Mesijas! Dievo skirtasis Gelbėtojas!
Mesijas! Dievo skirtasis Gelbėtojas!
„Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 KOR 15:22).
1, 2. a) Ką darė Andriejus ir Pilypas, susitikę Jėzų? b) Kodėl galime sakyti, kad mes turime daugiau Jėzaus mesijystės įrodymų negu pirmojo amžiaus krikščionys?
„RADOME Mesiją!“ — sušuko Petrui jo brolis Andriejus, įsitikinęs, kad Jėzus Nazarietis yra Dievo Pateptasis. Pilypas taip pat buvo tuo tikras ir susiradęs savo bičiulį Natanaelį kalbėjo jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“ (Jn 1:40, 41, 45).
2 Ar tu visiškai įsitikinęs, kad Jėzus yra pažadėtasis Jehovos Mesijas, mūsų „išgelbėjimo Vadovas“? (Hbr 2:10, Brb) Šiandien Jėzaus mesijystės įrodymų kur kas daugiau negu turėjo jo pirmojo amžiaus sekėjai. Dievo Žodyje aprašyti Jėzaus gyvenimo įvykiai nuo gimimo iki prisikėlimo įtikinamai liudija, kad jis buvo Kristus. (Perskaityk Jono 20:30, 31.) Biblija taip pat rodo, kad Jėzus iš dangaus iki pat šiol atlieka savo, kaip Mesijo, pareigas (Jn 6:40; perskaityk 1 Korintiečiams 15:22). Tad galima sakyti, kad ir tu dvasine prasme ‘radai Mesiją’. Bet pirma pasvarstykime, kaip pirmojo amžiaus mokiniai priėjo prie teisingos išvados, kad rado Mesiją.
Paslaptis apie Mesiją atskleista pamažu
3, 4. a) Kaip galėjo pirmojo amžiaus Jėzaus sekėjai ‘rasti Mesiją’? b) Kodėl, tavo manymu, tik Jėzus galėjo išpildyti pranašystes apie Mesiją?
3 Kaip pirmojo amžiaus Jėzaus sekėjai galėjo būti tikri, kad Jėzus yra Mesijas? Pranašų lūpomis Jehova pamažu atskleidė, iš ko Mesijas bus atpažįstamas. Vienas biblistas tai palygino su marmurinės statulos, sudėtos iš atskirų gabalų, rinkimu. Tarkim, daug žmonių, vienas kito niekada nė nemačiusių, atneša į kambarį po vieną marmuro gabalą. Jeigu jiems pavyksta iš jų sudėti tobulos formos statulą, aišku, padarysi išvadą, kad kažkas, tiksliai padaręs statulos fragmentus, išsiuntinėjo juos aniems žmonėms. Taip ir kiekviena pranašystė apie Mesiją, tarsi statulos fragmentas, suteikia svarbių žinių apie Mesiją.
4 Kokia tad tikimybė, kad koks nors žmogus galėtų išpildyti visas mesijiškąsias pranašystes atsitiktinai? Vienas tyrinėtojas teigia, kad tai ne tik sunkiai tikėtina, bet tiesiog neįmanoma! Jis išties pagrįstai daro išvadą: „Per visą žmonijos istoriją niekas kitas, o vien tik Jėzus sugebėjo tai padaryti.“
5, 6. a) Kaip bus įvykdytas teismo nuosprendis Šėtonui? b) Kaip Dievas pamažu atskleidė, iš kokios linijos kils žadėtoji „sėkla“?
5 Pranašysčių apie Mesiją esmė yra „šventoji paslaptis“ (Kol 1:26, 27, NW; Pr 3:15, Brb). Ji apima visuotinės reikšmės dalykus, pavyzdžiui, teisminį nuosprendį Šėtonui — „senajai gyvatei“, kuris užkrovė žmonijai nuodėmės ir mirties naštą (Apr 12:9). Kaip tas nuosprendis turi būti įvykdytas? Jehova išpranašavo, kad „moters sėkla“, arba palikuonis, sutrins Šėtonui galvą. Taip bus pašalintas neklusnumo, ligų ir mirties sukėlėjas. Tačiau Dievas leido, kad pirma Šėtonas tarsi įgeltų moters „sėklai“ į kulnį.
6 Jehova pamažu atskleidė, kas bus ta žadėtoji „sėkla“. Abraomui jis prisiekė: „Visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis [„palikuonį“, NW]“ (Pr 22:18). Mozė išpranašavo, kad tas palikuonis bus „pranašas“, didesnis už jį patį (Įst 18:18, 19). Dovydui buvo pasakyta, ir vėliau pranašai tai patvirtino, kad Mesijas bus jo palikuonis ir paveldės jo sostą amžinai (2 Sam 7:12, 16; Jer 23:5, 6).
Įrodymai, kad Jėzus yra Mesijas
7. Kodėl galima sakyti, kad Jėzus kilęs iš Dievo „moters“?
7 Žadėtąja „sėkla“ tapo Dievo Sūnus — pirmasis jo kūrinys, kilęs iš „moters“, tai yra iš žmonai prilygintos dangiškųjų esybių organizacijos. Dėl to šiam viengimiam Dievo Sūnui reikėjo ‘apiplėšti pačiam save’ — atsisakyti gyvenimo danguje ir gimti žmogumi (Fil 2:5-7; Jn 1:14). Šventoji dvasia Mariją ‘pridengė savo šešėliu’, todėl jos kūdikis turėjo gimti tobulas ir būti „šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1:35).
8. Kaip išsipildė pranašystė apie Mesiją, kai Jėzus atėjo pas Joną krikštytis?
8 Mesijiškosios pranašystės parodė, kur ir kada Jėzus gims ir kada taps Mesiju. Kaip išpranašauta, jis gimė Betliejuje (Mch 5:1 [5:2, Brb]). Pirmajame amžiuje žydų lūkesčiai stiprėjo. Tikėdamiesi netrukus sulaukti Mesijo, kai kurie svarstė apie Joną Krikštytoją ir spėliojo, „ar čia kartais ne Mesijas“. Bet Jonas sakė: „Ateina už mane galingesnis“ (Lk 3:15, 16). Nustatytu laiku, 29 m. e. m. rudenį, trisdešimtmetis Jėzus atėjo pas Joną krikštytis. Nuo tada jis tapo Mesiju ir pradėjo įvykių kupiną tarnystę skelbdamas: „Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė“ (Dan 9:25; Mk 1:14, 15).
9. Nors Jėzaus mokiniai ne viską suprato teisingai, kuo buvo tvirtai įsitikinę?
9 Tačiau žmonių lūkesčiai ne visi buvo pagrįsti. Jėzų teisingai sveikino kaip Karalių, bet tik vėliau buvo aiškiai suprasta, kad jis stos valdyti ateity ir ne žemėje, o iš dangaus (Jn 12:12-16; 16:12, 13; Apd 2:32-36). Vis dėlto į Jėzaus klausimą „kuo jūs mane laikote?“ Petras nė nesudvejojęs atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16:13-16). Petras panašiai pareiškė ir kitąsyk, kai daug mokinių pasipiktinę vienu Jėzaus aiškinimu pasitraukė. (Perskaityk Jono 6:68, 69.)
Kodėl būtina klausyti Mesijo
10. Kodėl Jehova pabrėžė būtinybę klausyti jo Sūnaus?
10 Danguje Dievo viengimis Sūnus buvo galinga dvasinė esybė. Žemėje Jėzus buvo „iš Dievo atėjęs“, kitaip tariant, jo atstovas (Jn 16:27, 28). Jis kalbėjo: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs“ (Jn 7:16). Per Jėzaus atsimainymą, patvirtindamas jo mesijystę, Jehova nurodė: „Jo klausykite!“ (Lk 9:35). Taip, Jėzaus — Jehovos Išrinktojo — buvo privalu klausyti. Tam reikėjo tikėjimo, taip pat parodyti klusnumą darbais, antraip Dievo palankumo ir amžinojo gyvenimo nebuvo galima tikėtis (Jn 3:16, 35, 36).
11, 12. a) Kodėl pirmajame amžiuje žydai nepripažino Jėzaus Mesiju? b) Kas Jėzų įtikėjo?
11 Nors nenuneigiami įrodymai patvirtino Jėzų esant Mesiją, didžioji dauguma pirmojo amžiaus žydų to nepripažino. Kodėl? Jie įsivaizdavo Mesiją kitokį, koks jiems patiems patiko. Pavyzdžiui, manė, kad tai bus politinis veikėjas, išvaduosiantis juos iš romėnų priespaudos. (Perskaityk Jono 12:34.) Todėl negalėjo pripažinti to, kuriam išsipildė pranašystės, skelbusios, jog Mesiją žmonės niekins, jo šalinsis, kad jis bus skausmų vyras, pažinęs negalią, ir kad galiausiai bus nužudytas (Iz 53:3, 5). Net kai kurie iš Jėzaus ištikimų mokinių nusivylė, kad jis nesiima vaduoti Izraelio iš kitataučių jungo. Vis dėlto jie nepasitraukė nuo Jėzaus ir atėjus laikui jiems viskas buvo paaiškinta (Lk 24:21).
12 Nemažai žmonių Mesiją Jėzų atmetė dėl to, kad jiems sunku buvo suprasti jo mokymus. Pavyzdžiui, norintys įeiti į Karalystę turėjo ‘išsižadėti patys savęs’, ‘atgimti iš aukštybės’, ‘valgyti Jėzaus kūną ir gerti jo kraują’, taip pat būti „ne iš pasaulio“ (Mk 8:34; Jn 3:3; 6:53; 17:14, 16). Išdidiems, turtingiems ir veidmainingiems žmonėms tokie reikalavimai atrodė per sunkūs. O nuolankūs žydai pripažino Jėzų Mesiju, kaip ir kai kurie samariečiai. Pastarieji sakė: „Jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“ (Jn 4:25, 26, 41, 42; 7:31).
13. Kaip Jėzui buvo tarsi įgelta į kulnį?
13 Jėzus iš anksto paaiškino būsiąs aukštųjų kunigų pasmerktas ir kitataučių pakabintas ant stulpo, bet trečią dieną prisikelsiąs (Mt 20:17-19). Kai jis sinedrione patvirtino, jog yra „Mesijas, Dievo Sūnus“, buvo apkaltintas piktžodžiavimu (Mt 26:63-66). Pilotas ‘nerado nė vienos jam primetamos kaltės’, tačiau kadangi žydai kaltino Jėzų ir maišto kurstymu, atidavė jį „jų valiai“ (Lk 23:13-15, 25). Taip nepaisydami nenuneigiamų įrodymų, kad Jėzus yra siųstas Dievo, jie išsižadėjo ir atidavė mirčiai „gyvenimo Vedlį“ (Apd 3:13-15, NW). 33-iųjų m. e. m. Paschos dieną Mesijas, kaip išpranašauta, buvo prikaltas prie kančių stulpo ir mirė (Dan 9:26, 27; Apd 2:22, 23). Ta be galo skausminga mirtis buvo tarsi įgėlimas į kulnį, iš anksto nusakytas Pradžios 3:15.
Kodėl Mesijas turėjo mirti
14, 15. a) Dėl kokių dviejų priežasčių Jehova leido, kad Jėzus būtų nužudytas? b) Ką Jėzus darė, kai buvo prikeltas?
14 Jehova leido, kad Jėzus būtų nužudytas, dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, Jėzus liko jam ištikimas iki pat mirties ir taip atsakė į vieną iš esminių klausimų, susijusių su „šventąja paslaptimi“. Jis absoliučiai įrodė, kad tobulas žmogus gali likti atsidavęs Dievui ir palaikyti jo visavaldystę netgi per sunkiausius Šėtono sukeltus išmėginimus (1 Tim 3:16, NW). Antra, kaip Jėzus pasakė, „Žmogaus Sūnus [...] atėjo [...] savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20:28). Šia išpirka buvo sumokėta už nuodėmę, kurią žmonės paveldėjo iš Adomo, ir dėl to visiems, kurie priima Jėzų kaip Dievo skirtąjį Išgelbėtoją, suteikta galimybė gauti amžinąjį gyvenimą (1 Tim 2:5, 6).
15 Trečią dieną po to, kai buvo nužudytas, Kristus buvo prikeltas, ir mokiniai galėjo tuo įsitikinti, nes per 40 dienų patys ne sykį jį matė. Susitikęs su mokiniais Jėzus davė jiems įvairių nurodymų (Apd 1:3-5). Tada jis pakilo į dangų ir prisistatė Jehovai, kad būtų pripažinta jo brangi auka ir kad atėjus skirtajam metui imtų valdyti kaip Jehovos Mesijas Karalius. O tuo tarpu jam reikėjo dar daug nuveikti.
Atliko Mesijo tarnystę iki galo
16, 17. Apibūdink, ko ėmėsi Mesijas Jėzus pakilęs į dangų.
16 Po to, kai buvo prikeltas, Jėzus ištisus šimtmečius ištikimai prižiūrėjo krikščionių bendruomenės veiklą, buvo tos bendruomenės Karalius (Kol 1:13). Skirtu metu turėjo tapti ir Dievo Karalystės Karaliumi. Kaip rodo Biblijos pranašystės ir pasaulio įvykiai, tai įvyko 1914 metais. Tada prasidėjo ir ‘šios santvarkos baigmės’ laikas (Mt 24:3, NW; Apr 11:15). Netrukus po to su savo šventųjų angelų pulkais Jėzus išmetė Šėtoną ir jo demonus iš dangaus (Apr 12:7-10).
17 Skelbimo bei mokymo darbas, Jėzaus pradėtas 29 m. e. m., artėja prie didingos kulminacijos. Netrukus Jėzus teis visus gyvuosius. Tada romiems tarsi avys žmonėms, kurie priima jį kaip Jehovos skirtąjį Gelbėtoją, jis tars: „Paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ (Mt 25:31-34, 41). Tie, kurie nepripažįsta Jėzaus Karaliumi, pražus, kai Jėzus su savo dangiškaisiais pulkais pakils prieš blogį. Tada jis suriš Šėtoną ir įmes jį kartu su demonais į „bedugnę“ (Apr 19:11-14; 20:1-3).
18, 19. Ką nuveiks Jėzus tarnaudamas kaip Mesijas ir kaip dėl to žmonija bus palaiminta?
18 Per savo tūkstantmetį valdymą Jėzus išties bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“ (Iz 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]). Visi žmonės, įskaitant ir prikeltuosius, per tą laiką bus ištobulinti (Jn 5:26-29). Mesijas ves juos „prie gyvybės vandens šaltinių“ ir klusnūs žmonės džiaugsis gerais santykiais su Jehova. (Perskaityk Apreiškimo 7:16, 17.) Po paskutinio išmėginimo visi maištininkai, ir pats Šėtonas su savo demonais, bus ‘įmesti į ugninės sieros ežerą’. Taip „gyvatės“ galva bus „sutrinta“ (Apr 20:10).
19 Kaip nuostabiai ir tobulai Jėzus atlieka Mesijo tarnystę! Žemės rojuje amžinu gyvenimu, sveikata ir laime džiaugsis žmonės, kurių nuodėmes išpirko jo auka. Šventasis Jehovos vardas bus apgintas nuo visų priekaištų ir jo visavaldystės teisėtumas visiškai įrodytas. Koks gi didingas paveldas laukia visų, klausančių Dievo Pateptojo!
Ar tu „radai“ Mesiją?
20, 21. Kas skatina tave kalbėti kitiems apie Mesiją?
20 Nuo 1914 metų prasidėjo Kristaus paruzija (gr. parousia), tai yra jis pradėjo valdyti iš dangaus kaip Dievo Karalystės Karalius. Nors to nematome akimis, akivaizdžiai suvokiame iš besipildančių pranašysčių (Apr 6:2-8). Daugelis žmonių, kaip ir pirmojo amžiaus žydai, ignoruoja įrodymus, kad Mesijas jau valdo. Jiems norėtųsi regimo valdovo ar bent jau tokio, kuris valdytų per šio pasaulio politinius lyderius. O tu supranti, kad Jėzus jau tapo Dievo Karalystės Karaliumi. Argi nenudžiugai, kai apie tai sužinojai? Ko gero, sakei tą patį, ką ir Jėzaus mokiniai pirmajame amžiuje: „Radome Mesiją.“
21 Kai kalbiesi su kitais apie tiesą iš Dievo Žodžio, argi nepabrėži, kokia svarbi Jėzaus mesijiškoji tarnystė? Pasakodamas apie tai kitiems, ir pats labiau įvertini visa, ką Jėzus dėl tavęs padarė, ką daro dabar ir dar padarys. Kaip Andriejus ir Pilypas, be abejo, apie Mesiją esi kalbėjęs savo giminaičiams ir draugams. Ar nevertėtų pamėginti vėl entuziastingai papasakoti jiems, kad Jėzus Kristus išties yra pažadėtasis Mesijas, Dievo skirtasis Gelbėtojas?
Ar gali paaiškinti?
• Kaip pirmojo amžiaus mokiniai galėjo „rasti“ Mesiją?
• Dėl kokių dviejų svarbių priežasčių Jehova leido, kad Jėzus būtų nužudytas?
• Ką Mesijas Jėzus dar padarys?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 21 puslapyje]
Kaip žmonės pirmajame amžiuje galėjo suprasti, kad Jėzus yra pažadėtasis Mesijas?
[Iliustracija 23 puslapyje]
Ar kalbėdamasis su kitais pabrėži, kokia svarbi Jėzaus mesijiškoji tarnystė?
