Paruošk savo vaiką kasdieniams gyvenimo iššūkiams

MŪSŲ vaikai ir jaunuoliai yra tarsi kokiame kovos lauke. Visokiomis idėjomis ir pasiūlymais juos bombarduoja nedoras Šėtono užvaldytas pasaulis, ir dar jiems reikia kovoti su savo pačių „jaunatvės aistromis“ (2 Tim 2:22; 1 Jn 5:19). Negana to, paklusdamas Biblijos raginimui „atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis“, dažnas yra priešininkų už tai išjuokiamas, net puolamas (Mok 12:1). Štai vienas brolis, Vinsentas, * apie savo vaikystę ir paauglystę pasakoja: „Kadangi jau buvau liudytojas, mane nuolat kas nors ujo, gąsdino, bandė išprovokuoti. Neretai pasidarydavo taip sunku, kad nebenorėjau eiti į mokyklą.“

Bet mūsų sūnūs ir dukros yra ne vien pasaulio atakuojami. Jie grumiasi ir su savo pačių noru taikytis prie bendraamžių. „Nelengva  iš visų išsiskirti“, — guodžiasi šešiolikmetė liudytoja Katlina. O štai jaunas brolis Alanas prisipažįsta: „Bendramoksliai dažnai mane kviesdavo savaitgaliais kartu ką nors veikti, ir man tikrai magėdavo leisti su jais laisvalaikį.“ Jaunuolius, be to, labai traukia dalyvauti mokyklos organizuojamuose sporto renginiuose, kur greitai galima patekti į blogą draugiją. „Sportas yra mano aistra, — sako jauna sesutė Tania. — Treneriai mokykloje mane visad įkalbinėjo, kad ateičiau žaisti į komandą. Sunku buvo atsisakyti.“

Kaip galėtum paruošti vaiką kasdieniams gyvenimo iššūkiams? Jehova tėvams prisakė savo atžalas mokyti (Pat 22:6; Ef 6:4). Dievobaimingų tėvų siekinys yra įskiepyti vaiko širdyje norą paklusti Jehovai (Pat 6:20-23). Tada pats vaikas priešinsis pasaulio įtakai net kai tėvų nebus šalia.

Tėvams reikia ir duoną uždirbti, ir šeima pasirūpinti, ir bendruomenės reikalų neapleisti. Kaip viską aprėpti! O jei sutuoktinis nėra bendratikis ir tau nepritaria? Arba gal šeimą augini vienas pats? Šiaip ar taip, Jehovos nuostatai nesikeičia — privalai rasti laiko vaikui mokyti ir visokeriopai jam pagelbėti. Jis turi kiekvieną mielą dieną atlaikyti bendraamžių spaudimą, priešintis pagundoms, nepalūžti aplinkinių puolamas. Kaip padėsi vaikui įgauti tokios tvirtybės?

Asmeninis ryšys su Jehova

Pirmiausia mūsų vaikai ir jaunuoliai turi pažinti Jehovą kaip asmenį, ‘regėti Neregimąjį’, ir čia jiems tikrai reikalinga pagalba (Hbr 11:27). Vinsentas, kurį jau minėjome pradžioje, pasakoja, kaip jam tėvai padėjo užmegzti asmeninį ryšį su Jehova: „Mane išmokė, kaip svarbu melstis. Prisimenu, nuo pat mažumės Jehovai melsdavausi kas vakarą prieš eidamas miegoti. Jehova man buvo realus.“ Ar su savo vaikais meldiesi?  Kodėl gi nepasiklausyti, ką jie maldose kalba Jehovai? Gal tik kartoja tas pačias frazes? O gal Jehovai išsako tikruosius jausmus? Klausydamas vaiko maldų, lengviau galėsi sekti jo dvasinę pažangą.

Vaikas su Jehova labiau suartėja ir pats skaitydamas Dievo Žodį. Mūsų minėta Katlina sako: „Kai buvau dar visai jaunutė, man daug davė tai, kad ėmiau ir perskaičiau visą Bibliją. Supratau, kad jei kas nors ir būtų nusiteikęs prieš mane, Jehova yra su manimi. Įgavau pasitikėjimo.“ Ar tavo vaikas turi susidaręs Biblijos skaitymo programą? (Ps 1:1-3; 77:13 [77:12, Brb])

Tėvų pamokymus bei patarimus vaikai, tiesa, priima nevienodai. Vaiko dvasinė pažanga priklauso ir nuo jo amžiaus. Tačiau be pamokymų jam būtų sunku pažinti Jehovą kaip tikrą asmenį. Jeigu tėvai įdiegs vaikui Dievo žodžius, tada jis bet kokioje situacijoje žinos, koks yra Jehovos požiūris į vieną ar kitą dalyką (Įst 6:6-9). Tavo vaikui svarbu tikėti, kad pats Jehova juo rūpinasi.

Kad pašnekesiai būtų prasmingi

Dar vaikui galėsi labai padėti su juo šnekėdamasis. Aišku, geras pašnekesys — tai ne vien pačiam šnekėti. Pasiteiravęs vieno ar kito dalyko, kantriai išklausyk, net jeigu atsakymas nebus toks, kokį norėtum išgirsti. Dviejų berniukų mama En sako: „Tol klausinėju, kol, regis, perprantu, kas yra jų mintyse ir kas šiuo metu jiems labiausiai rūpi.“ Ar tavo vaikai žino, kad visada bus išklausyti? Mūsų jau minėtoji Tania sako: „Tėvai nuoširdžiai mane išklausydavo ir įsimindavo, ką pasakiau. Žinojo mano bendraklasių vardus ir apie juos teiraudavosi. Paskui netgi sugrįždavo prie to, ką anksčiau  buvom šnekėję.“ Jei su vaiku nori palaikyti gerą tarpusavio ryšį, privalai būti geras klausytojas ir įsiminti, ką kalbėjote.

Daugelio šeimų patirtis rodo, kad kai visi drauge susėda pavalgyti, tai yra gera proga prasmingai pabendrauti. „Mūsų šeima stengdavosi kartu susirinkti prie stalo, — pasakoja Vinsentas. — Jeigu tik būdavai namie, negalėdavai šiaip sau nusišalinti. Valgant neleisdavo žiūrėti televizoriaus, klausytis radijo ar ką skaitinėti. Kadangi opių temų paprastai neliesdavome, tomis valandėlėmis nebegalvodavau apie pašėlišką mokyklos verpetą, lengviau atsikvėpdavau.“ Kuo dar tai buvo naudinga? „Pripratęs šnekėtis su tėvais prie pietų stalo, nesidrovėdavau į juos kreiptis ir kai reikėdavo pagalbos dėl kokių rimtesnių dalykų.“

Taigi imk ir pasvarstyk. Kiek kartų per savaitę visa jūsų šeima susirenka pavalgyti? Gal vertėtų dažniau suburti visus draugėn ir tada pavyktų daugiau ir atviriau pabendrauti su vaikais?

Kuo naudingi praktiniai užsiėmimai

Kas savaitę rengiamas šeimos dvasinio ugdymo vakaras irgi yra puikus metas prasmingai pasišnekėti ir, jei vaiką slegia koks rūpestis, sykiu paieškoti išeities. Štai minėtasis Alanas sako: „Tėvai per šeimos studijas paskatindavo mus išsipasakoti. Gvildendavome pačias aktualiausias temas.“ Alano mama prisimena: „Truputį laiko per studijas skirdavome praktiniams užsiėmimams. Vaikai repetuodavo, kaip apginti savo tikėjimą ir įrodyti, kad čia tiesa. Taip įgaudavo drąsos ir pasirengdavo visokiems iššūkiams.“

Kai vaikas patiria bendraamžių spaudimą, jam tikriausiai nepakanka ištarti „ne“ ir nueiti šalin. Jis turi mokėti atsakyti ir į klausimus „kodėl?“ arba „kodėl gi ne?“  ir panašius, turi tvirtai žinoti, kaip elgtis išjuokiamas už tikėjimą. Jei nesugebės apginti savo įsitikinimų, vargu ar galės drąsiai pareikšti, kad laikosi krikščioniškų principų. O įsidrąsinti padėtų praktiniai užsiėmimai.

 Rėmelyje 18 puslapyje surašyta keletas situacijų, kurias galima suvaidinti šeimos vakarą. Kad užsiėmimai būtų kuo tikroviškesni, pamėgink vaiko atsakymą užginčyti. Šalia praktinių užsiėmimų taip pat aptarkite, ko galima patiems pasisemti iš Biblijoje aprašytų pavyzdžių. Daug ko išmokęs namie, vaikas bus pasiruošęs priimti įvairiausius iššūkius mokykloje ir visur kitur.

Namai — saugi užuovėja?

Ar jūsų namai yra tarsi užuovėja, į kurią vaikas visada skuba sugrįžti po pamokų? Jei namai yra tokia saugi vieta, vaikui bus lengviau atlaikyti kasdienę įtampą. Viena sesuo, dabar jau tarnaujanti Betelyje, pasakoja: „Kai aš augau, vienas svarbiausių dalykų man buvo tai, kad namie galėdavau rasti saugią prieglaudą. Kad ir kaip blogai būdavo mokykloje, žinojau, jog pareisiu namo ir ten viskas bus gerai.“ Kokia yra jūsų namų atmosfera? Ar čia klesti „meilė, džiaugsmas, ramybė“? O gal priešingai — viešpatauja „piktumai, vaidai, nesutarimai“? (Gal 5:19-23) Jei dažnokai stinga santarvės ir ramybės, ar tikrai stengiesi ką nors pakeisti, kad namai taptų vaikui saugia užuovėja?

Galėtum vaikui padėti ir dar kitaip: suieškok tokių žmonių, kurie jam darytų gerą įtaką. Pavyzdžiui, kai visa šeima kartu leidžiate laisvalaikį, pramogaujate, kodėl gi iš bendruomenės nepasikvietus dvasingų brolių ir sesių? Arba kodėl nesurengti paprastų vaišių rajono prižiūrėtojui ar kitiems visalaikiams tarnams? O gal pažįsti misionierių ar beteliečių, su kuriais vaikas galėtų susidraugauti ir palaikyti ryšį bent jau laiškais, elektroniniu paštu ar retkarčiais jiems paskambinti? Toks bendravimas padėtų vaikui tvirtai laikytis tiesos kelio, skatintų užsibrėžti dvasinių tikslų. Štai prisimink, kiek daug gera Timotiejui davė bendrystė su Pauliumi (2 Tim 1:13; 3:10). Artimai bendraudamas su apaštalu, Timotiejus sutelkė dėmesį į dvasinius siekius (1 Kor 4:17).

Nepamiršk vaiko pagirti

Jehova džiaugiasi, kad mūsų jaunimas, atakuojamas nedoro pasaulio, tvirtai laikosi to, kas teisinga (Ps 147:11; Pat 27:11). Be abejo, ir tu džiaugiesi matydamas, kaip jaunuoliai išmintingai apsisprendžia laikytis tikrojo kelio (Pat 10:1). Neslėpk šito džiaugsmo nuo savo vaiko ir negailėk jam švelnių žodžių, pagyrimų. Net ir šiuo atžvilgiu tėvams geras pavyzdys yra Jehova. Vos tik Jėzus pasikrikštijo, Dievas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Mk 1:11). Jėzaus laukė daug nelengvų išmėginimų. O kaip jį sustiprino šilti Tėvo žodžiai! Tad ir savo vaikui pasakyk, kaip labai jį myli, būtinai įvertink, ką gera jis nuveikia.

Aišku, tu neužstosi vaiko nuo visų atakų, priekabiavimo, pašaipų. Vis dėlto gali jo labui daug padaryti. Kaip jau kalbėjome, padėk jam užmegzti asmeninį ryšį su Jehova, sukurk palankią terpę prasmingiems pašnekesiams, organizuok savaitinį šeimos vakarą taip, kad būtų kuo naudingesnis, ir namus paversk saugia užuovėja. Turėdamas tokią paramą, vaikas tikrai bus pasirengęs kasdieniams gyvenimo iššūkiams.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 18 puslapyje]

 VERTINGI PRAKTINIAI UŽSIĖMIMAI

Štai keletas pavyzdžių, į kokias situacijas patenka mūsų jaunuoliai. Kodėl gi neišbandžius šių scenarijų per šeimos dvasinio ugdymo vakarą?

▸ Treneris įkalbinėja tavo dukrą žaisti mokyklos komandoje.

▸ Tavo sūnus eina iš mokyklos namo ir štai jam pasiūlo užrūkyti.

▸ Grupelė vaikinų grasina tavo sūnui, kad jeigu dar kartą pamatys vaikštantį su Biblija po namus, — įkrės į kailį.

▸ Tavo dukra eidama per namus tarnyboje sutinka bendramokslę.

▸ Priešais visą klasę tavo dukros užklausia, kodėl ji negieda valstybės himno.

▸ Vienas vaikinas nuolat išjuokia tavo sūnų už tai, kad jis liudytojas.

[Iliustracija 17 puslapyje]

Ar tavo vaikas turi susidaręs Biblijos skaitymo programą?

[Iliustracija 19 puslapyje]

Ar pasikviečiate dvasingų bendratikių kartu praleisti laisvalaikio?