Pažinkime Jėzų kaip Didesnįjį Dovydą ir Didesnįjį Saliamoną

„Štai čia daugiau negu Saliamonas“ (MT 12:42).

1, 2. Kodėl, žmonių požiūriu, galėtų atrodyti keista, kad Samueliui buvo liepta patepti karaliumi Dovydą?

JIS, pranašo Samuelio akimis, visai nepanėšėjo į karalių, o veikiau į paprastą piemenuką. Jo gimtasis miestelis Betliejus irgi nebuvo garsus. Netgi priešingai, jį vadino „mažu tarp Judo miestų“ (Mch 5:2, Brb). Vis dėlto tas vaikinukas, kilęs iš mažo miestelio, turėjo būti pranašo Samuelio pateptas būsimuoju Izraelio karaliumi.

² Dovydas nebuvo pirmasis, kurį jo tėvas Jesė pristatė Samueliui patepti karaliumi, nebuvo nei antrasis, nei trečiasis. Dovydo,  paskutinio iš aštuonių Jesės sūnų, netgi nebuvo namie, kai Samuelis atėjo į to dievobaimingo vyro namus patepti vieną jo sūnų būsimu krašto karaliumi. Tačiau Dovydą išsirinko Jehova ir tai buvo svarbiausia (1 Sam 16:1-10).

3. a) Į ką, tyrinėdamas asmenį, Jehova kreipia dėmesį? b) Kai Dovydas buvo pateptas, kas jį galingai užvaldė?

³ Jehova matė tai, ko negalėjo matyti Samuelis. Dievas žinojo, kas Dovydo širdyje, ir jo nuostata jam patiko. Dievas nežiūri į išorę; jam svarbu, kas žmogaus viduje. (Perskaityk 1 Samuelio 16:7.) Todėl kada Jehova nepasirinko nė vieno iš septynių vyresnių Jesės sūnų, Samuelis paprašė atvesti jauniausiąjį, ganantį bandą. Biblijoje rašoma: „Jesė pasiuntė, ir [Dovydas] buvo atvestas. Jis buvo raudonskruostis, žvalių akių ir gražios išvaizdos. ‘Stok, — tarė Viešpats, — ir patepk, nes tai jis!’ Paėmęs ragą aliejaus, Samuelis patepė jį brolių akivaizdoje. Nuo tos dienos Viešpaties dvasia galingai užvaldė Dovydą“ (1 Sam 16:12, 13).

Dovydas — Kristaus pirmavaizdis

4, 5. a) Kokių yra panašumų tarp Dovydo ir Jėzaus? b) Kodėl Jėzų galima vadinti Didesniuoju Dovydu?

⁴ Jėzus taip pat gimė Betliejuje, praėjus maždaug 1100 metų po Dovydo gimimo. Daugelio akimis, Jėzus irgi nebuvo panašus į karalių. Apskritai Izraelis tikėjosi visai kitokio valdovo. Tačiau jį, kaip ir Dovydą, išsirinko Jehova. Jėzus, panašiai kaip Dovydas, buvo Jehovos mylimas * (Lk 3:22). Jį, kai buvo pateptas, irgi ‘galingai užvaldė Viešpaties dvasia’.

⁵ Yra ir daugiau panašumų tarp šių dviejų vyrų. Štai Dovydą išdavė jo patarėjas Ahitofelis, o Jėzų — jo apaštalas Judas Iskarijotas (Ps 41:10 [41:9, Brb]; Jn 13:18). Tiek Dovydas, tiek Jėzus degė uolumu dėl Jehovos garbinimo namų (Ps 27:4; 69:10 [69:9, Brb]; Jn 2:17). Be to, Jėzus buvo Dovydo įpėdinis. Dar prieš Jėzui gimstant, angelas jo motinai pasakė: „Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą“ (Lk 1:32; Mt 1:1). Tačiau kadangi visi pažadai apie Mesiją išsipildo Jėzui, jis toli pranoksta Dovydą. Jėzus yra Didesnysis Dovydas, seniai lauktasis Mesijas Karalius (Jn 7:42).

Sek Karaliumi Ganytoju

6. Kaip Dovydas pasirodė esąs geras piemuo?

⁶ Jėzus taip pat yra ganytojas. Koks yra geras ganytojas? Toks, kuris ištikimai ir be baimės rūpinasi kaimene, ją maitina ir saugo (Ps 23:2-4). Jaunystėje Dovydas buvo piemuo ir rūpestingai prižiūrėjo savo tėvo avis. Jis drąsiai gynė jas iškilus pavojui, rizikuodamas gyvybe gelbėdavo nuo liūto ir meškos (1 Sam 17:34, 35).

7. a) Kaip Dovydas pasirengė eiti karaliaus pareigas? b) Kaip Jėzus parodė esąs Gerasis Ganytojas?

⁷ Ne vienus metus ganydamas avis laukuose ir ant kalvų, Dovydas pasirengė nelengvai užduočiai ganyti Izraelio tautą * (Ps 78:70, 71). Jėzus irgi yra pavyzdingas ganytojas. Jehovos stiprinamas ir vedamas, jis gano savo „mažąją kaimenę“ ir „kitas avis“ (Lk 12:32; Jn 10:16). Jėzus iš tiesų — Gerasis Ganytojas. Jis taip gerai pažįsta kaimenę, kad kiekvieną avį vadina vardu. Būdamas žemėje už savąsias avis jis noriai guldė gyvybę, nes labai jas myli (Jn 10:3,  11, 14, 15). Kaip Gerasis Ganytojas, Jėzus įvykdo tai, ko Dovydas niekad nebūtų galėjęs. Jo išperkamoji auka atvėrė žmonijai kelią būti išgelbėtai iš mirties. Niekas jam nesukliudys padėti savo „mažajai kaimenei“ gauti nemarybę danguje, o „kitas avis“ vesti į amžinąjį gyvenimą teisingame naujajame pasaulyje, kuriame nebebus žiaurių grobuonių. (Perskaityk Jono 10:27-29.)

Sek pergalingu Karaliumi

8. Kodėl Dovydą galima vadinti pergalingu karaliumi?

⁸ Karalius Dovydas buvo drąsus karys, ginantis Dievo tautos valdas, ir Jehova „saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo“ (Brb). Jam vadovaujant, Dievo tautos krašto ribos nusitęsė nuo Egipto upės iki Eufrato (2 Sam 8:1-14). Jehovos stiprinamas Dovydas tapo labai galingu valdovu. Biblijoje sakoma: „Dovydo garsas pasklido po visus kraštus, ir Viešpats padarė, kad jo bijotų visos tautos“ (1 Met 14:17).

9. Paaiškink, kokia prasme Jėzus, būsimasis Karalius, buvo nugalėtojas.

⁹ Kaip ir karaliui Dovydui, Jėzui netrūko drąsos. Jis, būsimasis Karalius, parodė turįs valdžią demonams — išvaduodavo jų apsėstus žmones (Mk 5:2, 6-13; Lk 4:36). Netgi didžiausias priešas Šėtonas, Velnias, neturėjo jam galios. Jehovos remiamas Jėzus nugalėjo pasaulį, esantį Šėtono rankose (Jn 14:30; 16:33; 1 Jn 5:19).

10, 11. Koks yra Jėzaus, Karaliaus ir Kario danguje, vaidmuo?

¹⁰ Praėjus maždaug 60 metų po to, kai Jėzus mirė, buvo prikeltas ir įžengė į dangų, apaštalas Jonas gavo pranašišką regėjimą, kuriame matė Jėzų jau kaip Karalių ir Karį danguje. Jonas rašo: „Štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis su kilpiniu rankoje. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų [„pasiektų galutinę pergalę“, NW]“ (Apr 6:2). Raitelis ant balto žirgo yra Jėzus. „Jam buvo duotas vainikas“ 1914 metais, kai tapo dangiškosios Karalystės Karaliumi. Paskui „jis išjojo kaip nugalėtojas“. Kaip ir Dovydas, Jėzus yra pergalingas karalius. Netrukus po to, kai gavo Karaliaus sostą, jis kovojo su Šėtonu, jį nugalėjo ir išmetė kartu su demonais į žemę (Apr 12:7-9). Jis ir toliau jos kaip nugalėtojas, kol pasieks „galutinę pergalę“ — visiškai sunaikins Šėtono blogą santvarką. (Perskaityk Apreiškimo 19:11, 19-21.)

¹¹ Tačiau kaip ir Dovydas, Jėzus yra užjaučiantis karalius ir apsaugos „milžinišką minią“ per Armagedoną (Apr 7:9, 14). Be to, karaliaujant Jėzui ir prikeltiems 144000 jo bendravaldžių, bus „teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apd 24:15). Tie, kas bus prikelti žemėje, turės galimybę gyventi amžinai. Kokia nuostabi ateitis jų laukia! Tad visi būkime pasiryžę ir toliau ‘daryti gera’, kad galėtume džiaugtis gyvenimu, kai žemė bus pilna teisių, laimingų Didesniojo Dovydo pavaldinių (Ps 37:27-29).

Saliamonas meldė išminties

12. Ko Saliamonas meldė Dievą?

¹² Dovydo sūnus Saliamonas irgi vaizdavo Jėzų. * Kai Saliamonas tapo karaliumi, Jehova jam pasirodė sapne ir pasakė suteiksiąs viską, ko tik šis prašys. Jaunasis karalius galėjo prašyti daugiau turtų, didesnės valdžios ar ilgesnio gyvenimo. Tačiau jis, neturėdamas savanaudiškų siekių, Jehovą meldė: „Suteik man išminties ir žinojimo, kaip vesti šią tautą, antraip kas gi pajėgs valdyti šią didelę tavo tautą?“ (2 Met 1: 7-10). Jehova patenkino Saliamono prašymą. (Perskaityk 2 Metraščių 1:11, 12.)

13. Kodėl Saliamonui išmintimi niekas neprilygo ir kas buvo tos išminties Šaltinis?

¹³ Kol Saliamonas buvo Jehovai ištikimas, savo išmintinga kalba pranoko visus amžininkus. Jis pasakė „tris tūkstančius patarlių“ (1 Kar 5:10, 12, 14 [4:30, 32, 34, Brb]). Daug jų buvo užrašyta ir žmonės iki šiol jas gali skaityti ir semtis išminties. Šebos karalienė keliavo apie 2400 kilometrų Saliamono „išmėginti sunkiais klausimais“. Ji stebėjosi karaliaus žodžiais ir jo karalystės klestėjimu (1 Kar 10:1-9). Iš Biblijos aiškiai suprantame, kas buvo Saliamono išminties Šaltinis: „Visas pasaulis norėjo pamatyti Saliamoną ir išgirsti išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs jam į širdį“ (1 Kar 10:24).

Sek išmintingu Karaliumi

14. Kodėl galime tvirtinti, kad Jėzus buvo „daugiau negu Saliamonas“?

¹⁴ Išmintimi Saliamoną pranoko tiktai vienas žmogus — Jėzus Kristus. Save jis apibūdino žodžiais „čia daugiau negu Saliamonas“ (Mt 12:42). Jėzus skelbė „amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6:68). Antai Kalno pamokslas padeda geriau suprasti kai kurių Saliamono patarlių principus. Saliamonas rašė apie daugelį dalykų, kurie Jehovos garbintoją daro laimingą (Pat 3:13; 8:32, 33; 14:21, Jr; 16:20). Jėzus pabrėžė, jog tikrąją laimę suteikia tai, kas susiję su Jehovos garbinimu ir jo pažadų išsipildymu. Jis kalbėjo: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, — jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5:3, NW). Tie, kas laikosi Jėzaus mokymuose glūdinčių principų, artinasi prie Jehovos, „gyvenimo šaltinio“ (Ps 36:10 [36:9, Brb]; Pat 22:11; Mt 5:8). Kristus yra „Dievo išmintis“ (1 Kor 1:24, 30). Būdamas Mesijas Karalius, Jėzus Kristus turi ‘išminties dvasią’ (Iz 11:2).

15. Kaip galime semtis Dievo išminties?

¹⁵ Kaip mes, Didesniojo Saliamono sekėjai, galime semtis Dievo išminties? Kadangi Jehovos išmintis atskleista jo Žodyje, turime stengtis jos ieškoti stropiai studijuodami Bibliją ir ypač gilindamiesi į Jėzaus žodžius, taip pat apmąstydami tai, ką skaitome (Pat 2:1-5). Be to, turime atkakliai melsti Dievą suteikti mums išminties. Kaip patikina Biblija, į mūsų nuoširdžias maldas tikrai bus atsakyta (Jok 1:5). Šventosios dvasios vedami, Dievo Žodyje rasime neįkainojamą išmintį ir ji padės įveikti sunkumus bei teisingai apsispręsti (Lk 11:13). Saliamonas dar buvo vadinamas „telkėju“, nes telkė tautą garbinti Dievo ir „visą laiką mokė žmones pažinimo“ (Mok 12:9, 10; NW; Brb). Jėzus irgi yra telkėjas, nes kaip krikščionių bendruomenės Galva kviečia savo sekėjus garbinti Jehovos (Jn 10:16; Kol 1:18, Jr). Todėl mums svarbu lankyti sueigas, kur esame ‘visą laiką mokomi’.

16. Kas bendra tarp Saliamono ir Jėzaus?

¹⁶ Saliamonas buvo labai veiklus karalius. Jis visose savo karalystės valdose vykdė statybas: statė rūmus, tiesė kelius, įrengė vandentiekius, įkūrė sandėlių miestus,  savo kovos vežimų bei raitelių miestus (1 Karalių 9:17-19). Jėzus irgi yra statytojas. Jis pastatė savo bendruomenę ant „uolos“ (Mt 16:18). Be to, naujajame pasaulyje jam prižiūrint bus vykdomi dideli statybos darbai (Iz 65:21, 22).

Sek taikos Karaliumi

17. a) Kuo pasižymėjo Saliamono valdymas? b) Ko negalėjo padaryti Saliamonas?

¹⁷ Saliamono vardas kilęs iš žodžio, reiškiančio „taika“. Karalius Saliamonas valdė iš Jeruzalės, o šio miesto pavadinimas reiškia „dvigubos taikos valdos“. Per jo karaliavimą, trukusį 40 metų, visa Izraelio tauta džiaugėsi nepaprasta taika ir ramybe. Apie tą laikotarpį Biblijoje sakoma: „Per visą Saliamono gyvenimą Judas ir Izraelis nuo Dano iki Beer Šebos gyveno saugiai, kiekvienas žmogus po savo vynmedžiu ir figmedžiu“ (1 Kar 5:5 [4:25, Brb]). Vis dėlto, nors ir būdamas labai išmintingas, Saliamonas negalėjo išlaisvinti savo pavaldinių iš ligų, nuodėmės ir mirties vergijos. Bet Didesnysis Saliamonas žmoniją iš viso to išvaduos. (Perskaityk Romiečiams 8:19-21.)

18. Kuo esame laiminami krikščionių bendruomenėje?

¹⁸ Krikščionių bendruomenėje džiaugiamės ramybe jau dabar. Gyvename tikrame dvasiniame rojuje — esame taikoje su Dievu ir su kitais žmonėmis. Apie šias puikias sąlygas pranašavo Izaijas: „Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti“ (Iz 2:3, 4). Leisdamiesi vadovaujami Dievo dvasios, mes puoselėjame savo dvasinį rojų.

19, 20. Kokių turime priežasčių džiaugtis?

¹⁹ Tačiau ateitis bus netgi dar geresnė. Džiaugdamiesi begaline taika valdant Jėzui, klusnūs žmonės pamažu bus ‘išvaduoti iš pragaišties vergovės’, taps tobuli (Rom 8:21). Atlaikę paskutinį išbandymą Tūkstantmečio valdymo gale, „romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu“ (Ps 37:11, Brb; Apr 20:7-10). Iš tiesų Kristaus Jėzaus valdymas pranoks Saliamono valdymą taip, kaip mes net negalime įsivaizduoti!

²⁰ Vadovaujamas Mozės, Dovydo ir Saliamono Izraelis džiūgavo, o valdant Kristui mes dar labiau džiūgausime (1 Kar 8:66). Todėl iš širdies dėkojame Jehovai, kad atsiuntė mums savo viengimį Sūnų — Didesnįjį Mozę, Dovydą ir Saliamoną!

[Išnašos]

Ar gali paaiškinti?

• Kokia prasme Jėzus yra Didesnysis Dovydas?

• Kodėl galime tvirtinti, kad Jėzus yra Didesnysis Saliamonas?

• Kodėl tu brangini Jėzų — Didesnįjį Dovydą ir Didesnįjį Saliamoną?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 31 puslapyje]

Saliamonui Dievo suteikta išmintis rodė, koks išmintingas bus Didesnysis Saliamonas

[Iliustracija 32 puslapyje]

Jėzaus valdymas pranoks Saliamono ir Dovydo valdymą taip, kaip mes net negalime įsivaizduoti!