Angelai — „tarnaujančios dvasios“

„Argi jie visi nėra tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą?“ (HBR 1:14).

1. Kaip mus padrąsina žodžiai, užrašyti Mato 18:10 ir Hebrajams 1:14?

JĖZUS KRISTUS perspėjo, kad niekas jo sekėjų kelyje nemėgintų dėti suklupimo akmens: „Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“ (Mt 18:10). Apaštalas Paulius apie teisiuosius angelus rašė: „Argi jie visi nėra tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą?“ (Hbr 1:14). Kaip gera žinoti, jog Dievas, norėdamas padėti žmonėms, pasitelkia net savo angelus! O kas dar apie angelus rašoma Biblijoje? Kaip jie mums pagelbsti? Ko iš jų pavyzdžio pasimokome?

2, 3. Kokias įvairias pareigas atlieka dangiškosios dvasinės esybės?

² Danguje yra milijonai ištikimų angelų. Visi jie „galiūnai, paklusnūs [Dievo] tartam žodžiui“ (Ps 103:20; perskaityk Apreiškimo 5:11). Šitie dvasiniai Dievo sūnūs, vidinėmis savybėmis panašūs į Tėvą, yra apdovanoti valios laisve; kiekvienas jų — savita asmenybė. Visi jie nepaprastai gerai organizuoti. Šių Dievo tarnų padėtis labai prakilni. Štai arkangelas yra Mykolas (tokiu vardu vadinamas danguje esąs Jėzus) (Dan 10:13; Jud 9). Jis, „Kūrinijos pirmagimis“, dar yra pažįstamas kaip „Žodis“ — Atstovas, kalbantis Dievo vardu. Jehova jį pasitelkė visiems tolesniems kūrybos sumanymams įgyvendinti (Kol 1:15-17; Jn 1:1-3).

³ Po arkangelo eina serafai. Jie skelbia Jehovą esant šventą, padeda jo garbintojams išlikti dvasiškai tyriems. Taip pat yra kerubai. Šių užduotis — remti Jehovos visavaldystę (Pr 3:24; Iz 6:1-3, 6, 7). Kiti angelai, pasiuntiniai, vykdydami Dievo valią irgi atlieka vienokią ar kitokią tarnystę (Hbr 12:22, 23).

4. Kaip angelai reagavo matydami, kad yra dedami žemės pamatai, ir kaip viskas būtų klostęsi, jei žmonės būtų deramai naudojęsi valios laisve?

⁴ Angelai džiaugėsi matydami, kaip ‘dedami žemės pamatai’, kaip ši unikali planeta, tarsi brangakmenis erdvėje, ruošiama  žmonijai gyventi, ir visi mielai dirbo, kuriam koks darbas buvo paskirtas (Job 38:4, 7). Jehova sukūrė žmogų „truputį žemesnį už angelus“, tačiau panašų į save: įgalino puoselėti kilnias, tokias kaip Kūrėjo, vidines savybes (Hbr 2:7, Jr, išnaša; Pr 1:26). Jeigu būtų deramai naudojęsi valios laisve, Adomas ir Ieva su savo palikuonimis būtų likę gyventi rojuje ir ligi šiol priklausę visuotinei Jehovos šeimai, vienijančiai protu apdovanotas esybes.

5, 6. Koks maištas kilo danguje ir ko ėmėsi Dievas?

⁵ Be abejo, šventieji angelai pasibaisėjo išvydę, kaip Dievo šeimoje kyla maištas. Vienas iš jų tarpo nebenorėjo šlovinti Jehovos ir pats užsigeidė būti garbinamas. Jis ėmė ginčyti Jehovos valdžios teisėtumą ir savimeilės akinamas pasišovė įkurti konkurencinę valdžią. Šitaip jis tapo Šėtonu (išvertus tai reiškia „Priešininkas“). Pirmąja melagyste, kuri yra užfiksuota istorijos šaltinyje, Šėtonas gudriai suviliojo žmonijos protėvius sykiu maištauti prieš mylintį Kūrėją (Pr 3:4, 5; Jn 8:44).

⁶ Jehova greitai paskelbė Šėtonui nuosprendį. Štai jo žodžiai, pirma Biblijos pranašystė: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos; ji trupins tau galvą, o tu kirsi jai į kulną“ (Pr 3:15). Tarp Šėtono ir Dievo „moters“ turėjo įsivyrauti priešiškumas. Pastaroji, ištikimų dvasinių esybių dangiškoji organizacija, Jehovos akimis žiūrint, buvo tarsi mylima žmona, susaistyta su juo vedybiniais ryšiais. Ana pranašystė davė patikimą viltį, nors atskiros detalės tebebuvo „slėpinys“ ir viskas išaiškėjo tik per laiką. Dievas numatė, kad vienas asmuo iš jo organizacijos dangiškosios srities sutriuškins visus maištininkus ir per šį įgaliotinį bus suvienyta „visa, kas yra danguje ir žemėje“ (Ef 1:8-10).

7. Ką Nojaus dienomis padarė kai kurie angelai ir kaip Jehova su jais pasielgė?

⁷ Nojaus dienomis kai kurie angelai „paliko savo buveinę“ ir atėję į žemę prisiėmė materialius kūnus, kad galėtų pasimėgauti savanaudiškais malonumais (Jud 6; Pr 6:1-4). Jehova tuos maištininkus nubloškė į juodžiausią tamsą. Kaip ir Šėtonas, jie tapo „dvasinėmis blogio jėgomis“, aršiais Dievo tarnų priešais (Ef 6:11-13; 2 Pt 2:4).

Kaip angelai mums padeda?

8, 9. Kaip Jehova padeda žmonėms per angelus?

⁸ Tarp tų, kuriems patarnavo angelai, buvo Abraomas, Jokūbas, Mozė, Jozuė, Izaijas, Danielius, Jėzus, Petras, Jonas, Paulius. Teisieji angelai vykdydavo Dievo nuosprendžius, perduodavo pranašystes ir nurodymus, — antai perdavė Mozės įstatymą (2 Kar 19:35; Dan 10:5, 11, 14; Apd 7:53; Apr 1:1). Dabar mes turime visą Dievo Žodį, todėl angelai, galimas dalykas, žinių nuo Dievo nebeneša (2 Tim 3:16, 17). Tačiau žmogaus akiai neregimoje sferoje, taip sakant, užkulisiuose, angelai stropiai darbuojasi — vykdo Dievo valią, palaiko jo tarnus.

⁹ Biblija mus patikina: „Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos“ (Ps 34:7, Brb; 91:11). Kadangi Šėtonas iškėlė abejonę, ar žmogus, sunkumų prispaustas, liks Dievui ištikimas, Jehova leidžia piktajam visaip mus mėginti (Lk 21:16-19). Bet Dievas žino, kiek jo tarnas pajėgia ištverti, ir mato, kada asmuo jau yra aiškiai įrodęs savo nepriekaištingumą ir kada tolesni išbandymai nebeturi prasmės. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:13.) Angelai visad pasiruošę atskubėti į pagalbą — jeigu tokia yra Dievo valia. Šadrachą, Mešachą, Abed Negą, Danielių ir Petrą angelai išgelbėjo, o Stepono ir Jokūbo ne. Šiedu žuvo nuo priešų rankos (Dan 3:17, 18, 28; 6:23 [6:22, Brb]; Apd 7:59, 60; 12:1-3, 7, 11). Daug lėmė skirtingos aplinkybės, ir išbandymų būta nevienodų. Šiais laikais nacių koncentracijos stovyklose kai kuriems mūsų broliams irgi buvo įvykdyta mirties bausmė; vis dėlto Jehova pasirūpino, kad dauguma išliktų gyvi.

10. Kokios dar paramos sulaukiame, neskaitant angelų pagalbos?

 ¹⁰ Šventasis Raštas nemoko, kad kiekvienas žmogus žemėje turi angelą sargą. Dievui meldžiamės pasitikėdami, kad, „ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso“ (1 Jn 5:14). Aišku, Jehova gali pasiųsti angelą mums į pagalbą, bet padeda ir kitokiais būdais. Paramos ir paguodos neretai sulaukiame iš kurio nors bendratikio. Be to, jeigu vargina „dyglys kūne“ ir jaučiamės tarsi „šėtono pasiuntinio“ smūgiuojami, Dievas gali suteikti išminties ir vidinės stiprybės viską ištverti (2 Kor 12:7-10; 1 Tes 5:14).

Sekime Jėzaus pavyzdžiu

11. Kaip angelai pagelbėjo Jėzui ir ką jis pasiekė likdamas ištikimas Dievui?

¹¹ Pažiūrėkime, kokias užduotis Jehova skyrė atlikti angelams anuomet, kai į žemę buvo atėjęs Jėzus. Angelai pranešė žmonėms, kad jis gimė, o vėliau — kad Dievas jį prikėlė iš numirusių. Be to, angelai jam pačiam patarnavo. Nuo suėmimo ir žiaurios mirties angelai būtų galėję jį apsaugoti, tačiau šito nepadarė. Angelas buvo atsiųstas tik jo sustiprinti (Mt 28:5, 6; Lk 2:8-11; 22:43). Jėzus, paklusdamas Jehovos valiai, mirė pasiaukojama mirtimi ir įrodė, kad tobulas žmogus net per pačius sunkiausius išmėginimus gali likti Dievui ištikimas. Jehova paskui prikėlė Jėzų gyventi danguje ir apdovanojo nemarybe, suteikė jam „visą valdžią“ ir padarė angelus jam pavaldžius (Mt 28:18; Apd 2:32; 1 Pt 3:22). Šitaip Jėzus pasirodė esąs žadėtasis Dievo „moters“ Palikuonis — pirmučiausias iš visos „ainijos“ (Pr 3:15; Gal 3:16).

12. Kaip mes, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, turėtume vadovautis ‘sveika mąstysena’?

¹² Jėzus žinojo, kad nedera mėginti Jehovos — elgtis nerūpestingai, neatsargiai ir tikėtis angelų apsaugos. (Perskaityk Mato 4:5-7.) Tad sekime Jėzaus pavyzdžiu ir vadovaukimės ‘sveika mąstysena’: be reikalo nerizikuokime, tačiau išbandymus pasitikime drąsiai, kliaudamiesi Dievu (Tit 2:12, NW).

Ko pasimokome iš teisiųjų angelų

13. Ko pasimokome iš teisiųjų angelų pavyzdžio, minimo 2 Petro 2:9-11?

¹³ Apaštalas Petras viename savo laiške sudraudžia tokius asmenis, kurie užgauliai kalba apie pateptuosius Jehovos tarnus, ir atkreipia dėmesį į teisiųjų angelų pavyzdį: šie, nors ir labai galingi, nuolankiai susitvardo ir iš pagarbos Jehovai nesiima patys teisti, nesisvaido kaltinimais. (Perskaityk 2 Petro 2:9-11.) Jei nesame tam įgalioti, mes irgi neturėtume imtis teisėjų vaidmens. Gerbkime brolius, kuriems bendruomenėje patikėtos atsakingos pareigos, ir atiduokime viską į Jehovos, Aukščiausiojo Teisėjo, rankas (Rom 12:18, 19; Hbr 13:17).

14. Kokį kuklumo pavyzdį angelai rodo?

¹⁴ Angelai, tarnaujantys Jehovai, mums yra sektinas pavyzdys ir savo kuklumu. Štai yra žinomi tokie atvejai, kai angelas nesutiko  pasisakyti žmonėms savo vardo (Pr 32:30 [32:29, Brb]; Ts 13:17, 18). Nors danguje yra milijonai dvasinių esybių, Biblijoje vardu paminėti tik du — Mykolas ir Gabrielius. Kitų vardai mums neatskleisti tikriausiai todėl, kad neimtume jų perdėtai liaupsinti (Lk 1:26; Apr 12:7). Kai apaštalas Jonas, norėdamas pagarbinti angelą, parpuolė jam po kojų, šis įspėjo: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai“ (Apr 22:8, 9). Garbinti turime tiktai Dievą ir melstis tik jam. (Perskaityk Mato 4:8-10.)

15. Kaip angelai mums rodo kantrumo pavyzdį?

¹⁵ Angelai taip pat yra kantrumo pavyzdys. Juos labai domina šventosios Dievo paslaptys, bet jiems ne viskas apreikšta. „Į tuos dalykus geidžia pažvelgti net angelai“, — sakoma Biblijoje (1 Pt 1:12). Ką gi jie daro? Kantriai laukia, kol ateis skirtas metas „daugeriopai Dievo išminčiai“ atsiskleisti „per Bendruomenę“ (Ef 3:10, 11, Jr).

16. Kaip mūsų elgesys gali paveikti angelus?

¹⁶ Krikščionys, patiriantys visokių sunkumų ir išmėginimų, yra ‘reginys angelams’ (1 Kor 4:9). Mūsų dievobaimingi darbai angelams išties yra pasigėrėtini, ir jei kuris nusidėjėlis atsiverčia, jie džiaugiasi (Lk 15:10). Krikščioniškas seserų elgesys irgi nelieka angelų nepastebėtas. Biblija moko, jog „moteris privalo turėti ant galvos valdymo ženklą dėl angelų“ (1 Kor 11:3, 10). Iš tikrųjų angelams malonu matyti, kad krikščionės ir apskritai visi Dievo tarnai žemėje laikosi teokratinės tvarkos, gerbia autoriteto principą. Patiems dangiškiesiems Dievo sūnums tai padeda geriau įsisąmoninti, jog privalu paklusti Aukščiausiajam.

Angelai remia evangelizacijos darbą

17, 18. Kodėl galime tvirtinti, jog angelai remia mūsų evangelizacijos darbą?

¹⁷ Angelai nelieka nuošalyje ir „Viešpaties dieną“, kai dedasi labai svarbūs įvykiai: 1914 metais įkuriama Dievo Karalystė, paskui „Mykolas ir jo angelai“ išmeta iš dangaus Šėtoną su demonais (Apr 1:10; 11:15; 12:5-9). Apaštalas Jonas regėjo „angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės  gyventojams [...] amžinąją Evangeliją“. Angelas šaukė: „Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!“ (Apr 14:6, 7). Jehovos tarnus, skelbiančius gerąją naujieną apie įkurtą Dievo Karalystę, aršiai puola Šėtonas, tačiau jie žino, kad nėra ko bijoti, — juk jiems padeda angelai! (Apr 12:13, 17)

¹⁸ Šiandien angelai neprabyla į mus balsu ir nenurodo kelio pas doros širdies žmones taip tiesiogiai kaip senovėje, kada angelas kalbėjo Pilypui ir nuvedė jį pasitikti etiopo eunucho (Apd 8:26-29). Vis dėlto nemažai šiuolaikinių pavyzdžių byloja, kad angelai, nors žmogaus akiai neregimi, Karalystės skelbimo darbą remia ir padeda mums sueiti į pažintį su tais, kas nusiteikę priimti gerąją naujieną * (Apd 13:48, NW). Kaip tad svarbu reguliariai darbuotis tarnyboje — daryti, kas nuo mūsų priklauso, kad surastume norinčius ‘šlovinti Tėvą dvasia ir tiesa’! (Jn 4:23, 24)

19, 20. Kaip angelai prisideda prie įvykių, ženklinančių „pasaulio pabaigos“ laikotarpį?

¹⁹ Kalbėdamas apie mūsų dienas Jėzus išpranašavo, kad „pasaulio pabaigos“ laikotarpiu angelai „išrankios bloguosius iš gerųjų“ (Mt 13:37-43, 49). Galutinis pateptųjų surinkimas ir paženklinimas antspaudu irgi nepraeina be angelų pagalbos. (Perskaityk Mato 24:31; Apr 7:1-3.) Ir Jėzus „avis nuo ožių“ atskiria angelų lydimas (Mt 25:31-33, 46).

²⁰ „Kai Viešpats Jėzus su savo galybės angelais apsireikš iš dangaus“, jis siųs pražūtį visiems, „kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“ (2 Tes 1:6-10). Jonui šis įvykis buvo parodytas regėjime: jis matė Jėzų ir dangaus angelų pulkus, ant baltų žirgų jojančius į teisingą kovą (Apr 19:11-14).

21. Ko prieš Šėtoną ir jo demonus imsis angelas, „laikantis rankoje bedugnės raktą ir didžiulę grandinę“?

²¹ Jonas taip pat išvydo „angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankoje bedugnės raktą ir didžiulę grandinę“. Tai pats arkangelas Mykolas. Jis nutvers Šėtoną ir įmes jį į bedugnę — veikiausiai kartu su demonais. Praėjus Tūkstantmečiui, kurį viešpataus Kristus, jie bus trumpam išleisti, kad žmonės, pasiekę tobulybę, būtų galutinai išmėginti. Paskui Šėtono ir visų kitų maištininkų laukia pražūtis (Apr 20:1-3, 7-10; 1 Jn 3:8). Maištas prieš Dievą bus visiems laikams numalšintas.

22. Koks bus angelų vaidmuo netolimoje ateityje ir ką mes jaučiame žinodami, kaip jie padeda?

²² Didis išvadavimas iš nedoros Šėtono santvarkos jau arti. Per būsimus svarbius įvykius Jehova — tam tikroms užduotims atlikti pasitelkęs angelus — apgins savo teisę į aukščiausią valdžią ir įgyvendins visa, ką sumanęs žemės ir žmonijos labui. Teisieji angelai tikrai yra „tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą“. Kokie mes dėkingi Jehovai, kad siunčia angelus mums į pagalbą! Jų remiami, gebame vykdyti Dievo valią ir siekti amžinojo gyvenimo.

[Išnaša]

Kaip atsakysi?

• Kaip dangiškosios dvasinės esybės organizuotos?

• Ką padarė kai kurie angelai Nojaus dienomis?

• Kaip Jehova padeda savo tarnams per angelus?

• Kokį vaidmenį teisieji angelai atlieka mūsų laikais?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 21 puslapyje]

Angelams tikras džiaugsmas vykdyti Dievo valią

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kaip rodo atsitikimas su Danieliumi, angelai visad pasiruošę atskubėti į pagalbą — jeigu tokia yra Dievo valia

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Evangelizacijos darbe mums padeda angelai, — tad nėra ko bijoti!

[Šaltinio nuoroda]

Žemė: NASA photo