Kaip tampame laimingi vadovaudamiesi Jėzaus pamokymais

„Jėzus užkopė į kalną [...]. Prie jo prisiartino mokiniai. [...] Jis mokė“ (MT 5:1, 2).

1, 2. a) Kokiomis aplinkybėmis Jėzus pasakė Kalno pamokslą? b) Kokiais žodžiais Jėzus pradėjo savo kalbą?

JAU 31-ieji mūsų eros metai. Jėzus trumpam pertraukia Karalystės žinios skelbimą Galilėjoje ir iškeliauja į Jeruzalę švęsti Paschos (Jn 5:1). Grįžęs visą naktį meldžia, kad Dievas vadovautų jam renkantis dvylika apaštalų. Kitą dieną pas jį suplaukia minios žmonių. Jėzus išgydo ligonius. Paskui Jėzus sėda ant kalno šlaito, netoliese įsitaiso jo mokiniai, taip pat visi kiti ir jis ima mokyti (Mt 4:23—5:2; Lk 6:12-19).

² Savo kalbą, dar vadinamą Kalno pamokslu, Jėzus pradeda žodžiais apie laimę — aiškina, kad ji priklauso nuo gerų santykių su Dievu. * (Perskaityk Mato 5:1-12.) Laimė yra gerovės, pasitenkinimo, džiaugsmo būsena. Jėzaus suminėti devyni palaimingi dalykai aiškiai rodo, kodėl krikščionys yra laimingi. Praėjo beveik 2000 metų, bet Jėzaus žodžiai nėmaž neprarado vertės. Dabar ir sutelkime dėmesį į tuos jo pamokymus pradėdami nuo pačių pirmųjų.

„Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“

3. Ką reiškia suvokti, jog turime dvasinių poreikių?

³ „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, — jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5:3, NW). Tie, „kurie suvokia turį dvasinių poreikių“, supranta, kad jų dvasinė padėtis vargana ir kad jiems būtina kliautis Dievo vadovavimu bei gailestingumu.

4, 5. a) Kodėl tie, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, yra laimingi? b) Kaip galime tenkinti savo dvasinius poreikius?

⁴ Žmonės, suvokiantys turį dvasinių poreikių, laimingi, nes „jų yra dangaus karalystė“. Pirmajame amžiuje Jėzaus mokiniams, priėmusiems jį kaip Mesiją, atsivėrė galimybė valdyti drauge su juo Dievo dangiškojoje Karalystėje (Lk 22:28-30). Visi — ir tie, kurie puoselėja viltį būti Kristaus bendravaldžiai danguje, ir tie, kurie tikisi valdant Karalystei per amžius gyventi čia, žemėje, būsimame rojuje, — galime jaustis laimingi, jeigu tikrai pripažįstame priklausą nuo Dievo.

⁵ Dvasinės vertybės rūpi ne visiems: juk daugelis yra netikintys ir nebrangina šventų dalykų (2 Tes 3:1, 2; Hbr 12:16). Tenkinti savo dvasinius poreikius galime stropiai studijuodami Bibliją, uoliai triūsdami mokinių ruošimo darbe ir reguliariai lankydami krikščionių sueigas (Mt 28:19, 20; Hbr 10:23-25).

Liūdintieji, kurie yra laimingi

6. Kas yra liūdintys ir kodėl jie pavadinti laimingais?

⁶ „[Laimingi] liūdintys; jie bus paguosti“  (Mt 5:4). Liūdinčiais čia pavadinti tokios pat nuostatos žmonės, kaip ir tie, kurie „suvokia turį dvasinių poreikių“. Ne, jie nesiskundžia savo dalia. Jiems tiesiog liūdna, kad yra nuodėmingi ir kad visa žmonija vargsta dėl netobulybės. Kas juos daro laimingus? Tikėjimas Dievu ir Kristumi. Jiems tikra paguoda yra artimi santykiai su Jehova (Jn 3:36).

7. Kaip turime žiūrėti į Šėtono valdomą pasaulį?

⁷ Ar mes patys liūdime, kad pasaulyje, valdomame Šėtono, taip įsikerojo neteisybė? Kaip iš tikrųjų žiūrime į visa, ką siūlo šis pasaulis? Apaštalas Jonas rašė: „Visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo“ (1 Jn 2:16). Tačiau ką daryti, jeigu jaučiame, kad mūsų dvasingumas silpsta veikiant „pasaulio dvasiai“ — nuo Dievo nusigręžusios visuomenės varomajai jėgai? Karštai melskimės, studijuokime Dievo Žodį ir kreipkimės pagalbos į vyresniuosius. Kad ir kas mus slėgtų, glausdamiesi prie Jehovos rasime paguodą (1 Kor 2:12; Ps 119:52; Jok 5:14, 15).

Kokie laimingi romieji!

8, 9. Ką reiškia būti romiam ir kodėl romieji yra laimingi?

⁸ „[Laimingi] romieji; jie paveldės žemę“ (Mt 5:5). Romumas nėra silpnumas ir, aišku, ne apsimestinis gerumas (1 Tim 6:11). Mūsų romumas matomas iš to, kad nuolankiai vykdome Jehovos valią ir leidžiamės jo vadovaujami. Romūs esame bendraudami su tikėjimo broliais ir sesėmis, taip pat su visais kitais žmonėmis. Toks mūsų romumas rodo, kad laikomės apaštalo Pauliaus patarimo. (Perskaityk Romiečiams 12:17-19.)

⁹ Kodėl romieji yra laimingi? Kadangi, pasak Jėzaus, „paveldės žemę“. Jis yra pagrindinis šios žemės Paveldėtojas (Ps 2:8; Mt 11:29; Hbr 2:8, 9). Bet žemės paveldą gaus ir tie romieji, kurie yra „paveldėtojai drauge su Kristumi“ (Rom 8:16, 17). O daugybė kitų romių žmonių džiaugsis amžinuoju gyvenimu žemiškojoje Jėzaus Karalystės valdoje (Ps 37:10, 11).

10. Ko siekti bendruomenėje sukliudytų ir kaip santykius su kitais paveiktų asmens nesugebėjimas būti romiam?

¹⁰ Kaip ir Jėzus, turime būti romūs. Tačiau ką daryti, jeigu esame karingo ūpo? Juk kiti gali šalintis mūsų, jei nesugebame būti taikingi, draugiški. O tikėjimo broliui toks bruožas užkerta kelią siekti bendruomenėje atsakingų pareigų (1 Tim 3:1, 3). Pauliaus liepiamas Titas turėjo nuolat priminti Kretos krikščionims, kad šie „nesikivirčytų, būtų nuosaikūs, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą“ (Tit 3:1, 2, Brb). Kokia palaima aplinkiniams, kai asmuo yra romus!

 Jie trokšta teisumo

11—13. a) Ką reiškia alkti ir trokšti teisumo? b) Kaip bus pasotinti alkstantys ir trokštantys teisumo?

¹¹ „[Laimingi] alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti“ (Mt 5:6). Sakydamas „teisumas“, Jėzus turėjo omenyje, jog būti teisiam reiškia klusniai daryti tai, kas derinasi su Dievo valia ir jo įsakymais. Štai psalmininkas kalbėjo, jog „alpsta nuo ilgesio“ laukdamas teisingų Dievo sprendimų (Ps 119:20). O mes ar branginame teisumą — ar jo alkstame ir trokštame?

¹² Jėzus pažadėjo, kad alkstantys ir trokštantys teisumo jaus laimę, nes bus „pasotinti“ — šis jų troškimas turės visiškai išsipildyti. Tai tapo įmanoma 33 m. e. m. po Sekminių šventės, nes tada Jehovos šventoji dvasia ėmė ‘įtikinti pasaulį dėl teisumo’ (Jn 16:8, Brb). Dievas per šventąją dvasią įkvėpė vyrus parašyti Biblijos dalį, krikščionių graikiškuosius raštus, — tokius naudingus „auklėti teisumui“ (2 Tim 3:16). Dievo dvasia taip pat įgalina mus „apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Ef 4:24). Argi ne paguoda žinoti, jog visus, kurie atgailauja tikėdamiesi, kad jų nuodėmės dėl Jėzaus išperkamosios aukos bus atleistos, Dievas pripažįsta teisiais? (Perskaityk Romiečiams 3:23, 24.)

¹³ Tiems iš mūsų, kurie puoselėjame žemišką viltį, teisumo troškimas galutinai išsipildys tada, kai būsime apdovanoti amžinuoju gyvenimu čia, žemėje, klestint teisumui. Jau dabar pasiryžkime laikytis Jehovos normų. Jėzus skatino: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo“ (Mt 6:33). Jeigu klausome šio patarimo, mūsų rankos bus užimtos darbais, skirtais Dievo šlovei, ir tada širdyje jausime tikrą laimę (1 Kor 15:58).

Kodėl laimingi gailestingieji

14, 15. Kaip galime rodyti gailestingumą ir kodėl gailestingieji yra laimingi?

¹⁴ „[Laimingi] gailestingieji; jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5:7). Gailestingieji atjaučia kitus. Gailėdamasis žmonių, Jėzus daugelį jų stebuklingai išvadavo iš kentėjimų (Mt 14:14). Gailestingumą galima parodyti ir teisiniu požiūriu, kai vienas asmuo atleidžia kitam nusižengimą, — juk panašiai Jehova dovanoja atgailaujančiam nusidėjėliui (Iš 34:6, 7; Ps 103:10). Mes galime rodyti gailestingumą ir šiuo požiūriu,  ir kitaip — maloniais žodžiais bei darbais, teikiančiais žmogui palengvėjimą. Dalytis Biblijos tiesomis su artimu yra dar vienas gražus gailestingumo darbas. Štai Jėzui taip pagailo žmonių, kad „jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“ (Mk 6:34).

¹⁵ Žinome, kodėl verta pritarti Jėzaus žodžiams: „[Laimingi] gailestingieji; jie susilauks gailestingumo.“ Jeigu esame gailestingi kitiems, tikriausiai ir jie bus mums geri. Rodydami gailestingumą, be to, galime tikėtis, jog Dievas teis mus gailestingai (Jok 2:13). Tiktai gailestingiesiems bus atleistos nuodėmės ir duota amžinojo gyvenimo dovana (Mt 6:15).

Kodėl laimingi tyraširdžiai

16. Ką reiškia būti tyraširdžiams ir kaip tokie žmonės ‘regi Dievą’?

¹⁶ „[Laimingi] tyraširdžiai; jie regės Dievą“ (Mt 5:8). Jeigu esame tyraširdžiai, tai bus matoma iš mūsų potraukių, troškimų, motyvų. Rodysime „meilę iš tyros širdies“ (1 Tim 1:5). Būdami savyje tyri, ‘regėsime Dievą’. Tie žodžiai nebūtinai reiškia, jog mūsų akys tiesiogiai išvys Jehovą, nes „žmogus negali pamatyti [Dievo] ir likti gyvas“ (Iš 33:20). Jėzus, visa savo esybe panašus į Dievą, kartą pasakė: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14:7-9). Mes, žemiškieji Jehovos garbintojai, ‘regėti Dievą’ galime ir įžvelgdami, kaip jis veikia mūsų labui (Job 42:5). O pateptųjų krikščionių akims atsiveria pats nuostabiausias reginys: prikelti iš mirusiųjų jie savo dangiškąjį Tėvą mato veidas į veidą (1 Jn 3:2).

17. Kam mus nuteikia tyra širdis?

¹⁷ Kadangi tyraširdis yra be dėmės tiek moraliniu, tiek dvasiniu požiūriu, jis net mintis, kurios, Jehovos akimis, būtų netyros, veja šalin (1 Met 28:9; Iz 52:11). Jeigu širdis tyra, visi mūsų žodžiai bei darbai yra tyri ir Jehovai tarnaujame be krislelio veidmainystės.

Taikdariai tampa Dievo vaikais

18, 19. Kaip elgiasi taikdariai?

¹⁸ „[Laimingi] taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5:9). Taikdariai matomi iš to, kaip jie elgiasi ir kaip nesielgia. Jeigu mes irgi esame tokie, kaip čia Jėzaus pasakyta, tai ‘neatmokame niekam blogu už bloga’ ir ‘visada siekiame daryti kitiems gera’ (1 Tes 5:15, Brb).

¹⁹ Mato 5:9 pavartotas žodis „taikdariai“ rodo, kad turime aktyviai palaikyti taiką. Taikdarys vengia visko, kas galėtų ‘perskirti artimus draugus’ (Pat 16:28). Toks vardas skatina mus veikliai ‘siekti santaikos su visais’ (Hbr 12:14).

20. Kas šiuo metu yra „Dievo vaikai“ ir kas dar galiausiai jais taps?

²⁰ Taikdariai laimingi todėl, kad „bus vadinami Dievo vaikais“. Ištikimi pateptieji krikščionys yra Jehovos įsūnyti, taigi jie „Dievo vaikai“. Jau dabar jie artimi su Jehova kaip vaikai su tėvu, nes rodo tikėjimą Kristumi ir iš širdies garbina „meilės bei ramybės Dievą“ (2 Kor 13:11; Jn 1:12). O kaip yra su Jėzaus taikingomis „kitomis avimis“? Šiems žmonėms Jėzus savo valdymo Tūkstantmetį bus „Amžinuoju Tėvu“, o minėto laikotarpio gale pats nusilenks  Jehovai; tada ir jie taps Dievo vaikais tikrąja to žodžio prasme (Jn 10:16; Iz 9:5 [9:6, Brb]; Rom 8:21; 1 Kor 15:27, 28).

21. Kuo pasižymi tie, kurie ‘gyvena Dvasia’?

²¹ Jeigu „gyvename Dvasia“, taikingumas yra aiškiai matoma mūsų savybė. Todėl nesame tokie, kurie ‘kursto vieni kitus varžytis’ (NW) arba ‘erzina vieni kitus’ (Gal 5:22-26). Verčiau stengiamės gyventi „taikoje su visais žmonėmis“ (Rom 12:18).

Persekiojami, bet laimingi!

22—24. a) Kodėl laimingi persekiojamieji dėl teisumo? b) Ką aptarsime kituose dviejuose studijų straipsniuose?

²² „[Laimingi] persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5:10). Čia pat Jėzus paaiškino dar plačiau: „[Laimingi] jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai“ (Mt 5:11, 12).

²³ Kaip Dievo pranašai senovės laikais, taip dabar krikščionys žino, jog gali būti niekinami, persekiojami ir melagingai kaltinami, — visa tenka nukęsti „dėl teisumo“. Bet jeigu ištveriame šiuos mėginimus ir liekame ištikimi, žinome, kad taip pašlovinamas Jehova ir kad jis mumis gėrisi, todėl jaučiamės laimingi (1 Pt 2:19-21). Kentėjimai negali mumyse nuslopinti pasitenkinimo, kurį teikia tarnystė Jehovai dabar ir teiks ateityje. Taip pat negali iš dangiškosios Karalystės narių atimti laimės, kad valdys su Kristumi, nei iš žemiškųjų Karalystės pavaldinių atimti džiaugsmo, kad jiems dovanojamas amžinasis gyvenimas. Tokia palaima rodo, jog Dievas mums maloningas ir dosnus.

²⁴ Iš viso, kas pasakyta Kalno pamoksle, dar daug ko galime pasisemti. Toliau dviejuose studijų straipsniuose ir aptarsime kai kuriuos kitus pamokymus. Pažiūrėsime, kaip galime taikyti Jėzaus Kristaus patarimus.

[Išnaša]

Kaip atsakysi?

• Kodėl tie, „kurie suvokia turį dvasinių poreikių“, yra laimingi?

• Kas teikia laimę romiesiems?

• Kodėl krikščionys net persekiojami yra laimingi?

• Koks iš Jėzaus minėtų palaimingų dalykų tave ypač patraukia?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Devyni Jėzaus akcentuoti palaimingi dalykai kaip anuomet taip ir dabar teikia laimę

[Iliustracija 8 puslapyje]

Vienas gražus gailestingumo darbas — dalytis Biblijos tiesomis su kitais