Tegu tau būna džiugu ruošti mokinius

„Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (MT 28:19).

1—3. a) Ką daugelis patiria vesdami Biblijos studijas? b) Kokius klausimus gvildensime?

„JAU kokius tris mėnesius vedu Biblijos studijas vienai pakistaniečių šeimai“, — rašo iš Jungtinių Valstijų sesė, kuri tarnauja skelbėjų, šnekančių hindi kalba, grupėje. Toliau tęsia: „Nenuostabu, kad mes susidraugavome. Kai pagalvoju, kad netrukus jie grįš į Pakistaną, akyse tvenkiasi ašaros. Ir ne tik iš liūdesio, jog reikės skirtis, bet ir iš džiaugsmo, kurį jaučiu mokydama juos apie Jehovą.“

² Ar tu, kaip ši sesė, esi patyręs, koks džiaugsmas dalytis Biblijos tiesomis su studijuotoju? Pats Jėzus ir jo sekėjai pirmajame amžiuje su dideliu džiaugsmu ruošė mokinius. Sykį, kai septyniasdešimt Jėzaus išmokytų skelbėjų grįžo ir pranešė, kaip gerai jiems sekėsi, jis „džiūgavo Šventojoje Dvasioje“ (Lk 10:17-21). Šiandien  irgi daug brolių ir sesių visa širdimi džiaugiasi ruošdami mokinius. Štai 2007-aisiais stropūs, laimingi skelbėjai kas mėnesį vidutiniškai vedė šešis su puse milijono Biblijos studijų!

³ Kai kurie skelbėjai dar nepatyrė, kaip miela turėti studijuotoją. Kitiems tokio susidomėjusiojo, skirtingai nei anksčiau, galbūt jau kuris laikas nebepavyksta rasti. Kokie sunkumai trukdo užmegzti ir vesti Biblijos studijas? Kaip galime juos įveikti? Kokio atlygio sulaukiame stengdamiesi visomis išgalėmis vykdyti Jėzaus priesaką: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“? (Mt 28:19)

Kas gali temdyti džiaugsmą

4, 5. a) Kaip kai kuriose šalyse daugelis gyventojų priima Biblijos žinią? b) Kokių sunkumų būna skelbėjams kitose šalyse?

⁴ Yra šalių, kur žmonės noriai ima mūsų leidinius ir mielai sutinka studijuoti Bibliją. Štai viena pora, laikinai išvykusi iš Australijos tarnauti Zambijoje, rašo: „Kitų liudytojų pasakojimai pasitvirtino: čia tikras skelbėjų rojus. Net gatvėse liudyti tikras malonumas! Žmonės patys prieina, kai kurie prašo žurnalų tam tikra tema.“ Zambijoje vienais iš pastarųjų metų liudytojai vedė daugiau kaip 200000 Biblijos studijų — vienas skelbėjas vidutiniškai daugiau nei vienerias.

⁵ Kitur, deja, skelbėjams galbūt nelengva platinti leidinius ir reguliariai vesti Biblijos studijas. Kodėl? Dažniausiai neranda nieko namuose, o jei ir randa, mato pašnekovų abejingumą religiniams dalykams. Galbūt šie išaugo nereligingoje šeimoje, o gal yra pasipiktinę klaidingos religijos veidmainyste. Ne vienas patyrė dvasinę skriaudą — netikri ganytojai žmogų apgavo ir paliko (Mt 9:36). Tad suprantama, kodėl toks asmuo yra nepatiklus ir vengia kalbėtis apie Bibliją.

6. Kokių dar kliūčių kyla skelbėjams?

⁶ Skelbėjams, ištikimai triūsiantiems jau ilgą laiką, džiaugsmą gali temdyti ir kitos kliūtys. Kai kurie, anksčiau aktyviai ruošę mokinius, dabar to nepajėgia dėl ligos ar senatvės. Kiti patys save nesmagiai nuteikia. Štai gal ir tu jautiesi netinkamas vesti studijas? Galbūt apie save manai, kaip kadaise Mozė, Jehovos siunčiamas kalbėtis su faraonu. Jis sakė: „Ak, mano Viešpatie, aš niekada nebuvau iškalbus — nei praeityje, nei dabar“ (Iš 4:10). Panašiai save vertina ir tie, kurie bijo nesėkmės. Gal nuogąstaujame, kad dėl mūsų ne itin gero gebėjimo mokyti žmogus netaps Jėzaus sekėju. Ir kad taip neatsitiktų, ko gero, išvis atsisakome galimybės vesti studijas. Kaip įveikti tokias kliūtis?

Paruošk savo širdį

7. Kas skatino Jėzų uoliai darbuotis tarnyboje?

⁷ Pirmiausia turime paruošti savo širdį. Jėzus priminė: „Burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Lk 6:45). Jėzui iš visos širdies rūpėjo kitų gerovė, todėl jis uoliai darbavosi tarnyboje. Štai matydamas varganą tautiečių žydų dvasinę padėtį, „jis gailėjosi žmonių“. Savo mokiniams kalbėjo: „Pjūtis didelė [...]. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9:36-38).

8. a) Apie ką mums derėtų pamąstyti? b) Ko mus pamoko vienos studijuotojos atsiliepimai?

⁸ Tvirčiau nusiteiksime mokinių ruošimo darbui, jei gerai apmąstysime, kaip patys buvome palaiminti, kad mus kai kas mokė Biblijos tiesų. Pagalvok apie tuos, kuriuos sutiksi tarnyboje, — kokia laimė jiems bus išgirsti mūsų platinamą žinią. Štai ką į savo šalies liudytojų filialą parašė viena moteris: „Esu labai dėkinga už mokymą,  kurio semiuosi liudytojų dėka čia pat, namuose. Neabejoju, jog kartais trikdau juos begale klausimų ir atimu pernelyg daug laiko. Bet jie visada kantrūs ir noriai dalijasi savo žiniomis. Dėkoju Jehovai ir Jėzui, kad sutikau tokius žmones.“

9. Į ką Jėzus sutelkė dėmesį ir kaip mes galime juo sekti?

⁹ Žinia, Jėzaus siūlomą pagalbą priėmė ne visi (Mt 23:37). Kai kurie sekė paskui jį, bet paskui pasipiktino jo mokymais ir „daugiau su juo nebevaikščiojo“ (Jn 6:66). Tačiau Jėzus nesileido paveikiamas neigiamos kai kurių nuomonės ir nemanė, kad jo žinia bevertė. Nors daug Jėzaus pasėtų sėklų nedavė vaisiaus, jis sutelkė dėmesį į tai, ką gero pasiekė tarnyboje. Matė, kad laukai pabalę pjūčiai, ir labai džiaugėsi padėdamas doroti dvasinį derlių. (Perskaityk Jono 4:35, 36.) Taip ir mes savo teritorijoje, užuot žiūrėję į tuščius plotelius tarp javų, verčiau galvokime apie tai, kokio gausaus derliaus čia galima sulaukti. Kaip išsaugoti tokį optimistinį požiūrį?

Sėk nusiteikęs pjūčiai

10, 11. Kaip gali išsaugoti džiaugsmą tarnyboje?

¹⁰ Ūkininkas sėja grūdą tikėdamasis derliaus. Taip ir mes skelbkime tiesą nusiteikę pradėti Biblijos studijas. O kaip tada, jeigu reguliariai triūsi lauko tarnyboje, bet namuose sutinki tik nedaugelį arba nepavyksta rasti tą patį asmenį kitais kartais? Galbūt nusimeni. Bet nejau dabar nebevaikščiosi nuo durų prie durų? Aišku, eisi! Naudodamiesi būtent tokiu laiko patikrintu metodu, liudytojai iki šiol sudomina Biblijos žinia daugybę žmonių.

 ¹¹ Kad išsaugotum džiaugsmą, galbūt reikėtų įvairinti tarnybą ir kitaip ieškoti žmonių? Ar mėginai, pavyzdžiui, liudyti tiesą gatvėje arba darbovietėse? Ar kalbini žmones telefonu, ar juo palaikai ryšį su tais, kuriems jau skelbei žinią apie Karalystę? Ištvermingai darbuodamasis ir taikydamasis prie aplinkybių, patirsi džiaugsmą — rasi žmonių, mielai įsiklausančių į skelbiamą žinią.

Nenusimink matydamas abejingumą

12. Ką daryti, jei teritorijoje, kurioje skelbiame žinią, daugelis atrodo abejingi?

¹² Ką daryti, jeigu teritorijoje, kurioje skelbi žinią, daugelis abejingi religijai? Ar negalėtum pradėti pokalbį tokiomis temomis, kurios juos sudomintų? Apaštalas Paulius savo bendratikiams į Korintą rašė: „Žydams buvau kaip žydas [...]. Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, [...] nors pats esu ne be Dievo įstatymo.“ Kodėl Paulius taip darė? „Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau“, — paaiškino apaštalas (1 Kor 9:20-22). Kodėl ir mums neužvedus kalbos apie tokius dalykus, kurie svarbūs ne vien patiems, bet ir pašnekovui? Dažnas net ir nereligingas asmuo trokšta geresnių santykių savo šeimoje. Kiti galbūt svarsto, kokia gyvenimo prasmė. Argi tokiems žmonėms negalime pateikti Karalystės žinią taip, kad juos patrauktų?

13, 14. Kaip galime patirti dar daugiau džiaugsmo mokinių ruošimo darbe?

¹³ Net ten, kur diduma žmonių abejingi, vis daugiau skelbėjų triūsdami mokinių ruošimo darbe patiria didelį džiaugsmą. Ko jie imasi? Mokosi svetimos kalbos. Viena jau per 60 metų perkopusi pora matė, kad jų bendruomenės teritorijoje gyvena tūkstančiai kinų studentų ir jų šeimų. „Tai paskatino mus pramokti jų kalbą, — pasakė vyras ir tęsė: — nors kasdien turime jos mokytis, dabar vedame nemažai Biblijos studijų kinams.“

¹⁴ Jeigu pats negali mokytis kitos kalbos, bet sutinki užsieniečių, naudokis brošiūra Geroji naujiena visų tautų žmonėms. Taip pat gali užsakyti leidinių gimtąja susidomėjusio asmens kalba. Aišku, ryšiui su kito krašto bei kitos kultūros žmogumi palaikyti reikia daugiau laiko ir pastangų. Bet čia verta prisiminti, koks yra Dievo Žodyje užrašytas principas: „Kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus“ (2 Kor 9:6).

Darbuojasi visa bendruomenė

15, 16. a) Kodėl mokinių ruošimas yra visos bendruomenės darbas? b) Koks yra vyresnio amžiaus liudytojų indėlis?

¹⁵ Tačiau ruošti mokinius — ne vieno liudytojo, o visos bendruomenės darbas. Kodėl taip tvirtiname? Jėzus pabrėžė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13:35). Biblijos studijuotoją, lankantį sueigas, maloniai nuteikia tarp mūsų vyraujanti meilės dvasia. Vienas jų rašė: „Džiaugiuosi sueigomis. Čia žmonės tokie širdingi!“ Jėzus įspėjo, kad prieš jo sekėjus gali būti nusistatę net šeimyniškiai. (Perskaityk Mato 10:35-37.) Bet pažadėjo, kad tikinčiųjų bendruomenėje šie jo mokiniai įgis „brolių, seserų, motinų, vaikų“ (Mk 10:30).

¹⁶ Vyresnio amžiaus broliai ir sesės ypač prisideda prie Biblijos studijuotojo pažangos. Kaip? Net jeigu šie liudytojai patys neveda studijų, sueigose savo ugdančiais atsakymais stiprina visų dalyvių tikėjimą. Jų darbai, nuveikti „teisumo kelyje“, puošia bendruomenę ir patraukia dorus žmones į Dievo organizaciją (Pat 16:31, Brb).

 Nuogąstauti neverta

17. Ką daryti, jeigu jaučiamės netinkami vesti Biblijos studijų?

¹⁷ Ką daryti, jeigu tu jautiesi netinkamas vesti Biblijos studijas? Prisimink, kaip Jehova rėmė Mozę: suteikė šventosios dvasios ir jam padėti paskyrė brolį Aaroną (Iš 4:10-17). Jėzus pažadėjo, kad Dievo dvasia lydės mus evangelizacijos darbe (Apd 1:8). Be to, Jėzus siuntė darbuotis po du (Lk 10:1). Tad jeigu niekaip neįsidrąsini vesti studijų, melsk, kad Dievo dvasia suteiktų tau išminties, ir pasikviesk į pagalbą bendratikį, su kuriuo jaustumeis tvirčiau ir pasisemtum naudos iš jo patirties. Tegul tave stiprina tai, kad Jehova šiai nepaprastai užduočiai vykdyti pasirenka paprastus žmones, — „kas pasauliui silpna“ (1 Kor 1:26-29).

18. Kaip nustoti nuogąstavus dėl galimų nesėkmių?

¹⁸ Kaip nustoti nuogąstavus dėl galimų nesėkmių? Verta nepamiršti, kad ruošti mokinį nėra tas pats kas ruošti valgį, kai daugiausia nuo vieno asmens, virėjo, priklauso, ar patiekalas pasiseks. Mūsų darbe yra bent trejetas dalyvių. Svarbiausias iš jų Jehova, nes būtent jis patraukia žmogų prie savęs (Jn 6:44). Mes patys ir kiti bendruomenės nariai, atsidėję mokymo menui, kiek galėdami padedame žmogui daryti pažangą. (Perskaityk 2 Timotiejui 2:15.) O pats studijuotojas turi taikyti, ką išmoksta (Mt 7:24-27). Jeigu jis nustoja studijuoti, mums tikriausiai būna nesmagu. Darbuojamės su viltimi, kad žmogus pasirinks teisingą kryptį, bet sykiu žinome, jog kiekvienas asmeniškai „duos Dievui apyskaitą už save“ (Rom 14:12).

Koks yra atlygis?

19—21. a) Kuo mums patiems naudinga vesti Biblijos studijas? b) Kaip Dievas žiūri į kiekvieną, triūsiantį evangelizacijos darbe?

¹⁹ Vesdami Biblijos studijas, Karalystės reikalams skiriame pirmąją vietą. Sykiu Dievo Žodis giliau įsišaknija mūsų pačių prote ir širdyje. Kaip tai vyksta? Štai vienas pionierius, vardu Barakas, pasakoja: „Vesdamas kam nors studijas, pats turiu kuo stropiau studijuoti Bibliją. Matau privaląs pirmiausia stiprinti savo paties įsitikinimus, tada ir kitą galiu to mokyti.“

²⁰ Ar tavo tarnystė Dievui bevertė, jei Biblijos studijų nevedi? Jokiu būdu! Jehova nepaprastai vertina tavo darbus, skirtus jo šlovei. Visi skelbėjai yra „Dievo bendradarbiai“. Žinia, krikščionis, turintis Biblijos studijuotoją, patiria daugiau džiaugsmo matydamas, kad Dievas augina jo pasėtą grūdą (1 Kor 3:6, 9). Viena pionierė, Eimi, pasakoja: „Kai studijuotojas daro pažangą, jaučiu didžiulį dėkingumą Jehovai, kad per mane davė tam žmogui puikiausią dovaną — galimybę pažinti Aukščiausiąjį ir įgyti amžinąjį gyvenimą.“

²¹ Dėdami visas pastangas, kad galėtume užmegzti ir vesti Biblijos studijas, būsime sutelkę didžiausią dėmesį į Dievo tarnystę ir stiprinsime savo viltį gyventi naujajame pasaulyje. Jehovos remiami taip pat padėsime tiems, kurie klausosi skelbiamos žinios, išsigelbėti. (Perskaityk 1 Timotiejui 4:16.) Koks džiaugsmas!

Ar atsimeni?

• Kas kliudo kai kuriems skelbėjams vesti Biblijos studijas?

• Ko imtis, jei daugelis žmonių atrodo abejingi dvasiniams dalykams?

• Kokį atlygį gauname vesdami Biblijos studijas?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Ar tu, ieškodamas doros širdies žmonių, įvairini savo tarnybą?