Pasiryžę plačiai liudyti gerąją naujieną

„Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti“ (APD 10:42).

1. Kokį priesaką Petras paminėjo kalbėdamas susirinkusiems Kornelijaus namuose?

ITALŲ kohortos šimtininkas susikvietė gimines, draugus. Proga buvo išties ypatinga: Dievo ir žmonių bendrystei tądien atsivėrė nauji horizontai. Apaštalas Petras visiems susirinkusiems dievobaimingojo Kornelijaus namuose paminėjo, kad apaštalams prisakyta „skelbti tautai ir liudyti“ apie Jėzų. Jo liudijimas davė nepaprastų vaisių. Neapipjaustytiems kitataučiams Dievas išliejo savosios dvasios, jie buvo pakrikštyti ir įgijo viltį karaliauti su Jėzumi danguje. Kaip gerai, kad Petras plačiai liudijo! (Apd 10:22, 34-48)

2. Iš kur žinome, kad ne vien dvylikai apaštalų buvo prisakyta liudyti?

² Tai buvo 36-aisiais mūsų eros metais. O dar prieš kokius dvejus metus aršiam krikščionybės priešininkui Sauliui iš Tarso irgi nutiko toks dalykas, kad visas jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Kelyje į Damaską jam pasirodė Jėzus ir liepė: „Eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti.“ Vieną iš mokinių, Ananiją, Jėzus patikino, jog Saulius liudys evangeliją „tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams“. (Perskaityk Apaštalų darbų 9:3-6, 13-20.) Susiradęs Saulių, Ananijas jam kalbėjo: „Mūsų protėvių Dievas pasirinko tave, [...] nes tu visiems žmonėms paliudysi, ką esi regėjęs ir girdėjęs“ (Apd 22:12-16). Taigi Saulius, vėliau pažįstamas Pauliaus vardu, buvo įpareigotas liudyti. Kiek rimtai jis žiūrėjo į šią užduotį?

Jis liudijo iš tiesų plačiai

3. a) Į kokį Šventojo Rašto epizodą dabar sutelksime dėmesį? b) Ką darė Efezo vyresnieji, Pauliaus pakviesti, ir kokį pavyzdį jie mums paliko?

³ Būtų be galo įdomu nuodugniai išstudijuoti visą tolesnę Pauliaus veiklą, bet kol kas sutelkime dėmesį į Apaštalų darbų knygos 20-ame skyriuje užrašytą apaštalo kalbą. Ją Paulius pasakė apie 56 m. e. m., trečiajai misionieriškai kelionei einant į pabaigą. Jis išsilaipino Milete, Egėjo jūros uoste, ir pasiuntė žinią Efezo bendruomenės vyresniesiems, kad atvyktų. Efezas buvo įsikūręs už kokių penkiasdešimt kilometrų, tačiau vingiuoti keliai atstumą dar pailgino. Įsivaizduokime, kaip tie vyresnieji apsidžiaugė gavę Pauliaus kvietimą! (Palygink Patarlių 10:28.) Aišku, dabar jiems reikėjo susiruošti ir leistis į Miletą. Gal kuriam nors teko pasiprašyti laisvadienių ar net visai uždaryti savo dirbtuves  arba krautuvėlę? Šiais laikais dažnas krikščionis irgi panašiai aukojasi, kad galėtų išklausyti visą kasmetinio kongreso programą, nepraleistų nė pusdienio.

4. Kaip Paulius kelerius metus tarnavo Efeze?

⁴ Kaip manai, ką Paulius veikė Milete tas tris ar keturias dienas, belaukdamas vyresniųjų? Ką tu būtum daręs? (Palygink Apaštalų darbų 17:16, 17.) Paties Pauliaus žodžiai, pasakyti Efezo vyresniesiems, leidžia numanyti, kuo jis užsiėmė. Štai pažiūrėkime, kaip apaštalas nupasakoja savo ankstesnę tarnybą Efeze, o kartu ir visą daugelio metų veiklą. (Perskaityk Apaštalų darbų 20:18-21.) Būdamas tikras, jog šito niekas neužginčys, Paulius sako: „Jūs žinote, kaip aš visą laiką, nuo pirmosios dienos, kurią įžengiau į Aziją, [...] kalbėjau ir mokiau.“ Jis iš tiesų atsidėjęs vykdė Jėzaus priesaką. Ir kaipgi atliko savo tarnystę Efeze? Yra žinoma, kad jis liudijo žydams — eidavo ten, kur galėjo jų daug surasti. Antai Lukas rašo, jog Paulius, apsistojęs Efeze (apie 52—55 m. e. m.), „įtikinėjo ir aiškino“ sinagogoje. Kai žydai ‘užkietėjo ir atmetė tikėjimą’, Paulius, mieste persikėlęs į naują vietą, toliau skelbė evangeliją kitiems. Šitaip jis tame dideliame mieste liudijo žydams ir graikams (Apd 19:1, 8, 9).

5, 6. Kodėl galime neabejoti, kad Paulius evangeliją po namus skelbė netikintiesiems?

⁵ Kai kurie įtikėjusieji, dvasiškai sustiprėję, vėliau buvo paskirti vyresniaisiais. Paulius su jais ir susitiko Milete. Štai kokį savo tarnybos metodą apaštalas jiems priminė: „Nieko nenutylėjau, kas jums naudinga, bet kalbėjau ir mokiau tiek viešumoje, tiek po namus.“ Dabar atsiranda skeptikų, tvirtinančių, jog Paulius čia turėjo omeny tiktai ganytojiškus apsilankymus bendratikių namuose. Iš tikrųjų ne. Pasakymas „mokiau tiek viešumoje, tiek po namus“ daugiausia reiškia evangelizaciją, atliekamą tarp netikinčiųjų. Tai paaiškėja iš tolesnių žodžių, mat Paulius, anot jo paties, ragino žydus ir graikus „atsigręžti į Dievą ir įtikėti mūsų Viešpatį Jėzų“. Paulius liudijo tokiems, kuriems reikėjo gręžtis į Dievą ir įtikėti Jėzų, — akivaizdu, jog netikintiesiems (Apd 20:20, 21).

⁶ Vienas biblistas, parengęs išsamią graikiškųjų Šventojo Rašto knygų studiją, Apaštalų darbų 20:20 komentuoja šitaip: „Paulius trejus metus praleido Efeze. Apsilankė kiekvienuose namuose ar bent jau galima sakyti, kad paskelbė evangeliją visiems žmonėms (26 eilutė). Čia randame biblinį pagrindą užsiimti evangelizacija po namus ir viešose sueigose.“ Nežinia, ar apaštalas tikrai apsilankė kiekvienuose namuose, kaip kad šis tyrinėtojas tvirtina, bet aišku viena: Paulius  nenorėjo, kad Efezo vyresnieji pamirštų, kaip jis liudijo ir kokių vaisių jo tarnyba davė. Lukas rašo: „Visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties žodį“ (Apd 19:10). Tačiau kaip galėjo „visi“ žmonės Azijoje (šitaip vadinosi viena Romos imperijos administracinė sritis) išgirsti evangeliją? Ką tai pasako apie mūsų liudijimo darbą?

7. Kaip Pauliaus skelbiama evangelija galėjo kai kuriuos žmones pasiekti netiesiogiai?

⁷ Daugelis gerąją naujieną išgirdo iš paties Pauliaus, skelbiančio viešumoje ir po namus. Kaip manai, ar kas nors, sužinojęs evangeliją, paskui neišsikėlė kitur — gal verslo reikalais, o gal norėdamas įsikurti arčiau giminaičių arba tiesiog bėgdamas nuo miesto šurmulio? Tikriausiai tokių buvo ne vienas. Dėl panašių priežasčių ir šiandien daug kas nusprendžia persikelti. Gal gyvenamąją vietą teko pakeisti ir tau? Beje, anuomet nemažai žmonių lankydavosi Efeze prekybos tikslais, kiti atvykdavo pasižmonėti. Kai kurie čionai galėjo susipažinti su Pauliumi, išgirsti jį liudijant. O kas buvo, kai jie grįžo namo? Žmogus, priėmęs tiesos žinią, aišku, netylėjo — liudijo aplinkiniams. Kitas, nors ir netapo tikinčiuoju, veikiausiai irgi pasakojo, ką Efeze nuklausęs. Šitaip tiesos žodį išgirdo artimieji, kaimynai, klientai ir, galimas dalykas, kai kurie dėjosi viską į širdį. (Palygink Morkaus 5:14.) Tad pagalvok dabar apie savo tarnystę: kokie gali būti plataus liudijimo vaisiai?

8. Kaip žmonės visoje Azijos srityje galėjo išgirsti tiesos žinią?

⁸ Paulius apie savo ankstesnę tarnybą Efeze rašė, kad jam yra „atsivėrusios plačios durys našiam darbui“ (1 Kor 16:8, 9). Kokios durys ir kaip jam atsivėrė? Apaštalui ilgokai darbuojantis Efeze, geroji naujiena visur plačiai sklido. Štai paimkim Kolosus, Laodikėją ir Hierapolį — tris miestus tolėliau nuo jūros. Paulius niekada ten nesilankė, bet geroji naujiena pasiekė ir tas vietoves. Iš ten, pavyzdžiui, buvo kilęs Epafras (Kol 2:1; 4:12, 13). Gal šis žmogus krikščioniu tapo išgirdęs Efeze liudijant Paulių? Biblijoje apie tai konkrečiai nepasakyta. Bet garsindamas tiesos žinią aplink savo paties namus, Epafras galbūt atstovavo Pauliui (Kol 1:7). Per tuos metus, kada Paulius liudijo Efeze, Kristaus mokymas galėjo pasiekti ir tokius miestus kaip Filadelfai, Sardai, Tiatyrai.

9. a) Ko Paulius iš širdies troško? b) Kokia Biblijos citata parinkta 2009-iesiems?

 ⁹ Taigi Efezo vyresnieji žinojo, kad Paulius neperdeda sakydamas: „Aš nebranginu savo sielos, kad tik baigčiau savo bėgimą ir tarnybą, kurią gavau iš Viešpaties Jėzaus: plačiai liudyti Dievo malonės gerąją naujieną.“ Iš šios eilutės paimta ir įkvepianti, dvasią pakelianti citata 2009-iesiems: ‘Plačiai liudykime gerąją naujieną’ (Apd 20:24, NW).

Ir šiandien plačiai liudijama

10. Iš kur žinome, kad ir mes esame įpareigoti liudyti?

¹⁰ Ne vien apaštalams buvo liepta skelbti evangeliją ir liudyti. Iš mirusiųjų prikeltas Jėzus, pasirodęs Galilėjoje savo mokiniams, — o jų galėjo būti susirinkę net penki šimtai, — paliko tokį priesaką: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ Ir dabar visi tikrieji krikščionys yra įpareigoti tai daryti, nes Jėzus pridūrė: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28:19, 20).

11. Dėl kokio svarbaus darbo Jehovos liudytojai pelno kitų pripažinimą?

¹¹ Uolūs krikščionys, paklusdami tam priesakui, ligi šiolei stengiasi ‘plačiai liudyti gerąją naujieną’. Daugiausia jie neša evangeliją per namus, — kaip kad Efezo vyresniesiems priminė daręs pats Paulius. Štai vienas rašytojas, Deividas G. Stiuartas jaunesnysis, 2007-aisiais išleistoje savo knygoje aptaria veiksmingos misionieriaus tarnybos principus ir pažymi, kad „praktiškas Jehovos liudytojų metodas, kai bendruomenės nariai mokomi dalytis tikėjimo tiesomis su kitais, yra kur kas paveikesnis negu abstraktūs teoriniai [raginimai iš sakyklų]. Daugelis Jehovos liudytojų apie savo įsitikinimus pasakoja su didžiausiu malonumu.“ Ir ką duoda jų pastangos? „1999-aisiais tiktai nuo 2 iki 4 procentų žmonių, kuriuos apklausiau dviejose Rytų Europos sostinėse, pasisakė, kad juos yra užkalbinę Pastarųjų dienų šventųjų, arba mormonų, misionieriai. Daugiau kaip 70 procentų teigė, jog yra buvę asmeniškai užšnekinti Jehovos liudytojų, dažniausiai ne po vieną kartą.“

12. a) Kodėl pas žmones, gyvenančius mūsų teritorijoje, užeiname ‘ne vieną kartą’? b) Ar galėtum papasakoti kokį atvejį, kai žmogus, buvęs abejingas mūsų skelbiamai žiniai, paskui ja susidomėjo?

¹² Galbūt ir toje vietovėje, kur tu gyveni, žmonės Jehovos liudytojus pažįsta. Ko gero, ne be tavo pastangų. Eidamas per namus, tu ‘asmeniškai šnekini’ vyrus, moteris, jaunuolius. Kai kurie nenori klausyti, nors pokalbį mėginai užmegzti jau ‘ne vieną kartą’. Kiti trumpai paklauso, kada skaitai jiems iš Biblijos ar kalbi kokia nors dvasine tema. Bet yra ir tokių, kuriems gerai paliudiji ir kurie palankiai atsiliepia. Tarnyboje sutikti asmenys į mūsų skelbiamą žinią reaguoja įvairiai. Tikriausiai žinai, jog yra buvę daug atvejų, kai skelbėjai vis mėgindavo su žmogumi pasikalbėti ir jis rodėsi abejingas, bet paskui ėmė ir susidomėjo. Galbūt jam pačiam arba artimiesiems teko patirti tokių išgyvenimų, kad protas ir širdis pasidarė imlūs tiesai. Ir žmogus tapo mūsų bendratikiu. Taigi, jei pastaruoju metu mažai kas klauso, nenuleisk rankų. Juk nesitikime, kad Šventojo Rašto tiesą priims visi. Dievas tiktai nori, kad mes stropiai, uoliai neštume gerąją naujieną ir nenustotume plačiai liudyti.

 Tarnybos vaisiai, apie kuriuos nė nežinome

13. Kaip gali būti, kad mūsų liudijimas duoda vaisių, apie kuriuos nė nežinome?

¹³ Krikščionimis kai kurie tapo gerąją naujieną išgirdę iš paties Pauliaus, tačiau apaštalas dar daug kam pagelbėjo netiesiogiai. Taip yra ir su mūsų tarnyba. Stengiamės reguliariai skelbti gerąją naujieną po namus ir pakalbinti kuo daugiau žmonių. Liudijame kaimynams, bendradarbiams, bendramoksliams, giminaičiams. Ar visada žinome, kokių vaisių duoda mūsų triūsas? Kai kada vaisiai būna iškart akivaizdūs. Bet kitąsyk tiesos sėkla neskuba dygti — tik praėjus kuriam laikui įsišaknija žmogaus širdyje. O jeigu ir neįsišaknija, žmogus vis tiek gali kam nors papasakoti, ką mes kalbėjome, ką tikime, kaip elgiamės. Taip jis nejučia paskleidžia sėklą ir galbūt ji sudygsta kitur, kur dirva derlinga.

14, 15. Kokių vaisių davė vieno brolio liudijimas?

¹⁴ Štai pažiūrėkime, ką gali papasakoti Rajanas ir Mendi, sutuoktiniai, gyvenantys Floridoje, Jungtinėse Valstijose. Savo darbovietėje Rajanas neoficialiai liudijo vienam kolegai. Tas žmogus, kilęs iš hinduistų šeimos, pastebėjo, kad mūsų brolis tvarkingai rengiasi ir šneka pagarbiai, kultūringai. Rajanas jam kalbėjo apie prikėlimą ir kaip iš tikrųjų yra su mirusiaisiais. Buvo sausio mėnuo. Vieną vakarą anas vyras paklausė žmonos (jos vardas Džodi), ką ji žino apie Jehovos liudytojus. Ji buvo katalikė ir apie liudytojus galėjo pasakyti tik tiek, kad jie „vaikšto per namus“. Tada Džodi interneto naršyklėje įrašė „Jehovos liudytojai“ ir tuojau surado mūsų svetainę www.watchtower.org. Kelis mėnesius ji vis sugrįždavo į tą interneto svetainę pasiskaityti Biblijos ir šiaip visokių įdomių straipsnių.

¹⁵ Po kurio laiko Džodi susipažino su Mendi, mat abi dirbo slaugytojomis. Mūsų sesuo mielai atsakinėjo į Džodi klausimus. Kartą jos netgi aptarė viską, anot Džodi, „nuo Adomo iki Armagedono“. Džodi priėmė pasiūlymą studijuoti Bibliją ir netrukus pradėjo lankyti sueigas Karalystės salėje. Spalio mėnesį Džodi tapo nekrikštyta skelbėja ir jau kitų metų vasarį pasikrikštijo. „Dabar žinau tiesą, — rašo ji, — todėl mano gyvenimas yra prasmingas, aš labai džiaugiuosi.“

16. Ką brolio iš Floridos patirtis byloja apie galimus mūsų plataus liudijimo vaisius?

¹⁶ Rajanas paliudijo vienam žmogui, o Biblijos tiesą priėmė kitas. Brolis nė neįsivaizdavo, kad taip bus. Paskui jis, aišku, pamatė, kokių vaisių duoda jo ryžtas „plačiai liudyti gerąją naujieną“. Su Šventojo Rašto žinia tu ateini pas ką nors į namus, o gal pakalbini ką darbe, mokykloje ar šiaip kur. Galbūt nė neįtari, kad per tą žmogų, su kuriuo šnekėjaisi, tiesa pasieks dar kitus. Apaštalas Paulius visko nežinojo, kiek gera yra nuveikęs liudydamas Azijos srityje, ir tu tikriausiai nežinai apie visus savo plataus liudijimo vaisius. (Perskaityk Apaštalų darbų 23:11; 28:23.) Svarbiausia, ir toliau uoliai liudyk!

17. Ką esi pasiryžęs daryti 2009 metais?

¹⁷ Tad visi būkime pasiryžę ir 2009 metais daryti, kas krikščionims prisakyta, — liudyti gerąją naujieną po namus ir kitur. Tada galėsime tarti panašiai kaip Paulius: „Aš nebranginu savo sielos, kad tik baigčiau savo bėgimą ir tarnybą, kurią gavau iš Viešpaties Jėzaus: plačiai liudyti Dievo malonės gerąją naujieną.“

Kaip atsakytum?

• Kaip gerąją naujieną pirmajame amžiuje liudijo apaštalai Petras, Paulius ir kiti?

• Kodėl tavo liudijimas gali duoti kur kas daugiau vaisių, nei pats numanai?

• Kokia Biblijos citata parinkta 2009-iesiems? Kaip sakytum, kodėl ji tinkama?

[Studijų klausimai]

[Anotacija 19 puslapyje]

2009-iesiems parinkta ši Biblijos citata: ‘Plačiai liudykime gerąją naujieną’ (Apd 20:24, NW).

[Iliustracija 17 puslapyje]

Efezo vyresnieji žinojo, kad Paulius, kaip įprasta, gerąją naujieną liudija eidamas per namus

[Iliustracija 18 puslapyje]

Gal tavo pastangos plačiai liudyti gerąją naujieną duos vaisių ten, kur nė nesitikėjai?