Dvasia ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“
Dvasia ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“
„Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: ‘Ateik!’ [...] Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens“ (APR 22:17).
1, 2. Kokią reikšmę gyvenime turėtume teikti Dievo Karalystei ir kodėl?
KOKIĄ reikšmę gyvenime turėtume teikti Dievo Karalystei? Jėzus ragino savo sekėjus ‘pirmiausia ieškoti Dievo karalystės’ ir patikino, kad jeigu jie taip darys, Dievas aprūpins tuo, kas būtina (Mt 6:25-33). Dievo Karalystę jis palygino su labai brangiu perlu, kurį radęs pirklys „parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“ (Mt 13:45, 46). Argi Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbas neturėtų būti mums visų svarbiausias?
2 Kaip buvo pabrėžta dviejuose ankstesniuose straipsniuose, vedami Dievo dvasios mes tarnyboje kalbame drąsiai, tampame įgudusiais Dievo Žodžio mokytojais. Ta dvasia taip pat įkvepia mus skelbti gerąją naujieną apie Karalystę ištvermingai, be paliovos. Pažiūrėkime, kaip ji veikia.
Kviečiami visi!
3. Kokio vandens gerti visi žmonės yra kviečiami?
3 Per šventąją dvasią visiems yra skelbiamas svarbus kvietimas. (Perskaityk Apreiškimo 22:17.) Žmonės yra kviečiami ateiti ir numalšinti troškulį ypatingu vandeniu. Tai ne tas vanduo, kurio molekulę sudaro vienas deguonies ir du vandenilio atomai. Nors paprastas vanduo būtinas gyvybei žemėje palaikyti, Jėzus kalbėdamas su samariete prie šulinio turėjo mintyje kitokį vandenį. Jis moteriai pasakė: „Kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“ (Jn 4:14). Ypatingasis vanduo, kurio žmonės kviečiami semtis, suteikia amžinąjį gyvenimą.
4. Nuo kada prireikė vandens, teikiančio amžinąjį gyvenimą, ir ką tas vanduo simbolizuoja?
4 Vandens, teikiančio amžinąjį gyvenimą, prireikė nuo tada, kai pirmasis žmogus Adomas drauge su žmona Ieva nepakluso Jehovai Dievui, savo Kūrėjui (Pr 2:16, 17; 3:1-6). Juodu buvo išvaryti iš rojaus, iš savo namų, kad Adomas „kartais neištiestų rankos, nepasiimtų ir nuo gyvybės medžio, nevalgytų ir negyventų amžinai“ (Pr 3:22). Paskui mirtis per mūsų protėvį prasiskverbė į visą žmoniją (Rom 5:12). Gyvybės vanduo — tai visos dvasinės priemonės, kuriomis Dievas išvaduos jam atsidavusius žmones iš nuodėmės bei mirties ir atves į tobulybę ir į amžinąjį gyvenimą atkurtame žemės rojuje. Pati esminė priemonė — Jėzaus Kristaus išperkamoji auka (Mt 20:28; Jn 3:16; 1 Jn 4:9, 10).
5. Nuo ko ateina kvietimas ‘semtis dovanai gyvybės vandens’? Paaiškink.
5 Nuo ko ateina kvietimas ‘semtis dovanai gyvybės vandens’? Visos gyvybę teikiančios priemonės, parūpintos per Jėzų, bus kuo plačiausiai panaudotos žmonijos labui Kristaus viešpatavimo tūkstantmetį, — tada, vaizdžiai tariant, liesis „gyvybės vandens upė, tvaskanti tarsi krištolas“. Tą upę apaštalas Jonas regėjo „ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto“ (Apr 22:1). Taigi aišku: Jehova, Gyvybės Davėjas, yra ir gyvybės vandens Šaltinis (Ps 36:10 [36:9, Brb]). Tik jo dėka tas vanduo tapo prieinamas per „Avinėlį“, Jėzų Kristų (Jn 1:29). Tos simbolinės upės vandenimis Jehova atitaisys visą žalą, kurią žmonija turėjo patirti dėl Adomo neklusnumo. Taigi kvietimas semtis gyvybės vandens ateina nuo Jehovos.
6. Kada ima tekėti „gyvybės vandens upė“?
6 „Gyvybės vandens upė“ plačiausiai liesis Kristaus valdymo tūkstantmečiu, o tekėti ji ima „Viešpaties dieną“, prasidėjusią 1914-aisiais, „Avinėliui“ danguje gavus Karaliaus valdžią (Apr 1:10). Nuo tada jau tapo prieinamos kai kokios gyvybę gelbstinčios priemonės, pavyzdžiui, yra skelbiamos tiesos iš Dievo Žodžio. Šioje knygoje surašyti mokymai ne veltui prilyginami vandeniui (Ef 5:26). ‘Semtis gyvybės vandens’ — klausytis gerosios naujienos apie Karalystę ir ją priimti į širdį — yra kviečiami visi. Tačiau iš kieno lūpų Viešpaties dieną skamba šis kvietimas?
„Sužadėtinė kviečia: ‘Ateik!’“
7. Kas „Viešpaties dieną“ patys pirmieji ėmė kviesti „ateik!“ ir kam šis kvietimas buvo adresuotas?
7 Sužadėtinės klasės nariai, dvasia pateptieji krikščionys, patys pirmieji ėmė kviesti: „Ateik!“ Ką gi jie kviečia? Aišku, sužadėtinė nesako „ateik!“ pati sau. Šitas kvietimas adresuotas tiems, kurie viliasi po „didžiosios Visagalio Dievo dienos kovos“ gyventi amžinai žemėje. (Perskaityk Apreiškimo 16:14, 16.)
8. Kokie faktai rodo, kad pateptieji krikščionys Jehovos kvietimą garsina jau nuo 1918 metų?
8 Pateptieji Kristaus sekėjai visus prie gyvybės vandenų kviečia jau nuo 1918-ųjų. Tais metais viešoji kalba „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“ nušvietė viltį, kad Armagedono kova atvers daugybei žmonių kelią į gyvenimą žemės rojuje. Biblijos tyrinėtojų kongrese Sidar Pointe (Ohajo valstija, JAV) 1922 metais buvo pasakyta kalba, skatinanti klausytojus ‘skelbti apie Karalių ir jo Karalystę’. Likučiui tų, kurie priklauso prie „sužadėtinės“, tai įkvėpė ryžtą dar plačiau garsinti kvietimą. Sargybos bokšto 1929 m. kovo 15 d. numeryje buvo įdėtas straipsnis „Maloningas pakvietimas“, atkreipiantis dėmesį į žodžius iš Apreiškimo 22:17. Straipsnyje rašoma: „Ištikimoji likučio klasė pritaria maloningam [Aukščiausiojo] kvietimui ir sako: ‘Ateik.’ Ši žinia turi būti skelbiama tiems, kurie trokšta teisingumo ir tiesos. Tai būtina daryti jau dabar.“ Šitą kvietimą nuotakos klasė nepaliauja skelbti iki pat šiol.
„Kas girdi, teatsiliepia: ‘Ateik!’“
9, 10. Kaip girdintieji kvietimą buvo paraginti ir patys kviesti kitus „ateik!“?
9 Ko tikimasi iš tų, kurie kvietimą „ateik!“ girdi? Jie irgi raginami sakyti „ateik!“ Štai Sargybos bokšto 1932 m. lapkričio mėnesio numeryje lietuvių kalba, 170 puslapyje, buvo rašoma: „Tegul pateptieji drąsina visus, kurie nori apsakyti gerąsias žinias apie karalystę. Nereikia, kad jie būtų Viešpaties patepti skelbimui Viešpaties žinių. Jehovos liudytojai turi daug paguodos iš to, kad jie žino, jog jiems yra leista nešti gyvybės vandenis tokiai žmonių klasei, kuri bus vedama per Armagedoną, ir kuriai geruoju Jehovos dosnumu bus suteiktas amžinasis gyvenimas ant žemės.“
10 Sargybos bokšto 1934 m. spalio mėnesio numeryje lietuvių kalba, 160 puslapyje, buvo pabrėžta, jog tie, kurie kvietimą „ateik!“ girdi, patys yra įpareigoti kviesti kitus. Ten pasakyta: „Jonadabo klasė turi eiti kartu su tais, kurie sudaro antitipiškąjį Jėhaus būrelį, tai yra pateptuosius, ir apskelbti karalystės žinias, nežiūrint to, kad jie nėra pateptais Jehovos liudytojais.“ 1935 metais išaiškėjo, kas yra „milžiniška minia“, apie kurią rašoma Apreiškimo 7:9-17. Tai buvo didelė paskata kuo plačiau garsinti Dievo kvietimą. Nuo tada į šį kvietimą atsiliepia vis daugiau žmonių, norinčių garbinti tikrąjį Dievą, ir milžiniška minia auga — dabar jau sudaro per septynis milijonus. Išgirdę ir su dėkingumu priėmę gerąją naujieną, jie pasiaukojo Dievui, pasikrikštijo vandenyje ir uoliai padeda sužadėtinės klasei kviesti visus ‘ateiti ir semtis dovanai gyvybės vandens’.
„Dvasia“ kviečia: „Ateik!“
11. Koks pirmajame mūsų eros amžiuje buvo šventosios dvasios vaidmuo evangelizacijos darbe?
11 Atsistojęs kalbėti Nazareto sinagogoje Jėzus atvyniojo pranašo Izaijo ritinį ir perskaitė: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems — regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų.“ Tada Jėzus pritaikė šią pranašystę sau, tardamas: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Lk 4:17-21). Vėliau, prieš pakildamas į dangų, Jėzus savo mokiniams pasakė: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais [...] ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Pirmajame amžiuje akivaizdžiai matėsi, jog evangelizacijos darbas yra atliekamas šventosios dvasios galia.
12. Kaip šventoji dvasia šiandieną padeda kviesti žmones prie gyvybės vandenų?
12 Kaip šventoji dvasia šiandieną padeda kviesti žmones prie gyvybės vandenų? Šventosios dvasios Šaltinis yra Jehova. Savąja dvasia jis atveria „sužadėtinės“ narių protus ir širdis, kad suprastų jo Žodį Bibliją. Dvasia skatina juos garsinti kvietimą ir aiškinti Šventojo Rašto tiesas visiems, kam suteikiama viltis gyventi amžinai žemės rojuje. Ar tuos, kurie kvietimą priima ir tapę Jėzaus Kristaus mokiniais patys ima kviesti kitus, irgi veda šventoji dvasia? Be abejo. Pasikrikštiję ‘šventosios dvasios vardu’, jie pasiduoda tos dvasios veikmei ir kliaujasi jos pagalba (Mt 28:19). Dar pagalvokime ir apie tai, kokią žinią pateptieji ir vis auganti milžiniška minia skelbia. Toji žinia yra iš Biblijos — knygos, parašytos betarpiškai veikiant Dievo dvasiai. Vadinasi, kvietimas skelbiamas šventosios dvasios galybe. Ta dvasia mums ir vadovauja. Turėdami visa tai omenyje, pasvarstykime: koks turėtų būti mūsų indėlis kviečiant žmones ateiti semtis gyvybės vandens?
Vis kviečia: „Ateik!“
13. Ką, atsižvelgiant į originalo kalbą, reiškia pasakymas, jog dvasia ir sužadėtinė „kviečia“?
13 Apreiškimo knygoje pasakyta, kad dvasia ir sužadėtinė „kviečia“. Originalo kalba šis žodis reiškia tęstinį veiksmą. Iš to suprantame, jog Dievo kvietimas skamba nuolatos — ne vieną kartą. O ką daro tie, kurie kvietimą išgirsta ir priima? Jie irgi ima kviesti: „Ateik!“ Apie milžinišką minią Jehovos garbintojų pasakyta, kad jie ‘tarnauja dieną naktį Dievo šventykloje’ (Apr 7:9, 15). Kaip suprasti, jog ‘tarnauja dieną naktį’? (Perskaityk Luko 2:36, 37; Apaštalų darbų 20:31; 2 Tesalonikiečiams 3:8.) Senyvos pranašės Onos ir apaštalo Pauliaus pavyzdys byloja, kad ‘tarnauti dieną naktį’ reiškia tarnauti nuolatos, negailint pastangų.
14, 15. Kaip Danieliaus pavyzdys rodo, jog svarbu tarnauti Dievui ištikimai, be pertrūkio?
14 Kaip svarbu Dievui tarnauti ištikimai, be pertrūkio, rodo ir Danieliaus pavyzdys. (Perskaityk Danieliaus 6:5-11, 17 [6:4-10, 16, Brb].) Pranašas buvo įpratęs melstis Dievui „tris kartus per dieną“ ir nelaužė šio įpročio netgi tą vienintelį mėnesį, kai už tai grėsė bausmė būti įmestam į liūtų duobę. Kaip iškalbingai jo elgesys liudijo, kad užvis svarbiausia — tarnauti Jehovai be paliovos! (Mt 5:16)
15 Danieliui išbuvus visą naktį liūtų duobėje, pats karalius atskubėjo ir prisiartinęs sušuko: „O Danieliau, gyvojo Dievo tarne, ar įstengė išgelbėti tave nuo liūtų Dievas, kuriam tu ištikimai tarnauji?“ Danielius tuojau pat atsiliepė: „O karaliau, gyvuok amžinai! Mano Dievas atsiuntė savo angelą, ir šis užčiaupė liūtų nasrus, kad jie man nepakenktų, nes aš buvau jo akivaizdoje rastas nekaltas. Netgi tau, o karaliau, aš nenusikaltau.“ Už ištikimą tarnystę Jehova Danielių labai palaimino (Dan 6:20-23 [6:19-22, Brb]).
16. Kaip, turint omenyje Danieliaus pavyzdį, vertėtų pasverti savo pačių tarnystę?
16 Danielius nusprendė, jog verčiau mirs negu sulaužys savo gerus dvasinius įpročius. O mes? Kiek pastangų dedame arba ką esame pasiryžę aukoti, kad gerąją naujieną apie Dievo Karalystę skelbtume reguliariai? Aišku, neturėtume praleisti nė mėnesio nepaliudiję kitiems apie Jehovą. O jeigu tik įmanoma, ar nesistengsime tarnyboje pasidarbuoti kas savaitę? Jei dėl silpnos sveikatos teišgali paliudyti vos 15 minučių per mėnesį, vis tiek pažymėk tą laiką savo tarnybos ataskaitoje. Kodėl nederėtų šito pamiršti? Juk tikriausiai trokšti sykiu su dvasia ir sužadėtine be paliovos kviesti: „Ateik!“ Darykime visa, kas nuo mūsų priklauso, kad būtume reguliarūs Karalystės skelbėjai.
17. Kokių progų garsinti Jehovos kvietimą neturėtume praleisti?
17 Jehovos kvietimą stenkimės garsinti kiekviena proga — ne vien tomis valandėlėmis, kurias iš anksto paskiriame tarnybai. Kokia mums garbė visur ir visada — ar rinktumės pirkinius, keliautume, atostogautume, dirbtume, ar eitume į mokyklą — tiesos ištroškusius žmones kviesti ‘ateiti ir semtis dovanai gyvybės vandens’! Jei mūsų evangelizacijos darbą valdžia varžo, mes skelbti gerosios naujienos nesiliaujame, tik darome tai apdairiai, galbūt beldžiame ne į kiekvienas duris arba daugiau liudijame neoficialiai.
Nepaliauk kviesti: „Ateik!“
18, 19. Kaip tu parodai, kad labai vertini galimybę būti Dievo bendradarbiu?
18 Visus, kurie trokšta gyvybės vandens, dvasia ir sužadėtinė jau daugiau kaip devynis dešimtmečius kviečia: „Ateik!“ Tikriausiai ir tu išgirdai tą širdžiai mielą kvietimą? Tai ir pats kviesk kitus.
19 Nežinome, kiek ilgai dar bus garsinamas maloningas Jehovos kvietimas, tačiau, jį priimdami ir patys kviesdami „ateik!“, tampame Dievo bendradarbiais (1 Kor 3:6, 9). Kokia tai didelė garbė! Labai branginkime šią tarnystę ir „visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką“ — skelbkime gerąją naujieną reguliariai (Hbr 13:15). Pritardami sužadėtinei, mes, puoselėjantys viltį gyventi žemėje amžinai, vis kvieskime: „Ateik!“ Tegul dar daugiau žmonių ateina ‘dovanai semtis gyvybės vandens’!
Ką sužinojai?
• Kam adresuotas kvietimas „ateik!“?
• Kodėl galima tvirtinti, jog kvietimas „ateik!“ yra nuo paties Jehovos?
• Koks yra šventosios dvasios vaidmuo garsinant kvietimą „ateik!“?
• Kodėl turime stengtis tarnyboje darbuotis reguliariai?
[Studijų klausimai]
[Lentelė/iliustracijos 16 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Vis kvieskime: „Ateik!“
1914
5100 skelbėjų
1918
Daugelis bus apdovanoti gyvenimu žemės rojuje
1922
„Skelbkite, skelbkite, skelbkite apie Karalių ir jo Karalystę“
1929
Ištikimasis likutis kviečia: „Ateik!“
1932
Kvietimą „ateik!“ skatinami garsinti ir kiti, kurie nėra iš pateptųjų
1934
Jehonadabo klasė paraginta skelbti gerąją naujieną
1935
„Milžiniška minia“ atpažinta
2009
7313173 skelbėjai
