„Ateik ir sek paskui mane“

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs [...] ir teseka manimi“ (LK 9:23).

1, 2. a) Ką daryti Jėzus maloniai kvietė žmones? b) Kaip tu reaguoji į Jėzaus žodžius?

JĖZUS, artėjant jo žemiškosios tarnystės pabaigai, Karalystės žinią kartą skelbė Perėjoje — krašte anapus Jordano, į šiaurryčius nuo Judėjos. Čia prie jo priėjo vienas jaunas vyras ir paklausė, kaip įgyti amžinąjį gyvenimą. Sužinojęs, kad žmogus ištikimai laikosi Mozės įstatymo, Jėzus jam pasakė: „Eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mk 10:21). Tik pagalvok, koks nepaprastas siūlymas — sekti paskui Jėzų, viengimį Aukščiausiojo Dievo Sūnų!

² Anas jaunas vyras kvietimu nepasinaudojo. Bet buvo tokių, kurie siūlymą priėmė. Štai dar anksčiau Jėzus tarė vienam žydui, Pilypui: „Sek paskui mane!“ (Jn 1:43). Šis sutiko ir paskui tapo vienu iš apaštalų. Matas, išgirdęs panašius žodžius, irgi nuėjo paskui (Mt 9:9; 10:2-4). Jėzaus siūlymas buvo skirtas apskritai visiems, kam brangus teisingumas, nes jis kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs [...] ir teseka manimi“ (Lk 9:23). Taigi kiekvienas, jei tik nori, gali būti Jėzaus sekėjas. O tu ar nori? Dauguma mūsų jau paklusome šiems maloniems Jėzaus žodžiams ir dabar patys juos perduodame kitiems darbuodamiesi lauko tarnyboje.

3. Kaip laikytis Jėzaus nurodytos krypties ir nepraplaukti pro šalį?

³ Kai kurie, iš pradžių susidomėję Biblijos tiesa, deja, vėliau pasikeitė — atvėso ir galop, užuot sekę Jėzumi, ‘praplaukė pro šalį’ (Hbr 2:1). Kas mums padėtų šitaip neapsigauti? Štai apie ką pamąstykime. Kodėl apsisprendžiau sekti Jėzumi? Ką reiškia eiti jo pėdomis? Turėdami omenyje atsakymus į šiuos klausimus, neprarasime ryžto žengti pasirinktu keliu. Taip pat skatinsime ir kitus būti Jėzaus sekėjais.

Kodėl reikia sekti Jėzumi?

4, 5. Kodėl Jėzus yra tinkamiausias Vadovas?

⁴ Pranašas Jeremijas tvirtino: „Aš žinau, Viešpatie, kad ne nuo žmogaus pasirinkimo priklauso jo kelias ir kad ne nuo asmens priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams“ (Jer 10:23, Jr). Istorija patvirtino, kokie teisingi šie Jeremijo žodžiai. Įrodymų, kad netobulo žmogaus vadovavimasis savo išmanymu neveda į sėkmę, vis daugėja. Jėzaus siūlymą priėmėme todėl, kad žinome, jog tik jis, o ne koks nors žmogus yra tinkamiausias mūsų Vadovas. Aptarkime keletą dalykų, rodančių, kodėl Jėzus vertas užimti tokią padėtį.

⁵ Pirmiausia todėl, kad pats Jehova išrinko jį, Mesiją, būti Vadovu. Kas kitas, jei ne Kūrėjas geriausiai žino, ką skirti mums vadovauti? Antra, Jėzus pasižymi pasigėrėtinomis savybėmis — tokiomis, kurias patys turime ugdytis. (Perskaityk Izaijo 11:2, 3.) Jis — tobulas pavyzdys visiems (1 Pt 2:21). Trečia, akivaizdu, kad Jėzus nuoširdžiai rūpinasi savo sekėjais: už juos kadaise net gyvybės nepagailėjo. (Perskaityk Jono 10:14, 15.) Matome, koks rūpestingas ganytojas jis yra: rodo kelią, jau dabar kupiną laimės, ir veda į didingą amžinąjį  gyvenimą, laukiantį mūsų ateityje (Jn 10:10, 11; Apr 7:16, 17). Dėl paminėtų bei kitų priežasčių jį sekti išmintinga ir mes būtent taip nusprendėme. O vis dėlto ką reiškia eiti paskui Jėzų?

6. Ką reiškia sekti paskui Jėzų?

⁶ Būti Kristaus sekėjais reiškia daugiau nei vien vadintis krikščionimis. Šiandien maždaug du milijardai žmonių laiko save krikščionimis, bet savo darbais rodo esą „nedorėliai“. (Perskaityk Mato 7:21-23.) Žmogui, kuris susidomi siūlymu sekti Jėzų, pasakome, kad tikrieji krikščionys visą savo gyvenseną derina su jo mokymais bei pavyzdžiu ir tai daro kasdien. Aiškumo dėlei atkreipkime dėmesį į keletą mums žinomų Jėzaus ypatybių.

Sekdami Jėzaus pavyzdžiu būkime išmintingi

7, 8. a) Kas yra išmintis ir kodėl Jėzus buvo jos kupinas? b) Iš ko buvo matoma Jėzaus išmintis ir kaip mes galime sekti tokiu jo pavyzdžiu?

⁷ Jėzus pasižymėjo daugeliu puikių savybių, bet dabar pakalbėkime apie keturias: jo išmintį, nuolankumą, uolumą ir meilę. Taigi pirmiausia apie jo išmintį — gebėjimą praktiškai taikyti žinias ir išmanymą. Apaštalas Paulius rašė: „[Jėzuje] slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (Kol 2:3). Iš kur Jėzus gavo tokią išmintį? Štai jo paties žodžiai: „Skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jn 8:28). Tokią išmintį suteikė Jehova, todėl mūsų ir nestebina sveika Jėzaus nuovoka.

⁸ Pavyzdžiui, Jėzus vadovavosi gera nuovoka pasirinkdamas gyvenimo kelią. Jis nusprendė gyventi paprastai, kad galėtų atsidėti vienam tikslui — vykdyti Dievo valią. Jis elgėsi išmintingai: savo laiką ir jėgas pirmiausia aukojo Karalystės reikalams. Mes irgi galime sekti tokiu jo pavyzdžiu ir stengtis išsaugoti „akį sveiką“, tai yra neapsisunkinti nebūtinais daiktais, kuriems reikėtų skirti daug jėgų ir dėmesio (Mt 6:22). Nemažai liudytojų supaprastino savo buitį, todėl gali daugiau laiko skirti krikščioniškai veiklai. Kai kurie netgi pradėjo tarnauti pionieriais. Pagirtina, jei ir tu taip padarei. ‘Pirmiausia ieškodamas karalystės’, žmogus yra labai laimingas, jaučia didelį pasitenkinimą (Mt 6:33).

Būkime nuolankūs kaip Jėzus

9, 10. Kokį nuolankumą rodė Jėzus?

⁹ Atkreipkime dėmesį į kitą Jėzaus savybę — nuolankumą. Netobulas žmogus, gavęs viršesnę padėtį, laikui bėgant paprastai ima save laikyti svarbia persona. Kaip čia skyrėsi Jėzus! Jis, kad ir būdamas pagrindinis Jehovos sumanymų vykdytojas, nė trupučio nesikėlė aukščiau kitų. Tai sektinas pavyzdys mums. Apaštalas Paulius skatino: „Kiekvienas tebūna tokio nusistatymo, kaip ir Kristus buvo, kuris, būdamas dieviškos prigimties, nesisavino lygių teisių su Dievu, bet pasimažindamas Save, priėmė tarno pobūdį ir pasidarė Save lygiu visiems žmonėms“ (Fil 2:5-7, Vl). Ką tai reiškia?

 ¹⁰ Nors Jėzui teko didžiulė garbė gyventi su savo Tėvu danguje, jis noriai ‘pasimažino’. Jo gyvybė buvo perkelta į vienos žydų mergelės įsčias ir vystėsi devynis mėnesius, paskui jis gimė bejėgiu kūdikiu paprasto dailidės šeimoje. Juozapo namuose vaikelis augo, mokėsi žengti pirmuosius žingsnius, pamažu iš berniuko perėjo į paauglio amžių. Jis buvo be nuodėmės. Vis dėlto visą jaunystę liko klusnus tėvams — netobuliems nuodėmingiems žmonėms (Lk 2:51, 52). Koks nepaprastas nuolankumas!

11. Kaip galime nuolankumu būti panašūs į Jėzų?

¹¹ Sekdami Jėzaus pavyzdžiu ir būdami nuolankūs, mes mielai imamės tokio pavesto darbo, kuris gali atrodyti neprestižinis. Štai pagalvok apie gerosios naujienos skelbimą. Ši užduotis kai kam gali atrodyti žeminanti, ypač kai žmonės abejingi, šaiposi, nusiteikę priešiškai. Bet atkakliai darbuodamiesi mes padedame kitiems priimti Jėzaus siūlymą eiti paskui jį. Taip gelbstime gyvybes. (Perskaityk 2 Timotiejui 4:1-5.) Kitas pavyzdys — Karalystės salės tvarkymas. Čia reikia ištuštinti šiukšlių dėžes, išvalyti grindis, tualetus ir visi šie darbeliai kuklūs. Tačiau žinome, kad prižiūrėti Karalystės salę — tyro garbinimo mūsų vietovėje centrą — yra viena iš šventos tarnystės prievolių. Noriai atlikdami tokias užduotis, kurios gali atrodyti menkos, rodome nuolankumą ir taip einame Kristaus pėdomis.

Kaip ir Jėzus, būkime uolūs

12, 13. a) Kokį uolumą rodė Jėzus ir kas jį skatino būti uolų? b) Kokia yra mūsų paskata uoliai tarnauti Dievui?

¹² Pagalvokime apie Jėzaus uolumą tarnyboje. Būdamas žemėje, Jėzus atliko daug darbų. Jaunystėje kartu su įtėviu Juozapu tikriausiai amatininkavo kaip dailidė. Stojęs tarnauti Dievui, Jėzus darė stebuklus, pavyzdžiui, išgydė ligonius, net yra prikėlęs mirusius. Vis dėlto svarbiausias jo darbas buvo skelbti gerąją naujieną ir mokyti tuos, kurie ją priima (Mt 4:23). Šis darbas duotas ir mums, jo sekėjams. Ko galime semtis iš jo pavyzdžio? Viena, tai puoselėti tokius kaip Jėzaus motyvus.

¹³ Jėzus skelbė apie Karalystę ir mokė žmones pirmiausia iš meilės Dievui. Bet  Jėzus brangino ir tiesas, kurių mokė. Tos tiesos jam buvo neįkainojamas lobis, todėl norėjo juo dalintis su kitais. Toks pat yra ir mūsų, kaip mokytojų, požiūris. Tik pagalvokime apie kai kurias brangias tiesas, kuriomis mus praturtino Dievo Žodis. Žinome, koks yra iškeltas klausimas dėl aukščiausiosios valdžios ir kaip jis bus išspręstas. Iš Šventojo Rašto mums visiškai aišku, kas atsitinka žmogui mirus ir kuo palaimingas būsimas Dievo naujasis pasaulis. Šios tiesos, vienų dabar, kitų jau seniai sužinotos, niekada nepraranda savo vertės. Jos yra tikras lobis, nesvarbu, kada — ką tik ar prieš daugelį metų — rastas. (Perskaityk Mato 13:52.) Iš širdies, entuziastingai skelbdami šias tiesas, dalijamės su kitais savo meile mokymams, gautiems iš Jehovos.

14. Kaip mes Jėzaus pavyzdžiu galime mokyti žmones?

¹⁴ Įsidėmėk ir tai, kaip Jėzus mokė. Jis nuolat atkreipdavo savo klausytojų dėmesį į Šventąjį Raštą ir juo paprastai grįsdavo kokį nors svarbų pamokymą, sakydamas: „Parašyta“ (Mt 4:4; 21:13). Perskaitę visus užrašytus Jėzaus žodžius, matome, kad tiesiogiai ar netiesiogiai jis pacitavo iš daugiau kaip pusės hebrajiškųjų Biblijos knygų. Kaip ir Jėzus, mes tarnyboje visuomet mokome iš Šventojo Rašto ir nepraleidžiame progų sudominti kitus šia knyga. Šitaip doros širdies žmonės įsitikina, kad ne savo mintis peršame, o mokome Dievo tiesų. Kaip miela, kai mūsų klausytojas sutinka pažiūrėti, kas rašoma Biblijoje, ir pasikalbėti apie tai, koks vertingas ir prasmingas yra Dievo Žodis! O kai žmogus priima Jėzaus siūlymą sekti paskui jį, mūsų džiaugsmas liejasi per kraštus.

Sekti Jėzumi — tai mylėti kitus

15. Kokia Jėzaus savybė iškiliausia ir ką širdis skatina daryti, kai apie tai mąstome?

¹⁵ Pabaigoje pakalbėkime apie patraukliausią Jėzaus savybę — meilę žmonėms. Apaštalas Paulius rašė: „Kristaus meilė valdo mus“ (2 Kor 5:14). Kai susimąstome, kaip Jėzus myli žmoniją apskritai ir kiekvieną iš mūsų, širdis džiaugiasi ir skatina sekti jo pavyzdžiu.

16, 17. Kaip Jėzus rodė meilę žmonėms?

¹⁶ Kaip pasireiškė Jėzaus meilė kitiems? Didžiausią meilę jis parodė paaukodamas savo gyvybę už žmoniją (Jn 15:13). Jėzaus tarnystės metais irgi buvo matoma jo meilė artimui, pavyzdžiui, iš atjautos kenčiantiems. Štai išvydęs Mariją ir būrį gedinčiųjų dėl Lozoriaus mirties, Jėzus labai  susigraudino. Jis taip nuliūdo, kad net pravirko, nors čia pat ruošėsi Lozorių prikelti (Jn 11:32-35).

¹⁷ Sykį, kai Jėzus dar tik buvo pradėjęs savo tarnystę, pas jį atėjo vienas raupsuotasis ir tarė: „Jei nori, gali mane padaryti švarų.“ Kaip reagavo Jėzus? Rašoma, kad jis buvo „apimtas gailesčio“. Paskui anas vyras patyrė kai ką nepaprasta. Jėzus „ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: ‘Noriu, būk švarus!’ Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus“. Pagal Mozės įstatymą raupsuotas buvo laikomas nešvariu ir tokį ligonį Jėzus, aišku, galėjo išgydyti nė nepalietęs. Vis dėlto jis ne tik išgydė tą vyrą, bet ir leido šiam pajusti — galbūt pirmą kartą per daugelį metų — kito žmogaus rankų šilumą. Kokia atjauta! (Mk 1:40-42, Brb)

18. Kaip galime būti „užjaučiantys kitus“?

¹⁸ Mums, Kristaus sekėjams, liepiama būti „užjaučiantiems kitus“ ir taip rodyti meilę (1 Pt 3:8). Gal nelengva suprasti bendratikio, kamuojamo lėtinės ligos ar sunkios depresijos, jausmus, ypač jeigu to niekada nepatyrėme. Bet Jėzus mokėjo atjausti ligonius, nors pats niekada nesirgo. Kaip galėtume ir mes ugdytis tokią atjautą? Kantriai išklausydami kenčiantį žmogų, kai jis išlieja savo širdį. Pagalvokime: kaip jausčiausi, jei mano padėtis būtų kaip ano bendratikio? Jeigu ugdysimės jautrumą kitų išgyvenimams, geriau gebėsime ‘padrąsinti liūdinčiuosius’ (1 Tes 5:14, Brb). Taip seksime Jėzumi.

19. Ką daryti skatina mus savo pavyzdžiu Jėzus?

¹⁹ Kaip mus įkvepia Jėzaus Kristaus žodžiai ir darbai! Taigi verta į juos gilintis. Kuo geriau Jėzų pažįstame, tuo labiau norime būti panašūs į jį ir trokštame padėti kitiems eiti jo pėdomis. Su džiaugsmu sekime paskui Karalių Mesiją — dabar ir per amžius!

Ar gali paaiškinti?

• Kaip galime būti išmintingi sekdami Jėzaus pavyzdžiu?

• Kaip galime rodyti nuolankumą?

• Kaip ugdytis uolumą tarnyboje?

• Kaip Jėzaus pavyzdžiu galime rodyti meilę kitiems?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

KNYGA, MUS MOKANTI SEKTI KRISTUMI

Per srities kongresą 2007 metais buvo pristatyta nauja 192 puslapių knyga „Ateik ir sek paskui mane“ (anglų, rusų ir kitomis kalbomis). Šis leidinys skirtas padėti krikščionims įsižiūrėti į Jėzų, ypač į jo savybes ir darbus. Po dviejų įžanginių skyrių eina pirma dalis ir joje apžvelgiamos iškilios Jėzaus savybės — nuolankumas, drąsa, išmintis, klusnumas ir ištvermė.

Kitose knygos dalyse rašoma apie Jėzaus, mokytojo bei gerosios naujienos skelbėjo, veiklą ir pateikiama pavyzdžių, kaip jis rodė savo didžią meilę. Visoje knygoje krikščionis mokomas sekti Jėzumi.

Neabejojame, kad šis leidinys paskatins kiekvieną iš mūsų ištirti save ir susimąstyti tokiais klausimais. Ar aš tikrai seku Jėzumi? Kaip man dar stropiau žengti jo pėdomis? Knyga taip pat padės žmonėms, kurie yra „deramai nusiteikę, kad įgytų amžinąjį gyvenimą“, tapti Kristaus sekėjais (Apd 13:48, NW).

[Iliustracija 4 puslapyje]

Jėzus sutiko ateiti į žemę ir gimti kūdikiu. Kokios savybės tam reikėjo?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kas mus skatina uoliai darbuotis krikščioniškoje tarnyboje?