Skaitytojų klausimai

Ar krikščionei būtina užsidėti galvos apdangalą verčiant biblines kalbas į gestų kalbą bendruomenės sueigose, asamblėjose, kongresuose?

Iš esmės krikščionei būtina prisidengti galvą tada, kai ji atlieka tai, kas paprastai yra jos vyro ar bendruomenės brolio pareiga. Tai derinasi su tuo, ką pasakė apaštalas Paulius: „Kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapgobta galva, paniekina savo galvą“, nes „moters galva — vyras“ (1 Kor 11:3-10). Tokiais atvejais užsidėdama kuklų ir tinkamą galvos apdangalą sesuo parodo, jog paklūsta teokratinei krikščionių bendruomenės tvarkai (1 Tim 2:11, 12). *

O kaip tuomet, jeigu krikščionė brolio sakomą kalbą verčia kurtiesiems? Tiesa, sesuo čia tėra vertėja — tik perteikia klausytojams kalbėtojo mintis. Kitaip tariant, moko ne ji, o brolis, kuriam ji vertėjauja. Tačiau vertimas į gestų kalbą nuo vertimo į šnekamąją, arba žodinę, labai skiriasi. Verčiant iš vienos šnekamosios kalbos į kitą, auditorija gali sutelkti dėmesį į kalbėtoją ir sykiu girdėti vertėją. Šiuo atveju seserys vertėjos, skirtingai nei verčiant į gestų kalbą, ne taip matomos auditorijai. Kartais jos gali net sėdėti, o jeigu stovi, tai galbūt atsisukusios veidu į kalbėtoją, ne į klausytojus. Todėl verčiant į žodines kalbas galvos prisidengti joms nebūtina.

Šiandien, kai verčiant į gestų kalbą naudojamos pažangios technologijos, vertėjo vaidmuo labai padidėja. Jį auditorija paprastai  regi stambiu planu dideliame ekrane, o paties kalbėtojo gali nė nematyti. Turint tai omenyje, būtų tinkama, kad sesuo, verčianti į gestų kalbą, pripažintų savo antraeilį (vertėjo) vaidmenį ir prisidengtų galvą.

Kaip šie pakoreguoti nurodymai taikytini į gestų kalbą verčiant teokratinės tarnybos mokyklos programos dalis, demonstracijas, komentarus, duodamus per Sargybos bokšto, bendruomenės Biblijos studijas, tarnybos sueigą? Ar tuomet į gestų kalbą verčianti krikščionė turėtų prisidengti galvą? Akivaizdu, jog kai kuriais atvejais to nereikia, nes visiems dalyviams turėtų būti aišku, kad ne sesuo veda tą sueigą. Taip būna, pavyzdžiui, tada, kai ji verčia auditorijos komentarus, seserų atliekamas užduotis ar demonstracijas. Tačiau versdama šiose sueigose brolių kalbas, Sargybos bokšto ar bendruomenės Biblijos studijų vadovo paaiškinimus bei vesdama giesmę, sesuo galvą prisidengti turi. Krikščionei taip pat gali tekti gestais persakyti brolių, sesių, vaikų ir vyresniųjų žodžius. Atsižvelgiant į tai, galvos apdangalą jai būtų geriausia dėvėti per visą sueigą.

[Išnaša]