Religija: paveldžiu iš tėvų ar renkuosi pats?

LENKIJOJE nemažai žmonių, kalbinami Jehovos liudytojų, sako: „Kokio tikėjimo gimiau, tokio ir mirsiu.“ Jų manymu, religija yra perduodama iš kartos į kartą. Ar tavo šalyje į religiją irgi laikomasi panašaus požiūrio? Prie ko jis dažniausiai veda? Religija darosi formali, virsta vien šeimos tradicija. Ar taip galėtų atsitikti ir su kai kuriais Jehovos liudytojais, nuostabų dvasinį paveldą gavusiais iš tėvų ar senelių?

Taip neatsitiko su Timotiejumi, kurį tikėti ir pamilti tikrąjį Dievą skatino dvi dievobaimingos moterys — motina ir senelė. Šventuosius Raštus Timotiejus pažino „nuo vaikystės“. Ilgainiui jis, kaip jo motina ir senelė, įsitikino, kad krikščionybė yra tiesa. Jis „tvirtai įtikėjo“ tuo, ką iš Raštų girdėjo apie Jėzų Kristų (2 Tim 1:5; 3:14, 15). Tad nors tėvai krikščionys daro viską, kad padėtų savo atžaloms tapti Jehovos garbintojais, norą tarnauti Dievui vaikai turi išsiugdyti patys (Mk 8:34).

Kur tiesa, kiekvienas pats turi įsitikinti apsvarstydamas tvirtus argumentus, tik tada jis tarnaus Jehovai iš meilės ir liks jam ištikimas, kad ir kas gyvenime atsitiktų. Tuomet jo tikėjimas bus stiprus, pastatytas ant nesvyruojančio pagrindo (Ef 3:17; Kol 2:6, 7).

Ką gali daryti patys vaikai

„Niekada neabejojau, kad Jehovos liudytojai yra teisinga religija, — pasakoja Albertas *, užaugęs liudytojų šeimoje, — tik sunku buvo pripažinti, kad turiu gyventi taip, kaip jie moko.“ Jeigu esi jaunuolis, ši mintis tau tikriausiai nesvetima. Tad kodėl nepabandžius išsiaiškinti, kokia gyvensena patinka Dievui, ir paskui su džiaugsmu vykdyti jo valią? (Ps 40:9 [40:8, Brb]) „Tiesiog pradėjau melstis, — tęsia Albertas. — Iš pradžių buvo sunku. Turėjau prisiversti. Bet per laiką suvokiau, jog galiu būti brangus Dievui, jei stengiuosi elgtis teisingai. Tai suteikė jėgų kai ką gyvenime pakeisti.“ Jei ugdysiesi artimą ryšį su Jehova, atsiras noras daryti tai, ko jis iš tavęs tikisi (Ps 25:14; Jok 4:8).

 Štai pagalvok apie kokį nors stalo ar sportinį žaidimą, kurį esi žaidęs. Jei nežinai taisyklių ar nesi įgudęs, tikriausiai bus nuobodu. Bet jei taisykles išmoksti ir įgauni daugiau įgūdžių, žaidi su užsidegimu ir netgi ieškai progų pažaisti. Panašiai yra ir su krikščioniška veikla. Taigi stenkis pasiruošti krikščionių sueigoms. Dalyvauk jose. Ir nesvarbu, kiek tau metų, savo pavyzdžiu tu gali padrąsinti kitus! (Hbr 10:24, 25)

Tas pats pasakytina ir apie mums skirtą užduotį — kalbėti kitiems apie savo tikėjimą. Tą irgi reikia daryti iš meilės, ne iš prievartos. Todėl pagalvok: kodėl noriu pasakoti žmonėms apie Jehovą? Kas mane skatina jį mylėti? Tau reikia pažinti Jehovą kaip mylintį Tėvą. Jis pats per Jeremiją sako: „Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite“ (Jer 29:13, 14, Brb). Ko tai iš tavęs reikalauja? „Turėjau iš esmės pakeisti savo mąstymą, — prisipažįsta Jakubas. — Lankiau sueigas ir ėjau į tarnybą nuo pat vaikystės, bet visa tai tebuvo įprotis. Tik tada, kai geriau pažinau Jehovą ir tapau jam artimesnis, tiesa pasidarė mano savastis.“

Tarnyba teiks tikrą džiaugsmą, jei puoselėsime nuoširdžią draugystę su bendratikiais. „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas“, — byloja įkvėpta patarlė (Pat 13:20). Tad ieškok draugystės su tais, kurie siekia dvasinių tikslų, kurie tarnauja Jehovai su širdies džiaugsmu. Štai ką sako Jola: „Bendraudama su jaunais, brandžiais krikščionimis, sustiprėjau dvasiškai. Dabar pati uoliai ir džiugiai nešu gerąją naujieną.“

Tėvų vaidmuo

„Esu nepaprastai dėkinga savo tėvams, kad mokė mane apie Jehovą“, — tęsia Jola. Iš tikrųjų nuo tėvų daug priklauso, ką pasirinks vaikai. Apaštalas Paulius rašė: „Jūs, tėvai, [...] auklėkite [vaikus], drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Ef 6:4). Šis įkvėptas patarimas aiškiai rodo, kad tėvų pareiga mokyti vaikus ne savo, o Jehovos kelių. Užuot skatinę vaikus rinktis tai, kas atrodo gera jūsų pačių manymu, verčiau padėkite jiems siekti tikslo savo gyvenime vykdyti Jehovos valią.

Įdiek Jehovos žodžius vaiko širdyje ir „kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi“ (Įst 6:6, 7). „Dažnai kalbėdavomės apie įvairias visalaikės tarnybos sritis“, — prisimena tris sūnus užauginę Eva ir Rišardas. Ar tie pokalbiai davė naudos? Berniukai dar visai jauni įsirašė į teokratinės tarnybos mokyklą, tapo  gerosios naujienos skelbėjais ir galiausiai patys apsisprendė krikštytis. Vėliau visi ėmėsi visalaikės tarnybos.

Geras pačių tėvų pavyzdys be galo svarbus. Rišardas sako: „Mes pasiryžome vengti dvilypės gyvensenos — vienaip elgtis namie, kitaip bendruomenėje.“ Tad pamąstyk: kokį pavyzdį rodau savo vaikams? Ar jie mato, jog tikrai myliu Jehovą? Ar ta meilė akivaizdi iš mano maldų ir to, kiek laiko skiriu asmeninėms studijoms? Kiek apie tą meilę liudija mano požiūris į lauko tarnybą, pramogas, materialinius dalykus bei tai, ką kalbu apie bendruomenės narius? (Lk 6:40) Vaikai mato, kaip elgiatės, ir labai greit pastebi, jei viena sakot, o kita darot.

Vaikus svarbu ir drausminti. Tačiau Dievo įkvėptas Žodis pataria rodyti „vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti“ (Pat 22:6, Brb). Eva ir Rišardas toliau pasakoja: „Skyrėme laiko studijuoti Bibliją su kiekvienu vaiku atskirai.“ Ar tai būtina, ar ne, sprendžia patys tėvai. Šiaip ar taip, į vaiką reikia žiūrėti kaip į asmenybę. Dėl to tėvai turi būti lankstūs ir supratingi. Užuot vien sakę vaikams, kad tam tikra muzika bloga, verčiau paaiškinkite jiems, kaip išmintingai apsispręsti ir kokiais Biblijos principais vadovautis.

Tavo vaikas galbūt gerai žino, ko iš jo tikiesi, ir, regis, bando pateisinti tavo lūkesčius. Vis dėlto svarbu pasiekti vaiko širdį. Prisimink: „patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia“ (Pat 20:5, Brb). Tad būk įžvalgus — jei vaiko širdelėje slypi kokia negerovė, stenkis suprasti tą iš menkiausių požymių ir nedelsdamas pasikalbėk. Nepriekaištauk, bet parodyk, jog esi susirūpinęs, užduodamas tinkamus klausimus. Tačiau per daug nekamantinėk. Tavo nuoširdus dėmesys leis pasiekti vaiko širdelę ir taip galėsi jam padėti.

 Bendruomenės vaidmuo

Gal tu, kaip Dievo tarnas, galėtum paskatinti savo bendruomenės jaunuolius branginti gautą dvasinį paveldą? Nors mokyti vaikus — tėvų pareiga, kiti bendruomenės nariai, ypač vyresnieji, irgi gali prisidėti. Labiausiai padėti reikia šeimoms, kuriose sutuoktiniai nėra vieno tikėjimo.

Ką vyresnieji galėtų daryti, kad jaunuolis pamiltų Jehovą ir jaustųsi reikalingas bei vertinamas? Mariušas, vienos bendruomenės vyresnysis Lenkijoje, sako: „Vyresnieji gali padėti jaunuoliams su jais bendraudami, rodydami jiems dėmesį.“ To reikia ne tik tada, kai kyla problemų, bet ir kitu metu — tarnyboje, po sueigų, prie arbatos puodelio. Kodėl nepasiteiravus jauno žmogaus, kaip jis jaučiasi bendruomenėje? Atviri pokalbiai padės jaunuoliams įsilieti į bendruomenę ir jaustis vienos šeimos nariais.

Jei esi vyresnysis, ar stengiesi pažinti savo bendruomenės jaunuolius? Jau minėtas Albertas, dabar pats tarnaujantis vyresniuoju, paauglystėje patyrė nemažai sunkumų. Jis pasakoja: „Man, jau suaugusiam, reikėjo ganytojiško aplankymo.“ Bendruomenės ganytojai rūpinimąsi gali parodyti ir melsdami, kad Dievas tiems jauniems broliukams ir sesutėms padėtų būti tvirto tikėjimo (2 Tim 1:3).

Jaunuoliams naudinga įsitraukti į bendruomenės veiklą, nes kitaip dėmesį sutelks į pasaulietinius siekius. Gal vyresni broliai ar sesės galėtų pakviesti juos į skelbimo tarnybą ir taip susidraugauti? Drauge leisdami laisvalaikį labiau suartėtumėt ir būtų lengviau vieniems kitais pasitikėti. Štai Jola prisimena: „Viena sesuo, pionierė, parodė man asmenišką dėmesį. Būtent su ja pirmą kartą taip noriai išėjau į tarnybą.“

Renkiesi pats

Jaunuoli, pagalvok: kokių tikslų gyvenime siekiu? Jei dar nesu pasikrikštijęs, ar tai yra mano tikslas? Troškimas krikštytis turi kilti iš širdies, kupinos meilės Jehovai, ne iš pareigos laikytis šeimos tradicijos.

Tad tegul Jehova tampa tavo artimu draugu, o tiesa — tavo brangiausiu turtu. Per pranašą Izaiją Jehova pasakė: „Nebūgštauk, nes aš tavo Dievas!“ Jehova bus tavo draugas tol, kol neatmesi jo draugystės. Jis tikrai tau padės, ‘rems tave savo teisumo dešine’ (Iz 41:10).

[Išnaša]

[Iliustracija 4 puslapyje]

Stenkis įžvelgti, kas slypi tavo vaiko širdyje

[Iliustracija 6 puslapyje]

Troškimas krikštytis turi kilti iš širdies, kupinos meilės Jehovai