Neprilygstamas Dievo mokymas

„Viską laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus [...] pažinimo nepalyginamos vertės“ (FIL 3:8, Jr).

1, 2. Ką pasirenka ne vienas krikščionis ir kodėl?

ROBERTAS jau nuo pirmos klasės išsiskyrė savo gabumais. Kai jam tebuvo aštuoneri, viena mokytoja, aplankiusi jo tėvus, pasakė, kad Robertui pasiekiamos visos mokslo aukštumos. Ši pedagogė tikėjosi, jog berniukas ateityje taps gydytoju. Puikiai baigęs vidurinę mokyklą, Robertas galėjo stoti į bet kurį prestižinį savo šalies universitetą. Toks šansas, daugelio manymu, pasitaiko gal tik kartą gyvenime. Bet vaikinas juo nepasinaudojo ir pasirinko ką kita — tapo reguliariuoju pionieriumi.

² Daug krikščionių, jaunų ir vyresnių, kaip ir Robertas turi galimybių siekti pasaulietinės karjeros. Tačiau ne vienas iš jų, užuot stengęsis „viską iš [pasaulio] išgauti“ (Vl), atsideda dvasiniams siekiams (1 Kor 7:29-31). Kas skatina Robertą ir kitus tokius krikščionis noriai aukotis evangelizacijos darbui? Viena, jie myli Jehovą ir tai yra svarbiausias motyvas. Antra, jie labai vertina neprilygstamą Dievo mokymą. Gal kada esi pagalvojęs, kaip būtų susiklostęs tavo gyvenimas, jeigu nebūtum įgijęs pažinimo apie Dievą? Apmąstydami tai, kaip mes, semdamiesi Jehovos mokymo, esame laiminami, labai branginsime gerąją naujieną ir uoliai skelbsime ją kitiems.

Garbė būti Dievo mokomiems

3. Kodėl galime būti tikri, kad Jehova yra pasiruošęs mokyti netobulus žmones?

³ Jehova dėl savo gerumo yra pasiruošęs mokyti netobulus žmones. Štai kas pranašiškai sakoma apie pateptuosius krikščionis Izaijo 54:13: „Visi tavo sūnūs bus Viešpaties mokomi; tavo vaikai mėgausis didžia gerove.“ Šie žodžiai taikomi ir Kristaus „kitoms avims“ (Jn 10:16). Tai akivaizdu iš vienos pranašystės išsipildymo mūsų dienomis. Izaijas regėjime matė, kaip visų tautų žmonės būriais plaukia tyrai garbinti Dievo. Jie, pasak pranašo, vieni kitiems kalba: „Ateikite, ir kopkime į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis parodytų mums savo kelius, kad eitume jo takais“ (Iz 2:1-3). Kokia garbė mums būti mokomiems Dievo!

4. Kokie turime būti, kad Jehova mus mokytų?

⁴ Kokie turime būti, kad Jehova galėtų mus lavinti? Visų pirma reikia būti nuolankiems ir pasiruošusiems mokytis. Psalmininkas Dovydas rašė: „Geras ir teisus yra Viešpats, [...] savo kelių moko nuolankiuosius“ (Ps 25:8, 9, Brb). Ir Jėzus kalbėjo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Lk 10:21). Argi tavęs netraukia prie tokio Dievo, kuris „nuolankiesiems duoda malonę“? (1 Pt 5:5)

5. Kokia yra vienintelė galimybė įgyti pažinimą apie Dievą?

⁵ Ar mes, Jehovos tarnai, gebėjome tiesą suvokti savo pačių išmintimi? Ne. Pažinti Dievo patys savaime niekada nebūtume  įstengę. Jėzus pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia“ (Jn 6:44). Per evangelizacijos darbą ir šventosios dvasios veikimą Jehova traukia prie savęs romius tarsi avys žmones, „visų tautų lobius“ (Ag 2:7). Argi nesi dėkingas už garbę būti tarp tų, kuriuos Jehova patraukė prie savo Sūnaus? (Perskaityk Jeremijo 9:22, 23 [9:23, 24, Brb].)

Dievo mokymas skatina keistis į gera

6. Kaip žmonės, semdamiesi „Viešpaties pažinimo“, pakeičia savo gyvenseną?

⁶ Izaijo pranašystėje vaizdingai nusakyta, kaip pasikeis žmonių būdas, ir tai vyksta mūsų dienomis. Buvę smurtininkai pasidaro taikūs. (Perskaityk Izaijo 11:6-9.) Tie, kurie anksčiau niekino vieni kitus dėl rasės, tautybės, kilmės ar kitokių kultūrinių skirtumų, dabar gyvena vienybėje. Jie simboline prasme ‘perkala savo kalavijus į arklus’ (Iz 2:4). Kaip jiems pavyksta taip nuostabiai pasikeisti? Jie semiasi „Viešpaties pažinimo“ ir tai, ko išmoksta, taiko savo gyvenime. Nors Dievo tarnai yra netobuli, jie — tikra daugiatautė brolija. Geroji naujiena patraukia daugelį ir duoda puikių vaisių, o tai akivaizdžiai liudija, koks neprilygstamas yra Dievo mokymas (Mt 11:19).

7, 8. a) Kokias „tvirtoves“ griauti padeda žmonėms Dievo mokymas? b) Kas rodo, jog Dievo mokymas teikia jam šlovę?

⁷ Apaštalas Paulius Dievo tarnų atliekamą darbą prilygino dvasinei kovai. Jis rašė: „Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą“ (2 Kor 10:4, 5). Kas, pavyzdžiui, yra tos tvirtovės, kuriose esančius belaisvius išvaduoja Dievo mokymas? Štai keletas jų: klaidingos doktrinos, prietarai, pasaulio filosofijos (Kol 2:8). Dievo mokomi žmonės nusimeta žalingų įpročių jungą ir ugdosi jam patinkančias savybes (1 Kor 6:9-11). Dievo mokymas taip pat stiprina šeimas. Gyvenimas tų žmonių, kurie neturėjo vilties, pagaliau įgyja tikrąją prasmę. Būtent tokio mokymo mums šiandien reikia.

⁸ Viena savybė, kurią Jehova padeda savo tarnams išsiugdyti, yra sąžiningumas (Hbr 13:18). Štai pavyzdys iš Indijos. Tenai viena moteris sutiko studijuoti Bibliją ir laikui bėgant tapo nekrikštyta skelbėja. Sykį padirbėjusi prie naujos Karalystės salės ji ėjo namo ir ant žemės netoli autobusų stotelės rado auksinį 600 eurų vertės papuošalą. Nors moteris gyveno varganai, tą papuošalą nunešė į policiją, kad suieškotų jo savininką. Policininkas negalėjo patikėti savo akimis! Vėliau kitas pareigūnas paklausė jos, kodėl to auksinio papuošalo nepasilaikė sau. „Biblijos mokymas pakeitė mane ir dabar esu sąžininga“, — paaiškino ji. Nustebęs pareigūnas moterį atlydėjusiam krikščionių vyresniajam pasakė: „Šioje valstijoje gyvena daugiau nei 38 milijonai žmonių. Jeigu dešimčiai iš jų padėsite tapti tokiems, kaip ši moteris, tai bus didelis laimėjimas.“ Apmąstydami, kaip Dievo mokymas pakeitė į gera milijonų žmonių gyvenimą, argi nesame paskatinti iš širdies šlovinti Jehovą?

9. Kas įgalina žmones visiškai pakeisti savo gyvenimą?

⁹ Dievo Žodis, turintis galią pakeisti žmogų į gera, taip pat Jehovos pagalba, jo teikiama per šventąją dvasią, daugeliui padeda pradėti gyventi visiškai kitaip  (Rom 12:2; Gal 5:22, 23). Kolosiečiams 3:10 esame raginami apsivilkti nauju žmogumi, „kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą“. Dievo Žodis, Biblija, turi galią atskleisti tai, koks žmogus iš tikrųjų yra, ir paskatinti jį keisti mąstyseną bei požiūrį į visus dalykus. (Perskaityk Hebrajams 4:12.) Stengdamasis gerai pažinti Biblijos tiesą ir darydamas tai, kas derinasi su teisingomis Jehovos normomis, asmuo gali tapti Dievo draugu ir puoselėti amžinojo gyvenimo viltį.

Jehova ruošia mus ateičiai

10. a) Kodėl Jehova vienintelis gali padėti mums pasirengti būsimiems įvykiams? b) Kokie sukrečiantys pokyčiai netrukus vyks visoje žemėje?

¹⁰ Jehova vienintelis gali padėti mums pasirengti būsimiems įvykiams, nes žino, kas priešaky. Jis nurodo, kas žmonijos laukia ateityje (Iz 46:9, 10). Kaip rodo Biblijos pranašystė, „Didžioji Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau arti“ (Sof 1:14). Tuomet akivaizdžiai pasitvirtins Patarlių 11:4 žodžiai: „Atpildo dieną turtai bus nenaudingi, o teisumas gelbės nuo mirties.“ Kai ateis laikas Šėtono valdomam pasauliui įvykdyti nuosprendį, lemiamas dalykas bus tai, kokį vardą įgijome Dievo akyse. Pinigai tada neturės jokios vertės. Ezechielio 7:19 sakoma: „Savo sidabrą jie išmes į gatves, o jų auksas bus laikomas netyru daiktu.“ Iš anksto žinodami, kas ateityje dėsis, jau dabar galime išmintingai apsispręsti.

11. Kaip Dievo mokymas padeda mums ruoštis ateičiai?

¹¹ Kaip Jehova Dievas mus mokydamas rengia savo didžiai dienai? Viena, padeda nusistatyti, kam turime teikti pirmenybę. Apaštalas Paulius rašė Timotiejui: „Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu.“ Net jeigu nesame turtingi, šiuo Dievo įkvėptu patarimu sekti verta. Kokia jo esmė? Užuot kaupę materialines gėrybes, turime ‘daryti gera, lobti gerais darbais’. Didžiausią dėmesį skirdami dvasiniams dalykams ‘kraunamės lobį — gerus pamatus ateičiai’ (1 Tim 6:17-19). Dėl to reikia aukotis, bet rinkdamiesi tokį kelią elgiamės išmintingai, nes Jėzus pasakė: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16:26, 27). Žinodami, kaip arti Jehovos diena, kiekvienas turėtume rimtai pamąstyti. Kur kraunu savo lobį? Kam tarnauju — Dievui ar turtams? (Mt 6:19, 20, 24)

12. Kodėl neturime sutrikti, jei kiti mūsų tarnybą niekina?

¹² Dievo Žodyje minimi „geri darbai“, skirti krikščionims  atlikti, — tai pirmiausia Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo veikla (Mt 24:14; 28:19, 20). Kaip pirmajame amžiuje, taip ir dabar kai kurie žmonės mūsų tarnybą niekina. (Perskaityk 1 Korintiečiams 1:18-21.) Bet tai esmės nekeičia: mūsų skelbiama žinia išlieka tokia pat vertinga ir būtina ją toliau garsinti, kad kiekvienas, kol nevėlu, turėtų galimybę įtikėti (Rom 10:13, 14). Padėdami kitiems semtis naudos iš Dievo mokymo, būsime labai palaiminti.

Laiminami už pasiaukojimą

13. Ko apaštalas Paulius atsisakė dėl gerosios naujienos?

¹³ Prieš tapdamas krikščioniu, apaštalas Paulius sėkmingai lavinosi siekdamas iškilti tuometinėje žydų visuomenėje. Jis, matyt, dar nesulaukęs nė trylikos metų paliko gimtąjį Tarsą ir iškeliavo į Jeruzalę mokytis pas didžiai gerbiamą Įstatymo žinovą Gamalielį (Apd 22:3). Laikui bėgant Paulius pranoko savo amžininkus ir tęsdamas mokslus būtų tapęs įtakingu judaizmo šulu (Gal 1:13, 14). Bet kai priėmė gerąją naujieną ir pradėjo ją skelbti, viso to atsisakė. Ar Paulius gailėjosi taip apsisprendęs? Ne. Štai ką jis rašė: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis“ (Fil 3:8).

14, 15. Kaip mes, „Dievo bendradarbiai“, esame laiminami?

¹⁴ Šiandien krikščionys, kaip ir Paulius, aukojasi gerosios naujienos labui (Mk 10:29, 30). Ar taip aukodamiesi jie ko nors stokoja? Pradžioje paminėtas Robertas, išreikšdamas daugelio nuomonę, sako: „Nėmaž nesigailiu pasirinkęs šį kelią. Visalaikė tarnyba teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Pats ‘išbandžiau ir patyriau’, koks Jehova geras. Jei ir būdavo taip, kad dėl savo dvasinių siekių atsisakydavau siūlomos didesnės materialinės gerovės, Jehova grąžindavo man su kaupu. Atrodė, lyg nieko ir neprarandu, o tik įgyju!“ (Ps 34:9 [34:8, Brb]; Pat 10:22, Brb).

¹⁵ Jeigu jau kurį laiką dalyvauji gerosios naujienos skelbimo ir mokinių ruošimo veikloje, tikriausiai pats išbandei ir patyrei  Jehovos gerumą. Gal buvo akimirkų, kai skelbdamas gerąją žinią aiškiai jautei jo šventosios dvasios paramą? Gal pastebėjai, kaip nušvito žmogaus akys, kai Jehova atvėrė jo širdį tiesos žodžiams? (Apd 16:14) O gal Jehovos padedamas įveikei kliūtis, trukdžiusias tau išplėsti tarnybą? Gal jis palaikė sunkiu metu, kad galėtum toliau tarnauti, nors, atrodė, apleidžia jėgos? (Fil 4:13) Kai atlikdami pavestą tarnybą patiriame gelbstinčią Jehovos ranką, jis tampa mums realesnis ir labiau su juo suartėjame (Iz 41:10). Argi ne džiaugsmas būti „Dievo bendradarbiais“ ir prisidėti prie didingo darbo — skleisti jo mokymą? (1 Kor 3:9)

16. Ką manai apie savo paties pastangas ir pasiaukojimą mokyti kitus apie Jehovą?

¹⁶ Daug žmonių per savo gyvenimą siekia nuveikti ką nors svarbaus, kas turėtų išliekančią vertę. Deja, net dideli laimėjimai šiame pasaulyje kartais greit pamirštami. O tai, ką Jehova šiandien daro, kad pašventintų savo vardą, bus amžiams įrašyta į teokratijos istoriją ir niekada nebus užmiršta (Pat 10:7, Brb; Hbr 6:10). Tad būkime dėkingi už garbę atlikti patį svarbiausią darbą — mokyti kitus apie Jehovą.

Koks tavo atsakymas?

• Ko Jehova tikisi iš tų, kuriuos moko?

• Kaip Dievo mokymas skatina žmones keistis į gera?

• Kaip, mokydami kitus apie Jehovą, esame laiminami patys?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Žmonės, Jehovos mokomi, yra tikra daugiatautė brolija

[Iliustracija 24 puslapyje]

Argi mums ne džiaugsmas būti „Dievo bendradarbiais“?