Branginkime savo kurčiuosius bendratikius!

GAUSI Dievo tauta šiandien yra kaip viena dvasinių brolių ir seserų šeima. Jos istorinis paveldas — didžiulis ir siekia senovės laikus. Juk Dievo tautos istorijos puslapiuose įrašyti Samuelio, Dovydo, Samsono, Rahabos, Mozės, Abraomo, Saros, Nojaus, Abelio vardai. Dabar tarp atsidavusių Dievo tarnų yra daug kurčiųjų. Štai Mongolijoje pirmieji du žmonės, tapę Jehovos liudytojais, buvo kurčių sutuoktinių pora. O štai savo ištikimybe Dievui Rusijos kurtieji liudytojai padėjo mums pasiekti pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Pastarosiomis dienomis „ištikimas ir nuovokus vergas“ aprūpina kurčiuosius leidiniais gestų kalba, taip pat šia kalba rengia sueigas, asamblėjas, kongresus (Mt 24:45, NW). Visa tai kurtiesiems labai naudinga. * Ar kada pagalvojai, kaip anksčiau, kai šito nebuvo, kurtieji sėmėsi žinių apie tikrąjį Dievą ir stiprėjo tikėjimu? Ar susimąstei, kaip pats galėtum padėti kurtiesiems, gyvenantiems tavo vietovėje?

Kol nebuvo šiuolaikinių priemonių

Kodėl nepaklausus vyresnio amžiaus kurčiųjų, kaip jie pažino Dievą? Jie, ko gero, pasidalys atsiminimais, ką jautė sužinoję, jog Dievas turi vardą. Jau vien tai paskatino juos pakeisti gyvenseną ir likti tvirtiems dešimtmečius, kol pasirodė vaizdajuostės ar DVD diskai gestų kalba, leidžiantys geriau perprasti Biblijos mokymus. Jie taip pat paaiškins, kaip studijavo, kai sambūriai dar nevykdavo gestų kalba ir sueigų programa nebūdavo verčiama kurtiesiems. Šalia sėdintis bendratikis trumpai ant lapelio užrašydavo, kas sakoma. Vienas kurčias brolis Biblijos žinių taip sėmėsi septynerius metus, kol galiausiai į pagalbą atėjo vertėjai.

Garbaus amžiaus kurtieji liudytojai prisimena, kaip skelbdavo girdintiesiems. Skelbėjas vienoje rankoje laikydavo lapelį su paprastu užrašu, ko atėjęs, kitoje — žurnalus Sargybos bokštas ir Atsibuskite!. O kaip nelengva būdavo vesti kurčiam susidomėjusiajam Biblijos studijas naudojantis vien spausdintais leidiniais, nes jų turinį menkai tesuprasdavo tiek mokinys, tiek mokytojas. Kai kas galbūt prisipažins, jog kartais apimdavo neviltis, kad pašnekovas tavęs nesupranta ir kad pašnekesį apie dvasines tiesas tenka nutraukti. Šie mūsų bendratikiai taip pat žino, kaip yra sunku širdyje, kai degi meile Jehovai, bet nesi tikras, ar darai tai, kas teisinga. Kodėl slėgė toks nerimas? Mat jie abejojo, ar gerai perpranta kai kuriuos klausimus.

Nepaisant šių visų kliūčių, mūsų kurtieji bendratikiai ir toliau ištikimai tarnavo Jehovai (Job 2:3). Jie kantriai laukė Jehovos (Ps 37:7). Šiandien jie yra jo laiminami taip, kaip negalėjo nė įsivaizduoti.

Jie su dideliu atsidavimu stengėsi dvasiškai ugdyti savo šeimas. Štai vienas kurčias brolis, šeimos galva, iki atsirandant  vaizdo įrašams gestų kalba nepailsdamas vedė savo namiškiams Biblijos studijas. Jo sūnus pasakoja: „Tėčiui mokyti mus buvo tikras vargas, nes teturėjo spausdintus leidinius. Kai kada rašytinio teksto jis gerai nesuprasdavo. Tokią padėtį mes, vaikai, dar ir apsunkindavome: pastebėję, kad jis ką nors aiškindamas apsiriko, tuoj pat jam tai pasakydavom. Kad ir kaip būtų, tėtis visada vedė šeimos studijas. Jis neleido, kad minėtais momentais kylantis nepatogumo jausmas dėl anglų kalbos žinių trūkumo nustelbtų pareigos jausmą, nes svarbiausia jam buvo mokyti mus apie Jehovą.

O štai kitas pavyzdys. Brukline (Niujorkas, JAV) gyvenantis Ričardas, jau įkopęs į aštuntą dešimtį, yra kurčias ir aklas. Visi žino šio brolio įprotį būti kiekvienoje sueigoje. Į sueigas jis važiuoja metro, o kad žinotų, kur išlipti, skaičiuoja stoteles. Kartą žiemą, kilus smarkiai pūgai, sueiga buvo atšaukta. Visiems bendruomenės nariams apie tai buvo pranešta, bet per neapsižiūrėjimą Ričardo žinia nepasiekė. Kai broliai susivokė, kas įvyko, ir nuskubėjo prie Karalystės salės, jie rado šį brolį kantriai laukiantį, kol kas nors atidarys duris. Paklaustas, kodėl išėjo per pūgą, jis atsakė: „Aš myliu Jehovą.“

Ką galėtume kiekvienas daryti?

Ar tavo vietovėje yra kurčių žmonių? Kodėl nepabandžius išmokti gestų kalbą, kad galėtum su jais bendrauti? Kurtieji savo kalbos kitus moko maloniai ir kantriai. Ką daryti, jeigu negirdintį žmogų sutikai kur nors eidamas ar skelbdamas tiesos žinią po namus? Bandyk susikalbėti. Gestikuliuok, rašyk, piešk, rodyk iliustracijas. Net jeigu tas asmuo parodo nesidomintis tikėjimo dalykais, apie jį informuok kurį nors kurčią ar mokantį gestų kalbą liudytoją. Geroji naujiena kurčiajam tikriausiai bus patrauklesnė, jeigu ją išgirs sava kalba.

Galbūt pats mokaisi šios kalbos ir priklausai gestakalbių bendruomenei. Kaip galėtum tobulinti savo įgūdžius ir geriau susikalbėti su kurčiaisiais? Net jei šalia yra daugiau girdinčių brolių ar sesių, savo balsą bandyk „išjungti“. Tai padės mąstyti gestų kalba. Kartais, užuot gestikuliavus, kils pagunda kalbėti. Tada, kaip ir imantis bet kurios svetimos kalbos, turėsi įveikti tokias kliūtis, kad išmoktum kaip reikiant.

Uoliai stengdamasis vartoti gestų kalbą, rodai mūsų kurtiesiems bendratikiams meilę ir pagarbą. Įsivaizduok, kaip liūdna kurčiajam, kai darbe, mokykloje kasdien mato kitus kalbant ir nieko negali suprasti. „Visi žmonės aplinkui šneka, — sako vienas kurčias brolis. — Neretai jausmas,  jog esi vienišas ir apleistas, tiek užvaldo, kad darausi irzlus, netgi piktas. Žodžiais neapsakysi, ką kartais tenka išgyventi.“ Mūsų sueigos kurtiesiems bendratikiams turėtų būti atgaiva. Čia jie stiprinasi dvasiškai, džiaugiasi šiltu bendravimu ir draugyste (Jn 13:34, 35).

Nevalia užmiršti ir mažesnių kurčiųjų grupių, kurios renkasi drauge su girdinčiųjų bendruomene. Tiems kurtiesiems sueigų programa yra verčiama į gestų kalbą. Kad geriau suprastų, kas kalbama, kurtieji sėdi Karalystės salės priekyje. Taip jie mato tiek kalbėtoją, tiek vertėją, ir vaizdo niekas neužstoja. Kaip rodo patirtis, kiti bendratikiai prie to greit pripranta ir jų tai netrikdo. Panaši tvarka yra per asamblėjas ir kongresus, kur programa verčiama į gestų kalbą. Vertėjams nelengva perteikti mintis aiškiai ir natūraliai — taip, kaip pats kurčiasis jas išreikštų, todėl tie broliai ir sesės už savo darbą tikrai nusipelno nuoširdaus pagyrimo.

Gal tavo bendruomenė globoja gestakalbių grupę, o gal tarp jūsų yra keli kurtieji, kuriems sueigos programa verčiama? Kaip galėtum tiems negirdintiems bendratikiams parodyti asmenišką dėmesį? Pakviesk juos į savo namus. Jei įmanoma, išmok keletą gestų. Nenuogąstauk dėl kalbos barjero. Būdą, kaip pabendrauti, tikrai rasite ir tavo meilingas svetingumas visiems paliks malonių prisiminimų (1 Jn 4:8). Iš kurčiųjų mūsų bendratikių yra ko pasimokyti. Jie — puikūs pašnekovai, aštraus proto, turi nuostabų humoro jausmą. Vienas brolis, kurio abu tėvai kurti, pastebi: „Mane visuomet supo kurtieji. Iš jų pasisėmiau tiek, kad niekada nepajėgčiau atlyginti. Kurtieji broliai ir sesės mums yra puikus pavyzdys.“

Jehova myli savo ištikimus garbintojus, tarp jų ir kurčiuosius. Savo tikėjimu ir ištverme jie išties puošia Jehovos organizaciją. Tad šiuos savo bendratikius labai branginkime ir vertinkime.

[Išnaša]

[Iliustracija 31 puslapyje]

Žinią apie Karalystę kurčiasis mieliau išklausys sava kalba

[Iliustracijos 32 puslapyje]

Nuoširdus bendravimas su kurčiais mūsų tikėjimo broliais ir sesėmis teikia jiems dvasinę atgaivą