Sekdami Jėzumi tiesą skelbkime drąsiai

„Mes drąsiai skelbėme [„įsidrąsinome skelbti jums“, NW] Dievo Evangeliją“ (1 TES 2:2).

1. Kodėl geroji naujiena apie Karalystę yra tokia patraukli?

KAIP malonu yra išgirsti gerą naujieną! O pati mieliausia iš visų yra geroji naujiena apie Dievo Karalystę. Ji laiduoja, kad nebeliks kančių, ligų, skausmo, liūdesio ir mirties. Ta naujiena suteikia viltį gyventi amžinai, atskleidžia tai, ką Dievas yra numatęs, ir parodo, kaip su juo užmegzti artimus santykius. Gali atrodyti, kad šią naujieną, Jėzaus skelbtą žmonėms, su džiaugsmu priims kiekvienas. Deja, taip nėra.

2. Paaiškink, ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas „atėjau sukiršinti“.

² Jėzus savo mokiniams pasakė: „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais“ (Mt 10:34-36). Užuot priėmę gerąją naujieną, dauguma žmonių ją atmeta. Kai kurie į tiesos skelbėjus, net jei šie yra jų namiškiai, ima žiūrėti priešiškai.

3. Ko mums reikia, kad įvykdytume pavedimą skelbti tiesą?

³ Mes skelbiame tas pačias tiesas, kokias skelbė Jėzus, ir žmonės jas girdėdami reaguoja panašiai, kaip anuomet jo klausytojai. Tai mūsų nestebina. Savo mokiniams  Jėzus buvo pasakęs: „‘Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios“ (Jn 15:20). Nors daugelyje šalių nesame atvirai persekiojami, matome žmonių panieką ir abejingumą. Taigi kad toliau be baimės skelbtume gerąją naujieną, mums reikia tikėjimo ir drąsos. (Perskaityk 2 Petro 1:5-8.)

4. Kodėl Pauliui reikėjo ‘įsidrąsinti’ skelbti evangeliją?

⁴ Galbūt kai kada tau būna sunku eiti į tarnybą, arba gal nesiryžti taikyti tam tikro evangelizacijos metodo? Iš tiesų taip yra daugeliui Dievo tarnų. Paulius buvo drąsus skelbėjas ir puikiai perprato tiesą, tačiau net ir šiam apaštalui kartais reikėdavo didelių pastangų ją skelbti. Štai Tesalonikos krikščionims jis rašė: „Prieš tai, kaip patys žinote, nukentėję bei patyrę nuoskaudų Filipuose, pasitikėdami Dievu, mes drąsiai skelbėme [„įsidrąsinome skelbti jums“, NW] Dievo Evangeliją, nors kova buvo smarki“ (1 Tes 2:2). Filipuose Paulius ir jo bendražygis Silas buvo nuplakti rykštėmis, įmesti į kalėjimą, o jų kojos įtvertos į šiekštą (Apd 16:16-24). Vis dėlto juodu įsidrąsino ir nenustojo skelbę gerąją naujieną. Kaip mums įgauti tokios drąsos? Pažiūrėkime, kas padėjo Dievo tarnams bibliniais laikais drąsiai kalbėti tiesą apie Jehovą ir kaip galime sekti jų pavyzdžiu.

Reikėjo drąsos ištverti priešiškumą

5. Kodėl ištikimiems Jehovos tarnams visada reikėjo drąsos?

⁵ Pats drąsiausias ir ryžtingiausias žmogus, žinia, buvo Jėzus Kristus. Jau nuo pat žmonijos istorijos pradžios ištikimiems Jehovos tarnams reikėjo drąsos. Kodėl? Po maišto Edene Jehova išpranašavo, jog tarp Dievo garbintojų ir Šėtono tarnų kils priešiškumas (Pr 3:15). Tas priešiškumas pasimatė greit — tada, kai teisųjį Abelį užmušė jo brolis. Vėliau priešiškumą patyrė kitas iki tvano gyvenęs ištikimas vyras, Henochas. Jis pranašavo, jog Dievas ateis su miriadais savo šventųjų įvykdyti teismo bedieviams (Jud 14, 15). Ši žinia daugeliui nepatiko. Žmonės nekentė Henocho ir tikriausiai būtų jį nužudę, jeigu Jehova nebūtų sutrumpinęs jo gyvenimo. Henochas išties parodė didelę drąsą! (Pr 5:21-24)

6. Kodėl Mozei reikėjo drąsos kalbėti faraonui?

⁶ Taip pat prisimink, kiek drąsos reikėjo Mozei kalbėti faraonui. Šis valdovas buvo laikomas ne šiaip dievų atstovu, o pačiu dievu, saulės dievo Ra sūnumi. Galbūt jis, kaip ir kiti faraonai, garbino savo paties atvaizdą. Jo pasakytas žodis buvo įstatymas, prilygstantis oficialiam potvarkiui. Galingas, išdidus, užsispyręs faraonas nebuvo pratęs klausyti kieno nors patarimų. Kaip tik prieš šį vyrą nekviestas ir nelaukiamas ne sykį stojo Mozė — romus piemuo. Ką gi Mozė jam pranašavo? Niokojančias bausmes. O ko prašė? Leisti keliems milijonams faraono vergų palikti šalį! Ar Mozei reikėjo drąsos? Be jokios abejonės! (Sk 12:3; Hbr 11:27)

7, 8. a) Kokius vargus teko kęsti ištikimiems Dievo tarnams senovėje? b) Iš kur ikikrikščioniškųjų laikų teisieji sėmėsi drąsos garbinti tikrąjį Dievą?

⁷ Ir vėliau ištisus šimtmečius pranašams bei kitiems ištikimiesiems nestigo drąsos garbinti tikrąjį Dievą. Šėtono pasaulis jų nemėgo. Paulius rašo: „Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus“ (Hbr 11:37). Kas padėjo tiems ištikimiems Dievo tarnams  likti tvirtiems? Tame pačiame laiške apaštalas nurodo, kas suteikė jėgų ištverti Abeliui, Abraomui, Sarai bei kitiems. Jis sako: „Jie [...] tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos“ (Hbr 11:13). Nėra abejonių, jog tokie pranašai kaip Elijas, Jeremijas bei kiti ikikrikščioniškųjų laikų teisieji, be baimės garbinę tikrąjį Dievą, Jehovą, irgi visa ištvėrė todėl, kad tikėjo jo pažadais (Tit 1:2, Brb).

⁸ Tie ištikimi Dievo tarnai, gyvenę ikikrikščioniškaisiais laikais, žvelgė į ateitį — šviesią ir džiugią. Kai bus prikelti, jie galiausiai pasieks tobulybę ir ‘bus išvaduoti iš pragaišties vergovės’ per Jėzaus Kristaus, Vyriausiojo Kunigo, ir jam padedančių 144000 kunigų tarnystę (Rom 8:21). Be to, Jeremijui ir kitiems bebaimiams Dievo tarnams senovėje drąsos įkvėpė Jehovos pažadas — toks, kaip buvo duotas pačiam pranašui: „‘Su tavimi jie kovos, bet neįveiks tavęs, nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau’, — tai Viešpaties žodis“ (Jer 1:19). Taip pat ir mes, apmąstydami visa, ką Dievas žada, ir žinodami jo užtikrinimą teikti dvasinę apsaugą, esame sustiprinti (Pat 2:7; perskaityk 2 Korintiečiams 4:17, 18).

Meilė skatino Jėzų skelbti drąsiai

9, 10. Kaip Jėzus parodė drąsą stovėdamas priešais a) religinius vadovus, b) būrį kareivių, c) vyriausiąjį kunigą, d) Pilotą?

⁹ Jėzus, mūsų Pavyzdys, elgėsi drąsiai įvairiausiomis aplinkybėmis. Nors valdžios pareigūnų ir kitų žymių asmenų buvo nekenčiamas, žodžius, kuriuos Dievo įpareigotas turėjo perduoti, nekalbėjo puse lūpų. Jėzus be baimės atskleidė įtakingų religinių vadovų veidmainystę ir klaidingus jų mokymus. Tie vyrai turėjo būti pasmerkti ir Jėzus aiškiai ir be užuolankų jiems tai pasakė. Štai sykį ištarti jo žodžiai: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo“ (Mt 23:27, 28).

¹⁰ Getsemanės sode Jėzus būriui kareivių, atėjusių jo suimti, be baimės pasisakė, kas esąs (Jn 18:3-8). Paskui viso sinedriono akivaizdoje jis buvo apklausiamas vyriausiojo kunigo. Net žinodamas, kad tas aukštas dvasininkas ieško dingsties jį nužudyti, Jėzus drąsiai patvirtino esąs Kristus ir Dievo Sūnus. Jis dar pridūrė, jog jie matys jį „sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse“ (Mk 14:53, 57-65). Netrukus surakintą Jėzų atvedė pas Pilotą. Šis turėjo teisę jį išlaisvinti. Bet Jėzus tylėjo ir į jam metamus  kaltinimus neatsakė nė žodžio (Mk 15:1-5). Taip elgtis reikėjo daug drąsos.

11. Kas bendra tarp drąsos ir meilės?

¹¹ Jėzus Pilotui buvo pasakęs: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jn 18:37). Jehova įpareigojo Jėzų skelbti gerąją naujieną ir jis noriai tai darė, nes mylėjo savo dangiškąjį Tėvą (Lk 4:18, 19). Jėzus taip pat mylėjo žmones. Žinojo, kokia varginga jų padėtis. Mus irgi drąsos bei ryžto liudyti tiesą labiausiai įkvepia meilė Dievui ir artimui (Mt 22:36-40).

Šventoji dvasia įgalina skelbti tiesą drąsiai

12. Kuo džiaugėsi pirmieji Jėzaus mokiniai?

¹² Po Jėzaus mirties praėjus kelioms savaitėms, mokiniai, matydami, kaip Jehova pašaukė į jų gretas naujus žmones, džiūgavo. Tik pagalvok: apie trys tūkstančiai žydų ir prozelitų, atkeliavusių iš įvairių šalių į Jeruzalę švęsti Sekminių šventės, pasikrikštijo per vieną dieną! Tikriausiai visas miestas kalbėjo apie tą įvykį. Biblijoje rašoma: „Baimė apėmė kiekvieną, nes per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų“ (Apd 2:41, 43, Brb).

13. Kodėl broliai meldė drąsos ir kaip buvo atsakyta į jų maldą?

¹³ Įpykę religiniai vadovai suėmė Petrą ir Joną, išlaikė visą naktį kalėjime ir paskui prisakė nebekalbėti apie Jėzų. Išleisti juodu papasakojo broliams, kas buvo atsitikę. Tada visi vieningai kreipėsi malda į Dievą. Išsakę, kokį priešiškumą patiria, prašė: „Valdove, [...] suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį.“ Kaip buvo atsakyta į jų maldą? „Visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį“ (Apd 4:24-31).

14. Kaip šventoji dvasia padeda mums skelbti tiesą drąsiai?

¹⁴ Atkreipkime dėmesį, jog mokiniai drąsiai skelbė Dievo Žodį galingos Jehovos šventosios dvasios veikiami. Turėti drąsos ir garsinti tiesos žinią kitiems, netgi tiems, kas priešinasi, neįstengtume savo pačių jėgomis. Jehova gali suteikti ir suteiks mums savo šventosios dvasios, jeigu tik jos prašome. Taip Jehovos padedami mes irgi galime būti drąsūs ir ištverti bet kokį priešiškumą. (Perskaityk Psalmyno 138:3.)

Krikščionys tiesą skelbia drąsiai

15. Kaip tiesa šiandien padalija žmones?

¹⁵ Šiandien, kaip ir praeityje, tiesa žmones padalija. Vieni atsiliepia palankiai, o kiti mūsų tikėjimo nesupranta ir nevertina. Kai kurie kritikuoja, šaiposi ar net — kaip išpranašavo Jėzus — nekenčia mūsų (Mt 10:22). Neretai žiniasklaida platina apie mus klaidingą informaciją arba piktavališką propagandą (Ps 109:1-3). Bet Jehovos tauta ir toliau visoje žemėje be baimės skelbia gerąją naujieną.

16. Koks atsitikimas liudija, kad drąsiai skelbdami galime pakeisti kai kurių požiūrį?

¹⁶ Mūsų, kaip skelbėjų, drąsumas gali paveikti žmones ir pakeisti jų požiūrį į Karalystės žinią. Viena sesuo, gyvenanti Kirgizijoje, pasakoja: „Sykį man skelbiant vienas namų šeimininkas piktai metė: „Aš tikiu Dievą, tik ne krikščionių. Jeigu dar kartą pasirodysit prie mano vartų, užsiundysiu ant jūsų šunį.“ Už jo prie grandinės buvo pririštas didelis buldogas. Vis dėlto, kai platinome Karalystės naujieną Nr. 37 „Klaidingos religijos galas arti!“, nusprendžiau nepraleisti ano namo vildamasi sutikti kurį nors kitą tos šeimos narį. Bet duris atidarė tas pats vyras.  Greitai pasimeldžiau Jehovai ir pasakiau: „Sveiki! Mes kalbėjomės prieš tris dienas. Aš nepamiršau, ką sakėte apie šunį, bet tiesiog negalėjau praeiti pro šalį, nes, kaip ir jūs, tikiu vieną tikrąjį Dievą. Dievas netrukus nubaus religijas, darančias jam gėdą. Apie tai daugiau sužinosite perskaitęs šį lankstinuką.“ Mano nuostabai, vyras Karalystės naujieną priėmė. Aš pasukau prie kito namo. Po kelių minučių pamačiau tą vyrą atbėgantį su Karalystės naujiena rankose. „Aš perskaičiau, — tarė jis. — Ką turiu daryti, kad nepatirčiau Dievo rūstybės?“ Buvo pradėtos Biblijos studijos ir tas vyras ėmė lankyti krikščionių sueigas.

17. Kaip vienos sesers drąsa paskatino atsikratyti baimės Biblijos studijuotoją?

¹⁷ Mūsų drąsa gali paskatinti ir kitus būti drąsius. Rusijoje viena sesuo važiuodama autobusu pasiūlė keleivei žurnalą. Staiga kitas keleivis pakilo iš savo vietos, griebė žurnalą ir sumaigęs sviedė ant grindų. Garsiai plūsdamasis jis pareikalavo sesers pasakyti savo adresą ir perspėjo ją neskelbti tame kaime. Sesuo meldė Jehovą pagalbos ir prisiminė Jėzaus žodžius: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną“ (Mt 10:28). Ji ramiai atsistojo ir tam vyrui tarė: „Savo adreso jums neduosiu, o kaime ir toliau skelbsiu.“ Tada išlipo iš autobuso. Sesė nematė, kad tame pačiame autobuse važiavo moteris, su kuria ji studijuoja Bibliją. Ši, bijodama žmonių, nesiryžo lankyti krikščionių sueigų. Tačiau dabar pamačiusi, kaip drąsiai elgėsi mūsų sesuo, ji nusprendė sueigas lankyti.

18. Kas tau padės tiesą skelbti drąsiai, kaip darė Jėzus?

¹⁸ Šiame nutolusiame nuo Dievo pasaulyje skelbti tiesą, kaip darė Jėzus, reikia drąsos. Kas padės jos įgyti? Mąstyk apie ateitį. Puoselėk stiprią meilę Dievui ir artimui. Melsk Jehovą padėti įveikti baimę. Visada prisimink, kad nesi vienas. Juk su tavimi yra Jėzus (Mt 28:20). Šventoji dvasia tave sustiprins. Jehova pats tave palaimins ir palaikys. Todėl galime su pasitikėjimu tarti: „Viešpats mano gelbėtojas — aš nebijosiu! Ką man gali padaryti žmogus?!“ (Hbr 13:6).

Koks tavo atsakymas?

• Kodėl Dievo tarnams reikia drąsos?

• Ko mes, kad būtume drąsūs, galime pasimokyti iš...

atsidavusių Dievo tarnų, gyvenusių iki Kristaus?

Jėzaus Kristaus?

pirmųjų krikščionių?

savo bendratikių?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 21 puslapyje]

Jėzus drąsiai demaskavo religinius vadovus

[Iliustracija 23 puslapyje]

Jehova suteikia mums drąsos skelbti tiesą