Apreiškimo knygos apžvalga (1 dalis)
Jehovos Žodis gyvas
Apreiškimo knygos apžvalga (1 dalis)
KALINAMAS Patmo saloje apaštalas Jonas, jau sulaukęs žilos senatvės, mato šešiolika regėjimų. Jam apreiškiama, ką Jehova Dievas ir Jėzus Kristus įgyvendins Viešpaties dieną — laikotarpiu nuo Dievo Karalystės įkūrimo 1914 metais iki Kristaus tūkstantmečio valdymo pabaigos. Šie nepaprastai įdomūs regėjimai yra nupasakoti Apreiškimo knygoje, Jono parašytoje apie 96-uosius mūsų eros metus.
Taigi dabar ir apžvelkime Apreiškimo 1:1—12:17, pirmus septynis Jono matytus regėjimus. Šie regėjimai mums aktualūs, nes juose buvo pavaizduota tai, kas dabar pasaulyje vyksta, parodyta ir ko Jehova imsis netolimoje ateityje. Skaitytojas, žvelgiantis į viską tikėjimo akimis, įgaus pasitikėjimo ir stiprybės (Hbr 4:12).
„AVINĖLIS“ ATPLĖŠIA ŠEŠIS IŠ SEPTYNIŲ ANTSPAUDŲ
Pirmiausia Jonas išvysta pašlovintąjį Jėzų Kristų ir nuo jo gauna žinių, skirtų ‘surašyti į knygą ir pasiųsti septynioms bendruomenėms’ (Apr 1:10, 11, Jr). Toliau Jonas aprašo dangiškojo sosto regėjimą. Soste Sėdintysis laiko dešinėje ritinį, užantspauduotą septyniais antspaudais. „Vertas atverti knygą“ pasirodo esąs ne kas kitas kaip „liūtas iš Judo giminės“, dar vaizduojamas „Avinėliu“, turinčiu „septynis ragus ir septynias akis“ (Apr 4:2; 5:1, 2, 5, 6).
Trečiasis regėjimas atskleidžia, kas įvyksta, kada „Avinėlis“ vieną po kito atplėšia pirmus šešis antspaudus. Atplėšus šeštąjį kyla didelis žemės drebėjimas ir ateina didi rūstybės diena (Apr 6:1, 12, 17). Bet tolesniame regėjime matomi ‘keturi angelai, laikantys keturis žemės vėjus’, kol baigiami užantspauduoti 144000. „Priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje“ taip pat matoma „milžiniška minia“ tų, kurie nėra užantspauduoti (Apr 7:1, 9).
Atsakymai į klausimus:
1:4; 3:1; 4:5; 5:6. Ką reiškia pasakymas „septynios dvasios“? Skaičius septyni žymi tai, kas Dievo požiūriu yra užbaigta, sukomplektuota, be trūkumo. Vadinasi, žinia „septynioms bendruomenėms“ plačiąja prasme skirta visiems Dievo garbintojams, dabar pasaulyje susibūrusiems į daugiau kaip 100000 bendruomenių (Apr 1:11, 20, Jr). Kadangi šventosios dvasios Jehova duoda norėdamas įgyvendinti vieną ar kitą tikslą, pasakymas „septynios dvasios“ reiškia visą jos veikmę, kai toji dvasia apdovanoja supratimu ir laimina žmones, įsiklausančius į pranašystę. Apreiškimo knygos žinia, galima sakyti, ištisai grupuojama į septynetus. Čia skaičius septyni reiškia užbaigtumą. Ir iš tiesų knygoje nušviečiama, kaip bus atbaigtas „Dievo slėpinys“, arba šventoji paslaptis (Apr 10:7).
1:8, 17. Kas vadinamas „Alfa ir Omega“ ir kas — „Pirmuoju ir Paskutiniuoju“? „Alfa ir Omega“ vadinamas Jehova. Tuo pabrėžiama, kad jokio kito visagalio Dievo prieš jį nebuvo ir po jo nebus. Jis — „Pradžia ir Pabaiga“ (Apr 21:6; 22:13). Epitetas „Pirmasis ir Paskutinysis“ Apreiškimo 22:13 taikomas Jehovai: turima omenyje, kad prieš jį nieko nebuvo ir nebus po jo. Tačiau Apreiškimo knygos pirmo skyriaus kontekstas rodo, jog čia „Pirmuoju ir Paskutiniuoju“ pavadintas Jėzus Kristus. Jis buvo pirmas žmogus, prikeltas kaip nemari dvasinė esybė, ir paskutinis, kurį šitokį prikėlė pats Jehova (Kol 1:18).
2:7. Kas yra „Dievo rojus“? Kadangi šie žodžiai skirti pateptiesiems krikščionims, „rojus“ čia yra ne kas kita kaip dangiškoji sritis, nuostabi lyg rojus, — paties Dievo artuma. Ištikimi pateptieji bus apdovanoti: galės valgyti nuo „gyvybės medžio“, tai yra įgis nemarybę (1 Kor 15:53).
3:7. Kada Jėzus gavo „Dovydo raktą“ ir kaip tuo raktu naudojosi? Jėzus, Dovydo linijos atstovas, Karaliumi buvo paskirtas 29 m. e. m., kai pasikrikštijo. Bet Dovydo raktą gavo tiktai 33 m. e. m., išaukštintas ir danguje pasodintas Dievo dešinėje. Čia jis paveldėjo visas Dovydo Karalystės teises. Nuo tada Jėzus šiuo raktu atveria galimybes ir užduotis, susijusias su Karalyste. 1919 metais Jėzus uždėjo „Dovydo namų raktą“ ant peties „ištikimam ir protingam vergui“ — pavedė vergo klasei prižiūrėti „visą savo turtą“ (Iz 22:22; Mt 24:45, 47, Jr).
3:12. Koks yra Jėzaus „naujasis vardas“? Šis vardas — tai Jėzaus nauja padėtis ir garbingos naujos pareigos (Fil 2:9-11). Nors niekas kitas nežino šio vardo taip, kaip pats Jėzus, vis dėlto pasakyta, kad Jėzus danguje užrašo jį ant savo ištikimų brolių, taigi su jais susisaisto artimu ryšiu (Apr 19:12). Netgi dalijasi su jais savo garbingomis pareigomis.
Ko pasimokome:
1:3. Kadangi „laikas [kai bus įvykdytas Dievo nuosprendis Šėtono valdomam pasauliui] jau arti“, labai svarbu suprasti, kas parašyta Apreiškimo knygoje, ir atitinkamai veikti.
3:17, 18. Kad būtume dvasiškai turtingi, pirkime iš Jėzaus „ugnyje išgryninto aukso“, kitaip sakant, turtėkime gerais darbais (1 Tim 6:17-19). Taip pat apsivilkime „baltus drabužius“, rodančius, kad esame Kristaus sekėjai, ir nepamirškime „tepalo pasitepti akims“, kaip antai žurnale Sargybos bokštas teikiamų pamokymų, leidžiančių įgyti dvasinę įžvalgą (Apr 19:8).
7:13, 14. Dvidešimt keturi vyresnieji vaizduoja 144000 asmenų, užimančių šlovingą padėtį danguje, kur jie tarnauja ne vien karaliais, bet ir kunigais. Senovės Izraelyje juos atitiko kunigija, suskirstyta karaliaus Dovydo į 24 grupes. Vienas iš vyresniųjų apreiškia Jonui, kas yra milžiniška minia. Vadinasi, pateptųjų krikščionių prikėlimas turėjo prasidėti dar iki 1935 metų. Kodėl? Todėl, kad tais metais Dievo pateptiesiems tarnams žemėje jau buvo duota atpažinti milžinišką minią (Lk 22:28-30; Apr 4:4; 7:9).
ATPLĖŠUS SEPTINTĄJĮ ANTSPAUDĄ TRIMITUOJA SEPTYNI TRIMITAI
Avinėlis atplėšia septintąjį antspaudą. Septyniems angelams įteikiami septyni trimitai. Šeši angelai trimituoja skelbdami nuosprendžius „trečdaliui“ žmonijos — krikščioniškajam pasauliui (Apr 8:1, 2, 7-12; 9:15, 18). Visa tai Jonas mato penktajame regėjime. Paskui, šeštajame regėjime, Jonui įteikiama suvalgyti knygelė ir dar jis išmatuoja šventyklą. Nuskardėjus septintajam trimitui, galingi balsai skelbia: „Pasaulio karalystė tapo mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste“ (Apr 10:10; 11:1, 15).
Septintajame regėjime išplėtojama tai, kas jau pasakyta Apreiškimo 11:15, 17. Danguje pasirodo didis ženklas. Dangiškoji moteris pagimdo sūnų, berniuką. Iš dangaus išmetamas Šėtonas. Įnirtęs prieš dangiškąją moterį, jis metasi kautis su likusiais iš „jos palikuonių“ (Apr 12:1, 5, 9, 17).
Atsakymai į klausimus:
8:1-5. Kodėl danguje pasidarė tylu ir kas paskui buvo nusviesta į žemę? Danguje, vaizdžiai tariant, stojo tyla, kad nuo žemės girdėtųsi „šventųjų maldos“. Tai išsipildė baigiantis Pirmajam pasauliniam karui. Pateptieji krikščionys pagonių laikų pabaigoje nebuvo paimti į dangų, kaip kad daugelis tikėjosi. Ir per karą patyrė didelių sunkumų, tad nuoširdžiai meldė vadovavimo. Atsakas į jų maldas buvo toks, kad angelas nusviedė žemėn simbolinės ugnies ir pateptieji krikščionys suliepsnojo dvasine liepsna. Jie, nors tebuvo saujelė, pradėjo pasaulinę evangelizacijos kampaniją. Tuomet įsiplieskęs Dievo Karalystės klausimas, galima sakyti, padegė krikščionijos pasaulį. Imta skelbti griausmingus Dievo Žodžio perspėjimus. Šventojo Rašto tiesos sutvyksėjo lyg žaibai — tapo žinomos. Ir kaip žemės drebėjimas sukrečia pastatą, taip iki pamatų buvo sudrebinta neteisinga religija.
8:6-12; 9:1, 13; 11:15. Kada septyni angelai pasirengė trimituoti? Kada ir kaip nuaidėjo trimitai? Rengdamiesi pūsti septynis trimitus, angelai 1919—1922 metais vadovavo ir pasiruošimui žemėje. Čia Jono klasės nariai, atgavę jėgas, uoliai ėmėsi reorganizuoti viešąją tarnybą, statyti spaustuves (Apr 12:13, 14). O trimituojama štai kaip: žemiškieji Dievo tarnai, bendradarbiaudami su angelais, be baimės skelbia nuosprendžius Šėtono valdomam pasauliui. Verta įsidėmėti, jog tai prasidėjo nuo kongreso, 1922 metais surengto Sidar Pointe, Ohajo valstijoje, ir dar tęsis iki didžiojo sielvarto.
8:13; 9:12; 11:14. Kodėl paskutinių trijų trimitų skardenimas reiškia „negandą“? Pirmi keturi trimitai skelbia, jog krikščionijos pasaulis dvasiniu požiūriu visiškai žlugęs, o paskutiniai trys yra susiję su konkrečiais įvykiais, — todėl ir reiškia „negandą“. Štai penktasis trimitas žymi Dievo garbintojų išvadavimą iš neveiklumo „bedugnės“ 1919 metais ir jų nenuilstamą liudijimo darbą, tapusį rykšte krikščionijos bažnyčioms (Apr 9:1). Šeštasis — tai didžiausias istorijoje raitelių kariuomenės antplūdis ir pasaulinė evangelizacijos kampanija, prasidėjusi 1922 metais. Paskutinis trimitas — įsteigiama Mesijo Karalystė.
Ko pasimokome:
9:10, 19. „Ištikimas ir protingas vergas“ per spaudinius, pagrįstus Biblija, autoritetingais žodžiais skelbia geliančią žinią (Mt 24:45, Jr). Šita žinia yra tarsi skėrių uodegos su geluonimi, panašiu į skorpiono, ir tarsi žirgų uodegos, „panašios į gyvates“. Kodėl? Todėl, kad leidiniai perspėja artėjant Jehovos „atpildo dieną“ (Iz 61:2). Platinkime juos drąsiai ir uoliai.
9:20, 21. Į mūsų skelbiamą žinią palankiai atsiliepia daug romių žmonių, gyvenančių vadinamosiose nekrikščioniškose šalyse. Bet iš tų tautų, neįeinančių į krikščionijos pasaulio sudėtį, tai yra iš „kitų žmonių“, mes nesitikime masinio atsivertimo. Šiaip ar taip, ištvermingai tęsiame tarnybą.
12:15, 16. „Žemė“ — pačios Šėtono sistemos elementai, tikriau tariant, įvairių šalių valdžios organai, — palaikė garbinimo laisvę. Nuo XX amžiaus 5-ojo dešimtmečio tokios valdžios „sugėrė [persekiojimų] upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų“. Jehova kada tik panorėjęs gali palenkti valdžios institucijas savo tikslams. Vadinasi, Patarlių 21:1 teisingai pasakyta: „Karaliaus širdis — vandens srovė Viešpaties rankoje; jis nukreipia ją, kur tik nori.“ Ar tai mūsų neįkvepia dar tvirčiau tikėti Dievą?
