Skaitytojų klausimai

Kodėl, kaip rašoma Nehemijo 8:10, žydams buvo liepta valgyti „riebių valgių“ (Brb), jeigu Kunigų 3:17 pasakyta: „Nevalgysite jokių taukų“? Kaip tie nurodymai derinasi vienas su kitu?

Žodžiai „riebūs valgiai“ iš Nehemijo 8:10 ir „taukai“ iš Kunigų 3:17 originalo kalboje irgi yra skirtingi. Kunigų 3:17 pavartotas hebrajiškas žodis héleb, išverstas „taukai“, reiškia gyvūno taukus arba žmogaus riebalus (Kun 3:3; Ts 3:22). Septynioliktos eilutės kontekstas rodo, kad izraelitams buvo draudžiama valgyti aukojamų gyvulių vidurių ir inkstų taukus, taip pat paslėpsnių taukus, nes „visi taukai priklauso Viešpačiui“ (Kun 3:14-16). Taigi Jehovai atnašaujamų gyvulių taukus maistui vartoti buvo nevalia.

O žodis mašmanni̇́m iš Nehemijo 8:10, išverstas „riebūs valgiai“, hebrajiškojoje Biblijos dalyje yra pavartotas vienintelį kartą. Jis kilo iš veiksmažodžio šamén, reiškiančio „būti riebiam, darytis riebiam“. Šiam veiksmažodžiui giminingais žodžiais, regis, daugiausia nusakomas klestėjimas, gerovė. (Palygink Izaijo 25:6, Jr.) Vienas iš plačiausiai vartojamų minėto veiksmažodžio vedinių yra daiktavardis šémen, paprastai verčiamas žodžiu „aliejus“ — pavyzdžiui, junginyje „alyvų aliejus“ (Įst 8:8, NW; Kun 24:2). Nehemijo 8:10 pavartotas mašmanni̇́m tikriausiai reiškia valgį, pagamintą su dideliu kiekiu aliejaus, ar net patiekalą iš kiek riebokos, bet, aišku, be grynų taukų sluoksnio mėsos.

Nors izraelitams buvo draudžiama vartoti gyvulių taukus, valgyti kaloringą skanų maistą jie galėjo. Kai kurie valgiai, pavyzdžiui, papločiai iš miltų, buvo kepami augaliniame, paprastai alyvų, aliejuje, bet ne taukuose (Kun 2:7). Todėl žinyne Insight on the Scriptures aiškinama, kad „riebūs valgiai“ čia „reiškia gardų — ne liesą ar sausą, o sultingą gabalą; taip pat skoningą valgį, pagamintą su augaliniu aliejumi“.

Krikščionys, aišku, žino, kad draudimas valgyti taukus buvo vienas iš Įstatymo reikalavimų. Jie nepavaldūs Įstatymui, taigi ir nurodymams dėl aukojamų gyvulių (Rom 3:20; 7:4, 6; 10:4; Kol 2:16, 17).