Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti:

• Kodėl mums, krikščionims, reikia būti nepriekaištingiems?

Būdami nepriekaištingi, mes iš meilės Jehovai palaikome jo aukščiausią valdžią ir įrodome, kad Šėtonas meluoja. Jehova mus teisia atsižvelgdamas į mūsų nepriekaištingumą, taigi šia dorybe grindžiame ateities viltį (12/15, p. 4—6).

• Kokie Jėzui taikomi prievardžiai ir epitetai byloja, kad Dievas yra jam skyręs ypatingą vaidmenį?

Viengimis Sūnus. Žodis. Amen. Naujosios Sandoros Tarpininkas. Vyriausiasis Kunigas. Pažadėtoji „sėkla“, arba Palikuonis (12/15, p. 15).

• Kuo reikšminga tai, kad Elijas liepė savo tarnui žvalgytis jūros link, o pats tuo tarpu meldė lietaus? (1 Kar 18:43-45)

Tai rodo, jog Elijas išmanė, kaip veikia vandens apytakos ratas. Debesys, susiformavę virš jūros, užslenka ant sausumos ir atneša lietų (1/1, p. 15—16).

• Kas patartina daryti, kad tarnyba teiktų daugiau džiaugsmo?

Paruoškime savo širdį — galvokime apie tai, kiek daug gera galime nuveikti kitų labui. Į lauko tarnybą eikime nusiteikę pradėti Biblijos studijas. Jeigu matome abejingumą, užveskime pokalbį tokiomis temomis, kurios čia, mūsų vietovėje, žmones labiau domina (1/15, p. 8—10).

• Ar Biblijoje minimi raupsai yra ta pati liga, kuri ir šiandien vadinama raupsais?

Raupsai — bakterinė infekcinė liga — žmones kamavo dar anais laikais (Kun 13:4, 5). Biblijoje taip pat rašoma apie raupsus, kurie galėjo įsimesti į drabužį arba į pastatą. Šiuo atveju „raupsais“ galėjo būti vadinami tam tikri pelėsiai (Kun 13:47-52) (2/1, p. 19).

• Kokios nuostatos laikytis ir kaip elgtis per laidotuves turėtų krikščionis, vadovaudamasis Biblijos mokymais?

Artimojo netektis visada labai prislegia, tačiau krikščionys žino, kad žmogui mirus jo sąmonė užgęsta. Todėl mes, net jei ir būtume aplinkinių smerkiami, atsisakome papročių, kurių pagrindas yra tikėjimas, jog mirusieji gali daryti įtaką gyviesiems. Neretai krikščionis savo valią dėl laidotuvių, kad paskui nekiltų nesusipratimų, išdėsto raštu (2/15, p. 29—31).

• Kokių trijų dalykų, remiantis Psalmyno 1:1, reikia saugotis, kad būtume laimingi?

Šioje eilutėje paminėta, jog privalu atmesti „nedorėlių patarimus“, nevaikščioti „nusidėjėlių keliu“, nesibičiuliauti „su pašaipūnais“. Taigi, kad būtume laimingi, tokių žmonių, kurie pasišaipo iš Dievo įstatymų ir jų nepaiso, turime šalintis. Mums Jehovos įstatymu reikia džiaugtis (3/1, p. 17).

• Ar „Jašaro knyga“ ir „Viešpaties Karų knyga“, nors neišlikusios iki mūsų dienų, yra priskirtinos prie Biblijos kanono? (Joz 10:13; Sk 21:14)

Ne. Anuomet tokių veikalų tikrai būta ir Biblijos rašytojai juos paminėjo, tačiau šios knygos, iš visko sprendžiant, nebuvo Dievo dvasios įkvėptos (3/15, p. 32).

• Koks reikšmingas pakeitimas buvo padarytas viename šiuolaikiniame Biblijos vertime į lotynų kalbą?

Popiežius Jonas Paulius II 1979 metais aprobavo naują Biblijos vertimą į lotynų kalbą, vadinamąją Nova Vulgata. Pirmosios laidos tekste kai kur buvo Dievo vardas „Iahveh“ (Iš 3:15; 6:3). Tačiau antrojoje aprobuotoje laidoje, pasirodžiusioje 1986 metais, Dievo vardas buvo pakeistas į „Dominus“, tai yra „Viešpats“ (4/1, p. 22).