Nors slegiami vargų, išlikime džiugūs

„Visi, kas prie [Jehovos] glaudžiasi, tedžiūgauja ir iš džiaugsmo tegieda amžinai“ (PS 5:12 [5:11, Brb]).

1, 2. a) Kas šiandien sukelia žmonijai daug sielvarto? b) Ką dar, be žmones kamuojančių vargų, tikriesiems krikščionims tenka patirti?

JEHOVOS LIUDYTOJAI neišvengia nelaimių, šiandien ištinkančių visą žmoniją. Dievo tarnai tampa nusikaltėlių aukomis, nukenčia per karus, patiria kitokių skriaudų. Daug sielvarto sukelia gamtos stichijos, skurdas, ligos, mirtis. Apaštalas Paulius teisingai rašė: „Mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Rom 8:22). Maža to, kiekvienas jaučiame savo netobulumo pasekmes. Kaip ir karalius Dovydas senovėje, kartais galbūt sakome: „Virš galvos esu apsemtas nuodėmių, jos slegia mane lyg sunkiausia našta“ (Ps 38:5 [38:4, Brb]).

² Be visų vargų, kankinančių žmones apskritai, tikriesiems krikščionims tenka nešti simbolinį kančių stulpą (Lk 14:27). Jėzaus mokiniai, kaip kadaise jis pats, yra nekenčiami ir persekiojami (Mt 10:22, 23; Jn 15:20; 16:2). Vadinasi, sekti Kristumi, laukiant naujojo pasaulio džiugių permainų, reikia didelių pastangų bei ištvermės (Mt 7:13, 14; Lk 13:24, Jr).

3. Iš kur žinome, jog Dievas nenori, kad būtume nusiminę ir sielvartautume?

³ Ar tai reiškia, jog tikrųjų krikščionių gyvenimas bedžiaugsmis ir nelaimingas? Ar, iki ateis pabaiga, turime tiktai liūdėti ir sielvartauti? Ne. Jehova nori, kad laukdami jo pažadų išsipildymo būtume džiugūs. Biblijoje Dievo tarnai ne sykį  apibūdinami kaip laimingi žmonės. (Perskaityk Izaijo 65:13, 14.) „Visi, kas prie [Jehovos] glaudžiasi, tedžiūgauja ir iš džiaugsmo tegieda amžinai“, — sakoma Psalmyno 5:12 (5:11, Brb). Išties, net kai vargina nelaimės, įmanoma patirti kažkiek džiaugsmo, būti patenkintiems, turėti dvasios ramybę. Pakalbėkime, kaip Biblija gali padėti mums ištverti išbandymus ir likti džiaugsmingiems.

Jehova — „laimingasis Dievas“

4. Ką Dievas jaučia, kai atsisakoma pripažinti jo valdžią?

⁴ Pagalvokime apie Jehovą. Jis, Visagalis Dievas, valdo visą visatą. Jam nieko netrūksta ir nereikia jokio patarėjo. Vis dėlto ir turėdamas neprilygstamą galią Jehova, matyt, jautė nusivylimą, kai vienas iš jo dvasinių sūnų ėmė maištauti ir tapo Šėtonu. Dievui tikriausiai buvo skaudu, kai vėliau prie to maišto prisidėjo kiti angelai. O kokia širdgėla Dievą turėjo apimti, kai patys nuostabiausi jo žemiškieji kūriniai, Adomas ir Ieva, irgi pasuko su maištininkais. Nuo tada milijardai jų palikuonių atsisako pripažinti Jehovos valdžią (Rom 3:23).

5. Kas Jehovą ypač skaudina?

⁵ Šėtono sukeltas maištas nė kiek neslopsta. Jau apie 6000 metų Jehova stebi, kaip keroja stabmeldystė, nesiliauja smurtas, žudynės, plinta seksualinis iškrypimas (Pr 6:5, 6, 11, 12). Jis girdi baisias melagystes, piktžodžiavimą. Dievui širdį kartais užgauna netgi jo tikrieji garbintojai. Taip, pavyzdžiui, buvo senovėje. Biblijoje sakoma: „Kiek daug kartų jie maištavo prieš jį tyruose ir liūdino jį dykumoje! Jie vis gundė ir gundė Dievą, Izraelio Šventajam skaudino širdį“ (Ps 78:40, 41). Jehova išties labai sielvartauja, kai jo tauta jį atmeta (Jer 3:1-10). Pasaulyje tiek blogybių ir visa tai Jehovai kelia liūdesį. (Perskaityk Izaijo 63:9, 10.)

6. Kaip Dievas elgiasi sunkiomis aplinkybėmis?

⁶ Vis dėlto skausmas ir nusivylimas neatima Jehovai ryžto veikti. Kai visatoje kilo maištas, jis tuoj pasirūpino, kad blogi to išpuolio padariniai nebūtų per daug pragaištingi. Jis netgi ėmėsi ilgalaikių priemonių, kurios galiausiai leis jam įgyvendinti  visa, ką yra sumanęs. Taip išmintingai veikdamas Jehova džiugiai laukia meto, kai bus apginta jo visavaldystė ir ištikimi jo garbintojai bus visokeriopai palaiminti (Ps 104:31, Brb). Taigi, nors girdi nuolatinius priekaištus, Jehova yra „laimingasis Dievas“ (1 Tim 1:11, NW; Ps 16:11).

7, 8. Jei susiklosto nepalankios aplinkybės, ką, sekdami Jehovos pavyzdžiu, turime daryti?

⁷ Žinia, gebėjimu spręsti problemas mes Jehovai nė iš tolo neprilygstame. Vis dėlto, kai susiklosto nepalankios aplinkybės, galime elgtis panašiai kaip jis. Daugiau ar mažiau nusiminti, patyrus nesėkmę, yra normalu, bet liūdesys neturi mūsų užvaldyti ilgam. Kadangi mes sukurti pagal savo Kūrėjo paveikslą, esame apdovanoti nuovoka ir praktine išmintimi, leidžiančia įvertinti savo padėtį ir imtis reikiamų veiksmų.

⁸ Taip pat svarbu pripažinti, jog kai kurių dalykų gyvenime pakeisti neįmanoma. Pernelyg dėl jų kankindamiesi tik dar labiau nusimintume ir prarastume galimybę džiaugtis tuo, ką teikia tarnystė Dievui. Padarę viską, ką galėjome, verčiau eikime pirmyn ir susitelkime į tai, kas mums realiai pasiekiama. Kad taip elgtis protinga, rodo tolesni Biblijos pasakojimai.

Svarbu būti supratingiems

9. Kaip Ona parodė supratingumą?

⁹ Prisiminkime izraelitę Oną, vėliau tapusią pranašo Samuelio motina. Ona negalėjo turėti vaikų ir dėl to labai sielvartavo. Dėl savo nevaisingumo ji buvo įžeidinėjama ir niekinama. Kartais Ona taip nusimindavo, kad verkdavo ir nevalgydavo (1 Sam 1:2-7). Sykį atėjusi į Jehovos padangtę, „pilna kartėlio ji, graudžiai verkdama, meldėsi Viešpačiui“ (1 Sam 1:10). Kai išliejo savo sielvartą Jehovai, priėjo vyriausiasis kunigas Elis. Jis tarė: „Eik ramybėje, o Izraelio Dievas teįvykdo tavo prašymą“ (1 Sam 1:17, Brb). Tuomet Ona aiškiai suvokė, jog padarė viską, ką galėjo. Ne nuo jos priklausė, ar taps vaisinga. Tad parodė supratingumą — „nuėjo savo keliu, [...] pavalgė ir atsigėrė, ir jos veidas daugiau nebebuvo prislėgtas“ (1 Sam 1:18).

10. Kokį supratingą požiūrį Paulius parodė, negalėdamas išsivaduoti iš savo bėdos?

¹⁰ Panašų požiūrį prislėgtas sunkumų parodė apaštalas Paulius. Jį vargino ir labai apsunkino kažkoks „dyglys kūne“ (2 Kor 12:7). Nors nežinoma, kas tai buvo, Paulius visaip stengėsi iš tos bėdos išsivaduoti, maldoje prašė pagalbos. Tris kartus apaštalas maldavo Jehovą padėti. Galiausiai Dievas jam pasakė, jog „dyglio kūne“ stebuklingai nepašalins. Paulius nuolankiai su tuo susitaikė ir visiškai atsidėjo Jehovos tarnybai. (Perskaityk 2 Korintiečiams 12:8-10.)

11. Kaip maldos bei prašymai padeda mums ištverti sunkumus?

¹¹ Iš šių pavyzdžių neturime daryti išvados, kad prislėgus sunkumams negalima kreiptis į Jehovą pagalbos (Ps 86:7). Anaiptol! Dievo Žodyje esame raginami: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.“ Kaip Jehova atsakys į tokius nuolankius prašymus? Toliau priduriama: „Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Fil 4:6, 7). Jehova galbūt nepašalins problemos, bet atsiliepdamas į maldą padės mums suvaldyti savo jausmus bei mintis. Išsakę Dievui, kas mus slegia, galbūt suvoksime, jog pernelyg nerimauti dėl savo problemų yra žalinga.

 Rask džiaugsmo vykdydamas Dievo valią

12. Kodėl per ilgas nusiminimas gali būti žalingas?

¹² Patarlių 24:10 (Skv) teigiama: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja.“ Kita patarlė sako: „Širdies skausmas slegia dvasią“ (Pat 15:13, Brb). Kai kurie krikščionys nusimena tiek, kad nustoja skaityti Bibliją, nebeapmąsto Dievo Žodžio. Jų maldos darosi paviršutiniškos, jie galbūt atsiskiria nuo bendratikių. Akivaizdu, ilgai trunkantis nusiminimas gali blogai paveikti (Pat 18:1, 14, Brb).

13. Kokia veikla gali padėti nuvyti liūdesį ir suteikti džiaugsmo?

¹³ Nusiminimas žlugdo, bet jeigu stengiamės išlaikyti teigiamą požiūrį, susitelksime daryti tai, kas teikia malonumą ir džiaugsmą. Dovydas rašė: „Mano džiaugsmas — vykdyti tavo valią, mano Dieve“ (Ps 40:9 [40:8, Brb]). Jei gyvenime ne viskas klostosi, kaip tikėjomės, svarbiausia yra neapleisti dvasinės veiklos. Geriausias liūdesio priešnuodis — užsiimti tuo, kas teikia pasitenkinimą. Jehova sako, jog džiaugsmą ir laimę galime patirti nuolat skaitydami jo Žodį bei gilindamiesi į jo prasmę (Ps 1:1, 2; Jok 1:25). „Malonūs žodžiai“, kurių apstu Šventajame Rašte ir kuriuos girdime per krikščionių sueigas, gali sustiprinti mus ir pralinksminti širdį (Pat 12:25; 16:24, Brb).

14. Koks Jehovos patikinimas padeda mums būti džiugiems?

¹⁴ Krikščionys turi daug priežasčių būti džiugūs. Dievo pažadas suteikti išgelbėjimą — viena didžiausių paskatų jaustis laimingiems (Ps 13:6 [13:5, Brb]). Kad ir kas mums šiandien atsitiktų, gerai žinome, jog Dievas galiausiai atlygins kiekvienam, kas nuoširdžiai jo ieško. (Perskaityk Mokytojo 8:12, Brb.) Tuo neabejojo pranašas Habakukas. Jis poetiškai rašė: „Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų  derliaus, garduose dingtų avys ir ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose, tačiau aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!“ (Hab 3:17, 18, Brb).

„Laiminga tauta, kurios Dievas — Jehova!“

15, 16. Išvardyk kai kurias Dievo dovanas, kuriomis galime džiaugtis laukdami jo pažadų išsipildymo.

¹⁵ Jehova nori, kad, laukdami pažadėtos puikios ateities, džiaugtumės tuo, ką jis kasdien mums teikia. Biblijoje sakoma: „Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime. Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis“ (Mok 3:12, 13, Brb). Čia žodžiai „daryti gera“ reiškia ir gerus darbus kitų labui. Jėzus pasakė, jog yra palaimingiau duoti negu imti. Rodydami gerumą savo sutuoktiniui, vaikams, tėvams, giminaičiams, jaučiame didelį pasitenkinimą (Pat 3:27). Būdami švelnūs, svetingi, atlaidūs savo dvasiniams broliams ir sesėms irgi patiriame daug džiaugsmo ir sykiu džiuginame Jehovą (Gal 6:10; Kol 3:12-14; 1 Pt 4:8, 9). Be to, jei pasiaukojamai atliekame savo tarnystę, jaučiamės kur kas laimingesni.

¹⁶ Žodžiai, čia pacituoti iš Mokytojo knygos, primena mums apie paprastus gyvenimo malonumus, tokius kaip valgis, gėrimas. Materialinėmis Jehovos dovanomis galime džiaugtis visada, net kęsdami išbandymus. Mus taip pat džiugina įvairūs gamtos stebuklai — nuostabūs saulėlydžiai, didingi gamtovaizdžiai, mieli gyvūnų jauniklių žaidimai. Jie nieko nekainuoja, o kaip smagiai nuteikia, kokį jaudulį kelia! Kai mąstome apie šiuos dalykus, mūsų meilė Jehovai, visų tobulų dovanų Davėjui, stiprėja.

17. Dėl ko būsime išvaduoti iš visų vargų ir kuo galime guostis dabar?

¹⁷ Kadangi mylime Dievą, klausome jo įsakymų, tikime jo Sūnaus išperkamąja auka, ateity būsime išvaduoti iš visų vargų ir džiūgausime amžinai (1 Jn 5:3). O dabar, šiam netobulam pasauly, guodžiamės mintimi, kad Jehova gerai žino, ką mums tenka iškęsti. Dovydas rašė: „Aš džiūgausiu ir linksminsiuos dėl tavo malonės, kad tu pažvelgei į mano skurdą, įsidėmėjai mano sielvartus“ (Ps 31:7, Jr). Meilės skatinamas Jehova išgelbės mus iš visų bėdų (Ps 34:20 [34:19, Brb]).

18. Kodėl Dievo tarnai turėtų nepaliauti džiaugtis?

¹⁸ Laukdami, kol Jehova išpildys savo pažadus, sekime Juo, laiminguoju Dievu. Nepasiduokime nusiminimui, kad netaptume dvasiškai neveiklūs. Iškilus sunkumams, vadovaukimės nuovoka ir praktine išmintimi. Jehova padės suvaldyti savo jausmus, suteiks įžvalgos elgtis taip, kad nepatirtume per daug žalos. Tad mokėkime džiaugtis visomis geromis jo dovanomis, tiek fizinėmis, tiek dvasinėmis. Išlaikydami artimą ryšį su Dievu, nepaliausime džiūgauti, nes „laiminga tauta, kurios Dievas — Jehova“! (Ps 144:15, NW)

Ką sužinojai?

• Kaip galime sekti Jehova, kai tenka kęsti vargus?

• Kaip supratingumas gali padėti iškęsti sunkumus?

• Kaip, užklupus sunkumams, galime rasti džiaugsmo vykdydami Dievo valią?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Jehovai skaudu matyti pasaulyje tiek blogio

[Šaltinio nuoroda]

© G.M.B. Akash/Panos Pictures

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Jehovos dėka turime kuo džiaugtis