Būkime mandagūs, kaip dera Dievo tarnams

„Būkite Dievo sekėjai“ (EF 5:1).

1, 2. a) Kodėl labai svarbu būti mandagiam? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

APIE pagarbumą viena etiketo žinovė, Sju Foks, rašo: „Gražiai elgtis reikia kasdien — laisvadienių čia nėra. Būti mandagiam verta visur ir visada.“ Jei žmogus įpratęs rodyti kitiems pagarbą, nesusipratimų būna mažiausiai ir paprastai jie lengvai šalinami. Ir atvirkščiai: dėl kieno nors šiurkštumo slegia liūdesys, kyla apmaudas, konfliktai.

² Krikščionių bendruomenės nariai apskritai yra mandagūs. Vis dėlto reikia stebėti save, ar neperimame elgesio, įprasto šių dienų pasaulyje. Kad to neatsitiktų, mūsų mandagumas turi būti grindžiamas Biblijos principais. Tokiu mandagumu galime paskatinti kitus priimti tikrąjį tikėjimą. Ką reiškia gražiai elgtis, suprasime pasigilinę į mūsų Dievo Jehovos ir jo Sūnaus pavyzdžius.

Jehova ir jo Sūnus — mandagumo pavyzdžiai

3. Kokį mandagumo bei pagarbos pavyzdį rodo Jehova Dievas?

³ Didžiausias mandagumo bei pagarbos pavyzdys — Jehova Dievas. Nors jis yra visatos Valdovas, su žmonėmis elgiasi maloniai, pagarbiai. Štai kreipdamasis į Abraomą, taip pat į Mozę, Jehova pavartodavo tokį žodį, kuris iš hebrajų kalbos paprastai verčiamas „prašau“ (Pr 13:14, NW; Iš 4:6, NW). Jehova savo tarnams, net jeigu jie nusideda, yra „gailestingas ir malonus Dievas, lėtas rūstintis, turtingas malonės ir ištikimybės“ (Ps 86:15, Jr). Kaip jis skiriasi nuo daugelio žmonių, pratrūkstančių pykčiu, jei kas nuvilia jų lūkesčius.

4. Ko iš Jehovos galime pasimokyti, kaip išklausyti žmogų?

⁴ Apie Dievo mandagumą byloja ir tai, kaip jis išklauso žmones. Pavyzdžiui, Abraomo  klausinėjamas dėl nuosprendžio Sodomos gyventojams Jehova kantriai atsakinėjo (Pr 18:23-32). Dievas nemanė, jog šis susirūpinęs vyras tik gaišina. Jehova išklauso savo tarnų maldas ir atgailaujančių nusidėjėlių prašymus. (Perskaityk Psalmyno 51:13, 19 [51:11, 17, Brb].) Ar nereikėtų pasimokyti iš Jehovos, kaip turime išklausyti žmogų, kuris į mus kreipiasi?

5. Kaip atsilieps mūsų santykiams su žmonėmis tai, kad Jėzaus pavyzdžiu elgsimės su jais maloniai?

⁵ Jėzus Kristus daugelio dalykų, taigi ir mandagumo, išmoko iš dangiškojo Tėvo. Nors savo tarnystei neretai aukojo daug laiko ir jėgų, su visais, kurie į jį kreipdavosi, būdavo kantrus, malonus. Raupsuotiesiems, akliesiems ir kitiems varganiems žmonėms, maldaujantiems pagalbos, Jėzus noriai ištiesdavo ranką. Nuo jų, kad ir ateinančių neprašytų, niekada nenusisukdavo. Dažnai netgi nutraukdavo savo darbą ir padėdavo beviltiškai kenčiančiam žmogui. Ypač dėmesingas Jėzus buvo tiems, kas jį įtikėdavo (Mk 5:30-34; Lk 18:35-42). Jėzaus pavyzdžiu krikščionys irgi privalo būti malonūs, pagalbūs. Tai pastebės giminės, kaimynai ir kiti. Taip kils šlovė Jehovai ir patys jausimės laimingi.

6. Kokį šilto, draugiško bendravimo pavyzdį paliko Jėzus?

⁶ Jėzus taip pat rodė pagarbą žmogui vadindamas jį vardu. Ar taip darė ir žydų religiniai vadovai? Ne. Jiems visi, kas nežinojo Įstatymo, buvo ‘prakeikta minia’, neverta jokio dėmesio (Jn 7:49). Dievo Sūnus elgėsi kitaip. Morta, Marija, Zachiejus ir dar daugelis girdėjo Jėzų kreipiantis į juos vardu (Lk 10:41, 42; 19:5). Šiandien galbūt vietinė kultūra ir aplinkybės lemia tai, kaip kreipiamės į asmenį, vis dėlto Jehovos tarnai stengiasi rodyti kiekvienam šiltus jausmus. * Jiems socialiniai skirtumai nekliudo pagarbiai elgtis su bendratikiais ir kitais žmonėmis, kurie to verti. (Perskaityk Jokūbo 2:1-4.)

7. Kaip Biblijos principai padeda mums mandagiai elgtis su visokiais žmonėmis?

⁷ Dievas ir jo Sūnus su visų tautų bei etninių grupių žmonėmis elgiasi maloniai ir tai kelia jų orumą, patraukia tinkamai nusiteikusius asmenis į tiesą. Mandagumo taisyklės, aišku, įvairuoja, bet mums jų sąrašo, kurio griežtai turėtume laikytis, nereikia. Verčiau vadovaujamės Biblijos principais, leidžiančiais lanksčiai taikytis prie įvairovės ir rodyti pagarbą visokiems žmonėms. Pažiūrėkime, kaip mandagumas padeda mums veiksmingai darbuotis krikščioniškoje tarnyboje.

Sveikinkimės ir kalbėkimės draugiškai

8, 9. a) Kokį įprotį galima pavadinti nemandagiu elgesiu? b) Kodėl Jėzaus priminimo, užrašyto Mato 5:47, dera paisyti?

⁸ Šiandien daug kur dėl spartaus gyvenimo tempo žmonės paprastai prasilenkia nesisveikindami. Aišku, judriame šaligatvyje niekas ir nesitiki, kad praeiviai turėtų vienas kitą kalbinti. Tačiau daugeliu kitų atvejų pageidautina ir reikia sveikintis. Ar taip ir darai? O gal dažniausiai eini prošal nenusišypsojęs, neištaręs jokio malonaus žodžio? Šitaip, net  ir neturėdamas blogų motyvų, gali įprasti elgtis su žmonėmis nemandagiai.

⁹ Jėzus mums primena: „Jeigu sveikinate tiktai savo brolius, tai kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?!“ (Mt 5:47). Čia verta atkreipti dėmesį į vieno konsultanto komunikacijos klausimais, Donaldo Vaiso, žodžius: „Žmogus suirzta, kai jį laiko tuščia vieta. Niekaip nepateisinsi asmens, kuris ignoruoja kitą. O juk dalykas paprastas: sveikinkis, kalbėkis su žmonėmis.“ Kai nesame kitam abejingi ir šalti, viskas išeina tik į gera.

10. Kaip nuo mūsų malonios elgsenos priklauso lauko tarnybos našumas? (Žiūrėk rėmelį  „Pokalbį pradėk malonia šypsena“.)

¹⁰ Štai krikščionių poros, Tomo ir Kerol iš vieno Šiaurės Amerikos didmiesčio, patirtis. Abu visada ieško progų maloniai šnektelėti su kaimynais turėdami tikslą kada nors paskelbti jiems gerąją naujieną. Kaip tai daro? Nurodydamas principą, užrašytą Jokūbo 3:18, Tomas pasakoja: „Stengiamės būti draugiški, sutarti su aplinkiniais. Pamatę ką nors prie namo ar besidarbuojantį lauke, prieiname, nusišypsome, pasisveikiname. Pasikalbame apie tai, kas žmogui įdomu, — jo vaikus, būstą, darbą, šunį. Ilgainiui susidraugaujame.“ Kerol priduria: „Kitąkart prisistatome vardais, paklausiame, kaip į jį kreiptis. Paaiškiname, ką patys čia veikiame, bet ilgo pokalbio neužvedame. Galiausiai mums pavyksta paliudyti tiesą.“ Sutuoktiniai pelnė daugelio kaimynų pagarbą. Nemažai jų jau skaito Bibliją aiškinančius leidinius, keletas rimtai susidomėjo tiesa.

Būk mandagus net nemaloniomis aplinkybėmis

11, 12. Kodėl nėra netikėta, kad su mumis, gerosios naujienos skelbėjais, kartais elgiamasi nemaloniai ir kaip tokiu atveju turėtume reaguoti?

¹¹ Su mumis, gerosios naujienos skelbėjais, kartais elgiamasi nemaloniai. Tuo  nesistebime, juk ir Kristus Jėzus savo mokinius įspėjo: „Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios“ (Jn 15:20). Bet jeigu ir patys būtume netaktiški, nieko gero nepasiektume. Kaip čia turėtume elgtis? Apaštalas Petras rašė: „Šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai“ (1 Pt 3:15, 16). Savo mandagumu — ramiais, pagarbiais žodžiais — galbūt suminkštinsime užgauliotojo širdį (Tit 2:7, 8).

¹² Ar galime būti pasiruošę į neigiamą repliką reaguoti taip, kaip nori Dievas? Tikrai galime. Paulius patarė: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti“ (Kol 4:6). Jeigu su namiškiais, bendradarbiais, tikėjimo broliais ir sesėmis, kaimynais įprasime elgtis mandagiai, būsime daug geriau pasirengę atlaikyti patyčias bei įžeidinėjimus, kaip dera krikščioniui. (Perskaityk Romiečiams 12:17-21.)

13. Pateik pavyzdį, kaip skelbėjo mandagumas gali suminkštinti nepalankiai nusiteikusio asmens širdį.

¹³ Jeigu nemaloniomis aplinkybėmis išliekame mandagūs, pelnome gerų vaisių. Štai Japonijoje vieną liudytoją, pasibeldusį į duris, išjuokė ne tik namų šeimininkas, bet ir jo svečias. Skelbėjas mandagiai pasišalino. Tęsdamas savo tarnybą tame rajone, netoliese pamatė aną svečią jį stebint. Kai mūsų brolis prie jo priėjo, šis tarė: „Atsiprašau už tai, kas įvyko. Nors mes kalbėjome nedraugiškai, jūs šypsojotės. Ką daryti, kad ir aš mokėčiau toks būti?“ Pasirodo, tas vyras neteko darbo, neseniai mirė jo motina, todėl nebeturėjo vilties būti laimingas. Liudytojas pasiūlė jam studijuoti Bibliją. Vyras sutiko ir netrukus studijos jau vyko dukart per savaitę.

 Kaip geriausia diegti mandagumą

14, 15. Kaip Jehovos tarnai Biblijos laikais auklėjo savo vaikus?

¹⁴ Biblijos laikais dievobaimingi tėvai mokydavo vaikus gražiai elgtis namie. Atkreipk dėmesį, kaip mandagiai Abraomas ir jo sūnus Izaokas pradėjo savo pokalbį, užrašytą Pradžios 22:7. Akivaizdu, kad tėvai gerai auklėjo ir Juozapą. Uždarytas į kalėjimą, jis buvo mandagus net su kaliniais (Pr 40:8, 14). Juozapo žodžiai faraonui rodo jo mokėjimą tinkamai kreiptis į aukštos padėties asmenį (Pr 41:16, 33, 34).

¹⁵ Tarp izraelitams duotų Dešimties įsakymų buvo ir toks: „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei Žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau skiria“ (Iš 20:12). Viena, kaip vaikai turėjo gerbti tėvus, — tai pagarbiai elgtis šeimoje. Štai Iftacho dukra parodė ypatingą pagarbą tėvui: sutiko išpildyti jo įžadą, nors tai buvo itin nelengva (Ts 11:35-40).

16—18. a) Kaip mokyti vaikus kultūringos elgsenos? b) Ką tėvai gali laimėti mokydami vaiką gerų manierų?

¹⁶ Mokyti vaikus gerai elgtis labai svarbu, tada ir suaugę jie laikysis etiketo. Vaikai turi žinoti, kaip tinka pasveikinti svečius, atsakyti į telefono skambutį, kaip elgtis prie stalo. Taip pat privalo suprasti, kodėl reikia palaikyti duris praeinančiam žmogui, kodėl būtina rodyti paslaugumą vyresniam asmeniui arba ligoniui, kodėl dera pasisiūlyti panešėti sunkų daiktą. Jie turi įsisąmoninti, kaip gražu nuoširdžiai tarti „ačiū“, „prašom“, „malonu jus matyti“, „leiskite padėti“, „atsiprašau“.

¹⁷ Diegti vaikams kultūringą elgseną neturi būti sunku. Geriausia tai daryti savo pavyzdžiu. Štai dvidešimt penkerių metų Kurtas apie tai, kaip pats ir trys jo broliai išmoko mandagumo, pasakoja taip: „Girdėdavome, kaip mama ir tėtis maloniai tarpusavyje kalbasi, kokie kantrūs ir dėmesingi būdavo bendraudami su kitais žmonėmis. Karalystės salėje prieš sueigą ir po jos šnekučiuodamasis su vyresniais broliais ir sesėmis tėtis norėdavo, kad ir aš būčiau šalia.  Matydavau, kaip jis sveikinasi, koks pagarbus visiems.“ Jaunuolis priduria: „Ilgainiui pats perėmiau jo elgseną. Taktiškumas virto mano įpročiu. Turime būti mandagūs ne todėl, kad tai privalu, o todėl, kad to norime.“

¹⁸ Ką tėvai, mokydami vaiką gerų manierų, gali laimėti? Jų atžala gebės pasirinkti draugus ir sugyventi su kitais. Bus pasirengęs tinkamai bendrauti su darbdaviais ir bendradarbiais. Galiausiai vaikas savo mandagumu, taktu, dora elgsena džiugins tėvus. (Perskaityk Patarlių 23:24, 25.)

Mandagumu išsiskiriame iš kitų

19, 20. Kodėl turime būti pasiryžę ir toliau sekti mūsų malonaus Dievo ir jo Sūnaus pavyzdžiu?

¹⁹ „Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai“, — ragino Paulius (Ef 5:1). Sekti Jehovos ir jo Sūnaus pavyzdžiu reiškia taikyti Biblijos principus, tarp jų ir aptartus šiame straipsnyje. Šie principai neleis veidmainiauti, tai yra tik rodytis mandagiam norint pelnyti įtakingo asmens palankumą arba turėti materialinės naudos (Jud 16).

²⁰ Šėtonas paskutinėmis šios jo valdomos palaidos sistemos dienomis veikia kiek įmanydamas, kad Jehovos nustatytos pagarbaus elgesio normos būtų pamirštos. Bet palenkti tikruosius krikščionis būti nemandagius piktajam nepavyks. Kiekvienas pasiryžkime toliau sekti mūsų malonaus Dievo ir jo Sūnaus pavyzdžiu. Šitaip savo kalba ir elgesiu visada išsiskirsime iš nemandagių žmonių. Sykiu taip šlovinsime mandagiausio asmens, Jehovos, vardą ir paskatinsime doros širdies žmones tapti jo garbintojais.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Ko apie malonų elgesį mokomės iš Jehovos ir jo Sūnaus?

• Kodėl iš draugiško pasisveikinimo žmogus gali susidaryti apie mus gerą nuomonę?

• Kaip mandagumas padeda veiksmingai darbuotis lauko tarnyboje?

• Kodėl tėvams svarbu mokyti vaikus kultūringos elgsenos?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 27 puslapyje]

 Pokalbį pradėk malonia šypsena

Daugelis žmonių nedrįsta užmegzti pokalbio su nepažįstamu. Tačiau liudytojai iš meilės Dievui ir artimui uoliai stengiasi tai daryti, nes nori dalytis su kitais Biblijos tiesomis. Kaip įprasti maloniai pradėti šneką?

Vienas svarbus principas užrašytas Filipiečiams 2:4: „Žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.“ Dabar ir pasamprotauk, kaip taikysi tą patarimą. Štai su šiuo žmogumi esate nepažįstami, taigi tu jam svetimas. Kas padėtų jam jaustis patogiai? Ko gero, tavo maloni šypsena bei draugiškas pasisveikinimas. Bet dar kai ko reikia.

Savo žodžiais galbūt nutrauksi jo mintis. Jeigu imsi kalbėti apie tai, kas tau, o ne jam rūpi, gali nesulaukti palankaus atgarsio. Bet jei pavyktų įžvelgti, kas domina patį žmogų, kodėl nuo to ir nepradėjus šnekos? Būtent taip padarė Jėzus sutikęs Samarijoje prie šulinio vieną moterį (Jn 4:7-26). Ji čia atėjo vandens, todėl Jėzus pirmiausia apie tai ir prakalbo, o paskui užsimezgė gyvas pašnekesys apie dvasinius dalykus.

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Jei žmogui rodysime draugiškumą, gal bus proga svariai paliudyti tiesą

[Iliustracija 28 puslapyje]

Visada dera būti mandagiam