„Išsilaikykite Dievo meilėje“

„Išsilaikykite Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui“ (JUD 21).

1, 2. Kaip Jehova mums rodo savo meilę ir iš kur žinome, kad jo meilėje savaime neišsilaikysime?

JEHOVA DIEVAS savo meilę mums rodo įvairiopai. Žinia, pačią didžiausią meilę Jehova parodė suteikdamas išpirką. Jis taip nepaprastai myli žmones, kad siuntė savo brangų Sūnų į žemę mirti už mus (Jn 3:16). Jehova nori, kad gyventume amžinai, ir trokšta savo meile džiuginti mus per amžius!

² Tačiau ar turime manyti, jog Jehova mus išlaikys savo meilėje, nesvarbu, kaip besielgtume? Tikrai ne. Judo laiško 21-oje eilutėje esame raginami: „Išsilaikykite Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.“ Žodžiai „išsilaikykite Dievo meilėje“ rodo, jog turime dėti pastangas. Ką tad privalome daryti, kad išsilaikytume Dievo meilėje?

Kaip galime išsilaikyti Dievo meilėje?

3. Kas Jėzui, jo paties žodžiais tariant, buvo privalu, kad pasiliktų Tėvo meilėje?

³ Atsakymą į šį klausimą davė pats Jėzus kalbėdamas paskutinį vakarą prieš savo mirtį. Jis tarė: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“ (Jn 15:10). Jėzus aiškiai žinojo, kad tik laikydamasis Jehovos įsakymų gãli turėti gerą vardą Tėvo akyse. Jeigu tai buvo privalu tobulam Dievo Sūnui, argi ne juo labiau mums?

4, 5. a) Kaip geriausiai galime parodyti, jog mylime Jehovą? b) Kodėl mintis, jog reikia paklusti Jehovos įsakymams, neturi mūsų bauginti?

 ⁴ Meilę Jehovai pirmiausia parodome paklusdami jam. Apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jn 5:3). Mintis, kad reikia kažkam paklusti, daugeliui šiandien yra nemaloni. Tačiau, įsidėmėtina, kad Dievo „įsakymai nėra sunkūs“. Jehova neprašytų to, kas mums ne pagal jėgas.

⁵ Pavyzdžiui, ar prašytum artimo draugo panešti kokį daiktą žinodamas, jog jis neįstengs jo pakelti? Aišku, ne! Jehova daug maloningesnis už mus ir nepalyginti geriau įžvelgia, ką sugebame ir ko ne. Jehova, kaip patikina Biblija, „atsimena, kad mes esame dulkės“ (Ps 103:14). Jis niekada nereikalaus iš mūsų to, ko nepajėgtume padaryti. Tad mintis, jog reikia paklusti Jehovos įsakymams, neturi mūsų bauginti. Priešingai, suprantame, kad klusnumas — puiki galimybė parodyti dangiškajam Tėvui, jog jį iš tiesų mylime ir norime išsilaikyti jo meilėje.

Ypatinga Jehovos dovana

6, 7. a) Kas yra sąžinė? b) Pailiustruok pavyzdžiu, kaip sąžinė gali padėti mums išsilaikyti Dievo meilėje.

⁶ Gyvename sudėtingame pasaulyje ir neretai tenka priimti sprendimus, liečiančius mūsų klusnumą Dievui. Kaip žinoti, kad tie sprendimai derinasi su jo valia? Idant liktume Jehovai klusnūs, jis suteikė mums brangią dovaną — sąžinę. Kas gi sąžinė yra? Tai žmogaus dorovinė savimonė, gebėjimas vertinti savo požiūrį ir veiksmus. Sąžinė tarsi vidinis teisėjas leidžia mums analizuoti savo sprendimus, apmąstyti savo poelgius ir įvertinti, kokie jie buvo — geri ar blogi, teisingi ar klaidingi. (Perskaityk Romiečiams 2:14, 15.)

⁷ Kaip tad sąžinė gali mums padėti? Tai pailiustruokime pavyzdžiu. Sakykim, keliautojas traukia per bekraštę dykumą, kur nėra jokio kelio nei takelio, nė jokio kelrodžio. Tačiau jis nenukrypstamai eina tinkama linkme. Kaip? Naudodamasis kompasu. Kompase yra skalė, žyminti keturias pagrindines kryptis, ir įmagnetinta rodyklė, visada pasisukusi į šiaurę. Neturėdamas kompaso tas keliauninkas tikrai pasiklystų. Panašiai ir žmogus, jei nebūtų apdovanotas sąžine, negalėtų priimti sprendimų, kurie derintųsi su moralės, etikos ir teisingumo normomis.

8, 9. a) Ką turime turėti omenyje žinodami, jog sąžinė gali klysti? b) Ką turime daryti, kad sąžinė būtų tikrai patikima?

⁸ Sąžinė, kaip ir kompasas, kartais gali klysti. Jei keliauninkas arti savo kompaso padės magnetą, rodyklė šiaurės neberodys. Panašiai ir mes: jei pasiduosime savo širdies troškimams, kas atsitiks? Savanaudiški polinkiai gali sugadinti sąžinę ir ji nukreips mus į klystkelį. Biblija perspėja: „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora“ (Jer 17:9, Brb; Pat 4:23). Be to, jei minėtas keliautojas neturi tikslaus, patikimo žemėlapio, kompasas jam nebus naudingas. Taip ir mes: jeigu nesivadovaujame tvirtu, nekintamu Dievo Žodžiu, Biblija, sąžinė mums ne ką tepadės (Ps 119:105). Deja, daugelis žmonių šiame pasaulyje pataikauja savo širdies troškimams, o moralės normų,  išdėstytų Dievo Žodyje, paiso menkai ar net visai jas ignoruoja. (Perskaityk Efeziečiams 4:17-19.) Todėl jie, kad ir apdovanoti sąžine, daro visokias baisybes (1 Tim 4:2).

⁹ Mes turime būti pasiryžę taip nesielgti. Verčiau leiskime Dievo Žodžiui ugdyti ir lavinti savo sąžinę, kad ji būtų patikima. Turime vadovautis sąžine, išugdyta pagal Biblijos principus, ir saugotis, kad jos nenustelbtų egoistiški siekiai. Taip pat privalome gerbti ir mums brangių bendratikių sąžinę. Stengiamės jokiu būdu jų nepapiktinti, nes brolio ar sesės sąžinė gali būti jautresnė ar reiklesnė nei mūsų (1 Kor 8:12; 2 Kor 4:2; 1 Pt 3:16).

10. Kokias tris sritis dabar aptarsime?

¹⁰ Dabar aptarkime tris sritis, kuriose galime rodyti meilę Jehovai klusnumu. Kiekvienoje iš tų sričių svarbus vaidmuo tenka sąžinei, bet ji visų pirma turi vadovautis Dievo įkvėptomis Biblijos normomis. Mes galime iš širdies paklusti Jehovai, jeigu: 1) mylime tuos, kuriuos Jehova myli; 2) rodome pagarbą vyresnybei; 3) stengiamės likti tyri Jehovos akyse.

Mylėkime tuos, kuriuos Jehova myli

11. Kodėl turime mylėti tuos, kuriuos myli Jehova?

¹¹ Pirma, mes turime mylėti tuos, kuriuos Jehova myli. Kas vyksta, kai žmogus bendrauja su kitais? Jis tarsi kempinė „sugeria“ visa, ką girdi ir mato. Mūsų Kūrėjas gerai žino, kokios pavojingos — arba naudingos — netobuliems žmonėms gali  būti draugijos. Todėl duoda šį protingą patarimą: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Pat 13:20; 1 Kor 15:33). Niekas iš mūsų nenorėtų ‘patekti į bėdą’. Kiekvienas nori ‘tapti išmintingas’. Niekas negali Jehovos padaryti dar išmintingesnio ir niekas negali jo sugadinti. Tačiau dėl draugijų jis mums rodo puikų pavyzdį. Pagalvokime, kokius žmones, kad ir netobulus, Jehova pasirenka sau draugais.

12. Kokius žmones Jehova pasirenka sau draugais?

¹² Patriarchą Abraomą Jehova pavadino ‘savo draugu’ (Iz 41:8, Brb). Šis vyras buvo labai ištikimas, teisingas ir klusnus — tikras tikėjimo pavyzdys (Jok 2:21-23). Būtent tokius žmones Jehova renkasi sau draugais ir šiandien. Jeigu jis taip daro, argi ir mes neturėtume sekti jo pavyzdžiu — bendrauti su išmintingais, kad patys taptume išmintingi?

13. Kas padėtų tau pasirinkti tinkamus draugus?

¹³ Kas padėtų tau pasirinkti tinkamus draugus? Tyrinėk įkvepiančius Biblijos pavyzdžius. Skaityk, kokia bičiulystė siejo Rūtą ir jos anytą Noomę, Dovydą ir Jehonataną, Timotiejų ir Paulių (Rūt 1:16, 17; 1 Sam 23:16-18; Fil 2:19-22). Šių žmonių bendrystės saitai buvo tvirti pirmiausia dėl to, kad juos vienijo nuoširdi meilė Jehovai. Ar turi draugų, mylinčių Jehovą taip karštai kaip tu? Jų tikrai gali susirasti krikščionių bendruomenėje. Tokie draugai neskatins daryti nieko, kas liūdintų Jehovą. Priešingai, jie padės tau visada klausyti Dievo, prie jo artintis ir sėti dvasiai. (Perskaityk Galatams 6:7, 8.) Jų remiamas išsilaikysi Dievo meilėje.

Gerbkime vyresnybę

14. Kodėl kartais gali būti nelengva gerbti vyresnybę?

¹⁴ Antra sritis, kurioje rodome pagarbą Jehovai, yra mūsų požiūris į vyresnybę. Mes turime ją gerbti. Kodėl kartais tai gali būti nelengva? Viena priežastis ta, kad žmonės, einantys atsakingas pareigas, yra netobuli. Be to, ir patys esame netobuli. Turime kovoti su įgimtu polinkiu nepaklusti.

15, 16. a) Kodėl privalome gerbti tuos, kam Jehova patiki atsakomybę rūpintis savo tauta? b) Ko svarbaus pasimokome iš to, kaip Jehova žiūrėjo į izraelitų maištą prieš Mozę?

¹⁵ Galbūt kyla klausimas: jeigu taip nelengva jausti pagarbą vyresnybei, kodėl reikia ją gerbti? Visa esmė čia — visavaldystės klausimas. Ką pasirinksime savo valdovu? Jeigu juo pasirenkame Jehovą, privalome gerbti jo valdžią. Jeigu negerbiame, ar galime tikrai pavadinti jį savo Valdovu? Be to, Jehova vadovauja per netobulus žmones — patiki jiems atsakomybę rūpintis savo tauta. Jeigu imtume tiems žmonėms priešintis, kaip Jehova vertintų mūsų veiksmus? (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:12, 13.)

¹⁶ Pavyzdžiui, kai izraelitai murmėjo ir maištavo prieš Mozę, Jehova sakė, kad jie murma prieš jį patį (Sk 14:26, 27). Dievas nesikeičia. Jeigu reikštume nepasitenkinimą Dievo paskirtais vadovais, keltume balsą prieš jį!

17. Kokį požiūrį dera ugdytis į brolius, einančius atsakingas pareigas krikščionių bendruomenėje?

¹⁷ Apaštalas Paulius atskleidė, kaip dera žiūrėti į brolius, einančius atsakingas pareigas krikščionių bendruomenėje. Jis rašė: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tada jie tai  darys su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga“ (Hbr 13:17). Žinoma, ugdytis nuolankią ir klusnią dvasią reikia nemažų pastangų. Tačiau nepamirškime, kad norime išsilaikyti Dievo meilėje. Argi dėl šio tikslo neverta stengtis?

Stenkimės likti tyri Jehovos akyse

18. Kodėl Jehova nori, kad būtume tyri?

¹⁸ Trečia, kaip rodome meilę Jehovai, — būdami tyri jo akyse. Tėvai paprastai įdeda daug darbo, kad jų vaikai būtų švarūs. Kodėl jie taip stengiasi? Švara svarbi vaiko sveikatai ir gerovei. Be to, aplinkiniai, matydami švarų vaiką, susidaro nuomonę apie tėvus, — kad jie myli savo atžalą ir juo rūpinasi. Dėl to ir Jehova nori, kad būtume švarūs, tyri. Jis žino, jog švara būtina mūsų gerai savijautai. Be to, žmogaus tyrumas jam, mūsų dangiškajam Tėvui, teikia garbę. Būti tyriems itin svarbu todėl, kad taip galime patraukti žmones prie Dievo: jie mato, kaip išsiskiriame iš šio suteršto pasaulio.

19. Kas rodo, jog būtina rūpintis švara?

¹⁹ Likti tyri turime visais atžvilgiais. Jehova senovėje savo tautai aiškiai pasakė, jog jie privalo rūpintis švara (Kun 15:31). Mozės įstatyme buvo duota nurodymų dėl išmatų šalinimo, rankų, kojų, indų plovimo, drabužių skalbimo (Iš 30:17-21; Kun 11:32; Sk 19:17-20; Įst 23:13, 14). Izraelitai turėjo neužmiršti, kad jų Dievas, Jehova, yra šventas — tyras, be dėmės. Šventojo Dievo tarnams irgi reikia būti šventiems. (Perskaityk Kunigų 11:44, 45.)

20. Kokia prasme mes turime būti tyri?

²⁰ Taigi turime būti švarūs ir savo išore, ir vidumi. Stengiamės mąstyti vien apie tai, kas tyra. Kad ir kiek pasaulis būtų užsikrėtęs seksualiniu palaidumu, mes tvirtai laikomės Jehovos nustatytų tyros moralės normų. Svarbiausia, stengiamės tyrai garbinti Dievą ir nesusiteršti klaidatikyste. Nuolat prisimename Jehovos įkvėptą perspėjimą, užrašytą Izaijo 52:11: „Išeikite, išeikite! Palikite tą vietą, nelieskite nieko nešvaraus! Lauk iš ten! [...] Išlikite švarūs!“ Šiandien išliekame dvasiškai tyri, jeigu šalinamės visko, ką dangiškasis Tėvas laiko klaidingu garbinimu. Todėl, pavyzdžiui, akylai saugomės neturėti nieko bendra su klaidingos religijos šventėmis bei iškilmėmis, taip mėgstamomis pasaulio žmonių. Žinoma, išlikti tyram nelengva. Bet Jehovos tarnai stengiasi būti tyri, nes tai padeda išsilaikyti Dievo meilėje.

21. Ką turime daryti, kad išsilaikytume Dievo meilėje?

²¹ Jehova nori, kad jo meilėje išsilaikytume amžinai. Bet ir patys turime žiūrėti, ar darome viską, kad išsilaikytume Dievo meilėje. Sekime Jėzaus pavyzdžiu ir rodykime meilę Jehovai laikydamiesi Jo įsakymų. Jeigu dėsime pastangas, tada tikrai niekas „negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8:38, 39).

Ar atsimeni?

• Kaip sąžinė gali padėti mums išsilaikyti Dievo meilėje?

• Kodėl turime mylėti tuos, kuriuos Jehova myli?

• Kodėl būtina gerbti vyresnybę?

• Kiek Dievo tarnams svarbu būti tyriems?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 20 puslapyje]

LEIDINYS, SKATINANTIS ELGTIS, KAIP DERA KRIKŠČIONIMS

Per 2008—2009 metais vykusius srities kongresus buvo pristatyta 224 puslapių knyga „Išsilaikykite Dievo meilėje“. Kam išleista ši nauja knyga? Ji skirta padėti Jehovos tarnams perprasti ir vertinti jo normas, kad gebėtų gyventi, kaip dera krikščionims. Atidžiai studijuodami šią knygą, dar labiau įsitikinsime, kad laikytis Jehovos normų yra geriausias gyvenimo kelias dabar ir kad toks gyvenimas veda į amžiną laimę ateityje.

Be to, šis leidinys padės įsisąmoninti, jog klusnumas Jehovai nėra našta. Priešingai, paklusdami Dievui parodome, kaip nuoširdžiai jį mylime. Taigi naujoji knyga paskatins mus pamąstyti: kodėl aš klausau Jehovos?

Kai kas nors nebeišsilaiko Jehovos meilėje, tai paprastai įvyksta ne dėl to, kad žmogui stinga pažinimo, o dėl to, kad jis ima netinkamai elgtis. Kaip tad svarbu branginti Jehovos įstatymus bei principus ir būti už juos dėkingiems, juk jie yra mūsų kasdienio gyvenimo gairės! Esame tikri, kad šis naujas leidinys padės Jehovos avims visame pasaulyje tvirtai laikytis to, kas teisinga, įrodyti Šėtoną esant melagį ir, svarbiausia, išsilaikyti Dievo meilėje! (Jud 21)

[Iliustracija 18 puslapyje]

„Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“