Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stok į patį geriausią gyvenimo kelią!

Stok į patį geriausią gyvenimo kelią!

Stok į patį geriausią gyvenimo kelią!

„Ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties“ (ROM 14:8).

1. Ko Jėzus mokė apie patį geriausią gyvenimo kelią?

JEHOVA nori, kad žengtume pačiu geriausiu gyvenimo keliu. Žmonės eina visokiais keliais, bet tik vienas yra tikrasis. Laikytis Dievo Žodžio ir mokytis iš jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, — teisingiausia kryptis. Jėzus savo sekėjus skatino garbinti Dievą dvasia ir tiesa ir įpareigojo ruošti mokinius (Mt 28:19, 20; Jn 4:24). Gyvendami, kaip moko Jėzus, džiuginsime Jehovą ir jo laiminami džiaugsimės patys.

2. Kaip daugelis pirmojo amžiaus žmonių atsiliepė į Karalystės žinią ir ką reiškė būti „Kelio“ sekėjais?

2 Kai tie, kurių „nuostata tinkama amžinam gyvenimui“, įtiki ir pasikrikštija, pagrįstai galime jiems tarti: „Džiaugiamės, kad stojai į geriausią gyvenimo kelią!“ (Apd 13:48, NW). Pirmajame mūsų eros šimtmetyje tūkstančiai žmonių iš įvairių tautų priėmė tiesos žodį, pasiaukojo Dievui ir tai parodė krikštydamiesi vandenyje (Apd 2:41). Tie Jėzaus mokiniai tapo „Kelio“ sekėjais (Apd 9:2; 19:23). Toks apibūdinimas buvo labai taiklus, nes dabar jau visa jų gyvensena bylojo, kad jie tiki Jėzų Kristų ir seka jo pėdomis (1 Pt 2:21).

3. Kodėl žmonės, nusprendę tarnauti Jehovai, krikštijasi ir kiek asmenų per pastaruosius dešimt metų parodė savo pasiaukojimą krikštu?

3 Dabar, paskutinėmis dienomis, mokinių ruošimo darbas paspartėjo ir yra atliekamas 230-yje suvirš šalių bei valdų. Per pastaruosius dešimt metų daugiau nei 2700000 žmonių apsisprendė tarnauti Jehovai ir savo pasiaukojimą parodė krikštu. Tai vidutiniškai 5000 naujų tikinčiųjų kas savaitę! Asmuo krikštijasi pasisėmęs iš Šventojo Rašto žinių, įtikėjęs jo mokymais, pamilęs Dievą. Krikštas — vienas svarbiausių įvykių mūsų gyvenime, nes liudija, kad užmezgėme glaudų ryšį su Jehova. Be to, krikštydamiesi parodome tvirtą pasitikėjimą, kad Dievas mums padės ištikimai tarnauti, kaip ir senovės laikais padėdavo savo tarnams eiti nurodytu keliu (Iz 30:21).

Kodėl reikia krikštytis?

4, 5. Ką žmogus laimi pasikrikštydamas?

4 Galbūt jau pasisėmei žinių apie Dievą, pakeitei savo gyvenseną ir esi nekrikštytas skelbėjas. Už tokią pažangą verta tave pagirti. O ar jau pasiaukojai Dievui maldoje ir rengiesi krikštytis? Studijuodamas Bibliją, ko gero, supratai, kad gyvenimą turi skirti Jehovos šlovei, o ne vien savo norams tenkinti ar siekti materialinių vertybių. (Perskaityk Psalmyno 148:11-13; Luko 12:15.) Tad pasvarstykime: ką žmogus laimi pasikrikštydamas?

5 Tavo, kaip pasiaukojusio krikščionio, gyvenimas taps labai prasmingas. Jausiesi laimingas, kad vykdai Dievo valią (Rom 12:1, 2). Jehovos šventoji dvasia padės tau ugdytis krikščioniškas dorybes, tarp jų ramybę, tikėjimą (Gal 5:22, 23). Dievas atsakys į maldas ir laimins tavo pastangas gyventi, kaip moko jo Žodis. Džiaugsiesi savo tarnyste. Elgdamasis taip, kaip patinka Dievui, stiprinsi savo viltį gyventi amžinai. Sprendimas pasiaukoti ir pasikrikštyti rodys, jog tu tikrai nori būti Jehovos liudytojas (Iz 43:10-12).

6. Kas tampa akivaizdu, kai žmogus krikštijasi?

6 Pasiaukodami Jehovai ir krikštydamiesi parodome, kad priklausome jam. Apaštalas Paulius rašė: „Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties“ (Rom 14:7, 8). Dievas apdovanojo žmogų valios laisve, tuo paliudydamas, kaip gerbia kiekvieno iš mūsų orumą. Jehova džiaugiasi, kai tinkamai naudojamės šia laisve ir iš meilės jam tvirtai apsisprendžiame eiti tikruoju gyvenimo keliu (Pat 27:11). Krikštu ne tik parodome, kad pasiaukojome Dievui, bet ir viešai pareiškiame, kad mūsų Valdovas yra Jehova. Tampa akivaizdu, jog stojame į jo, visatos Viešpaties, pusę (Apd 5:29, 32). Tada ir Jehova yra mūsų pusėje. (Perskaityk Psalmyno 118:6.) Krikštas, be to, atveria plačias duris jau dabar ir ateityje susilaukti daugybės kitokių dvasinių dovanų.

Nepaprasta dovana — meilinga brolija

7—9. a) Ką Jėzus pažadėjo tiems, kurie viską paliko ir sekė paskui jį? b) Kaip išsipildo Jėzaus žodžiai, užrašyti Morkaus 10:29, 30?

7 Apaštalas Petras tarė Jėzui: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ (Mt 19:27). Šis vyras norėjo žinoti, ko ateityje tikėtis jam pačiam ir kitiems Jėzaus mokiniams. Jie visiškai atsidėjo evangelizacijos darbui ir dėl to daug ką paaukojo (Mt 4:18-22). Ką Jėzus jiems pažadėjo?

8 Morkus, rašydamas apie tą patį pokalbį, pamini Jėzaus žodžius, į kokią dvasinę broliją įsilies mokiniai. Jiems buvo pasakyta: „Nėra nė vieno, kuris dėl manęs, ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje — amžinojo gyvenimo“ (Mk 10:29, 30). Bendratikius savo namuose priglaudė ir, kaip sakė Jėzus, „broliais, seserimis, motinomis“ jiems tapo ne vienas pirmojo amžiaus krikščionis, pavyzdžiui, Lidija, Akvilas su Priscile, Gajus (Apd 16:14, 15; 18:2-4; 3 Jn 1, 5-8).

9 Tie Jėzaus žodžiai šiandien išsipildo dar didesniu mastu. Daugelis jo sekėjų — misionieriai, beteliečiai, pagal tarptautinę programą statybose triūsiantys talkininkai — mielai palieka „laukus“, tai yra pragyvenimo šaltinį, ir darbuojasi Karalystės labui įvairiuose kraštuose. Nemažai brolių ir sesių palieka namus norėdami supaprastinti savo gyvenimą ir iš šių bendratikių lūpų džiugu girdėti, kaip Jehova jais rūpinasi, kokie laimingi jaučiasi jam tarnaudami (Apd 20:35). Už tai, kad pirmiausia ieško „Dievo karalystės ir jo teisumo“, drauge su pasauline krikščionių brolija yra laiminamas kiekvienas krikštytas Jehovos tarnas (Mt 6:33).

Saugūs „Aukščiausiojo slaptumoje“

10, 11. Kas yra „Aukščiausiojo slaptuma“ ir kaip galime ten patekti?

10 Pasiaukojęs ir pasikrikštijęs žmogus yra didžiai palaimintas dar ir tuo, kad gyvena „Aukščiausiojo pastogėje [„slaptumoje“, NW]“. (Perskaityk Psalmyno 91:1.) Čia turima omenyje tokia padėtis, kai asmuo yra apsaugotas nuo dvasinės žalos. Slaptuma ji vadinama todėl, kad apie ją nežino nė vienas, kas neturi dvasinio regėjimo ir nesikliauja Dievu. Gyvendami taip, kaip reikalauja pasiaukojimo Jehovai įžadas, ir visa esybe prie jo glausdamiesi galime atkartoti psalmininko žodžius: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ (Ps 91:2). Jehova Dievas mums yra saugi buveinė (Ps 91:9). Ar kas rastų geresnę?

11 Jeigu esame „Aukščiausiojo slaptumoje“, vadinasi, jau užmezgėme su juo asmeninį ryšį, o tai yra neapsakoma garbė. Į tą dvasinę slėptuvę įžengiame pasiaukodami ir pasikrikštydami. Paskui vis labiau suartėjame su Jehova studijuodami Bibliją, karštai melsdamiesi, besąlygiškai jam paklusdami (Jok 4:8). Jėzus, toks artimas su Jehova kaip niekas kitas, savo Kūrėju absoliučiai pasitikėjo (Jn 8:29). Tad ir mes nenustokime kliovęsi Jehova, neabejokime tuo, kad jis nori ir gali mums padėti laikytis savo pasiaukojimo įžado (Mok 5:3). Visa, ką Dievas teikia dėl savo tarnų dvasinės gerovės, aiškiai rodo, jog jis mus myli ir linki, kad krikščioniška tarnyba mums eitųsi kuo geriausiai.

Branginkime savo dvasinį rojų

12, 13. a) Kas yra dvasinis rojus? b) Kaip galime padėti tiesos kelyje naujiems žmonėms?

12 Pasiaukojimas ir krikštas taip pat atveria mums duris į palaimingą dvasinį rojų. Tai nuostabi dvasinė aplinka, kai bendratikiai gyvena santarvėje vieni su kitais ir su Jehova Dievu (Ps 29:11; Iz 54:13, Brb). Pasaulyje nėra nieko panašaus į mūsų dvasinį rojų. Mūsų santarvė, vienybė ir broliška meilė ypač matoma per tarptautinius kongresus, į kuriuos susirenka įvairių tautų, kalbų, etninių grupių broliai ir seserys.

13 Mūsų dvasinis rojus ir dabartinis apgailėtinas pasaulio būvis — dvi priešingybės. (Perskaityk Izaijo 65:13, 14.) Skelbdami žinią apie Karalystę, į savo dvasinį rojų kviečiame ir kitus. O kaip miela padėti tiems žmonėms, kurie jau lanko bendruomenės sueigas ir nori semtis patirties evangelizacijos tarnyboje! Džiaugiamės, kai vyresniųjų vadovaujami galime juos pastiprinti, kaip kadaise Akvilas ir Priscilė pasirūpino Apolu ir „nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią“ (Apd 18:24-26).

Visada mokykimės iš Jėzaus

14, 15. Dėl ko reikia visada mokytis iš Jėzaus?

14 Dėl daug ko verta visada mokytis iš Jėzaus. Prieš ateidamas į žemę jis nesuskaičiuojamus tūkstantmečius darbavosi drauge su savo Tėvu (Pat 8:22, 30). Jis matė, kad pats geriausias gyvenimo kelias yra tarnauti Dievui ir liudyti tiesą (Jn 18:37). Jėzus neabejojo, jog kitaip gyventi būtų savanaudiška ir trumparegiška. Dievo Sūnus žinojo būsiąs sunkiai mėginamas ir nužudytas (Mt 20:18, 19; Hbr 4:15). Jis, mūsų Pavyzdys, mokė, kaip būti nepriekaištingiems.

15 Netrukus po krikšto Jėzus buvo Šėtono gundomas palikti geriausią gyvenimo kelią, bet šio užmačios virto niekais (Mt 4:1-11). Iš to aišku viena: kad ir ką darytų Šėtonas, mes galime Jehovos akyse likti nepriekaištingi. Piktasis veikiausiai yra nusitaikęs į tuos, kurie ruošiasi krikštui, ir į neseniai pasikrikštijusius (1 Pt 5:8). Pavyzdžiui, artimieji, rūpindamiesi dėl mūsų, bet suklaidinti neteisingos informacijos, gali nusiteikti priešiškai. Net ir tokiomis aplinkybėmis dera rodyti gražias krikščioniškas savybes. Štai kai mūsų teirausis vieno ar kito dalyko ir atsiras proga paliudyti tiesą, kalbėsime pagarbiai ir taktiškai (1 Pt 3:15). Tada mūsų klausytojų nuomonė gal pasikeis į gera (1 Tim 4:16).

Lik geriausiame gyvenimo kelyje!

16, 17. a) Kokių trijų pagrindinių reikalavimų, užrašytų Pakartoto Įstatymo 30:19, 20, žmogui privalu laikytis, kad gyventų? b) Kaip Mozės užrašytus reikalavimus priminė Jėzus ir apaštalai Jonas ir Paulius?

16 Dar koks pusantro tūkstančio metų iki Jėzui ateinant į žemę Mozė ragino izraelitus pasirinkti geriausią tuo laiku gyvenimo kelią. Jis sakė: „Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi, mylėdami Viešpatį, savo Dievą, jo balso klausydami ir jam atsiduodami“ (Įst 30:19, 20). Izraelitai, žinia, tapo neištikimi Dievui, bet trys pagrindiniai anuomet Mozės perduoti reikalavimai — kas žmogui privalu daryti, kad gyventų, — nepasikeitė. Juos priminė Jėzus ir kiti.

17 Pirmiausia turime ‘mylėti Viešpatį, savo Dievą’. Meilę Jehovai parodome eidami jo teisingais takais (Mt 22:37). Antra, privalome ‘klausyti jo balso’, tai yra studijuoti Dievo Žodį ir laikytis jo reikalavimų (1 Jn 5:3). Vadinasi, reikia lankyti visas sueigas, kuriose krikščionys mokosi Biblijos tiesų (Hbr 10:23-25). Trečia, ‘turime atsiduoti Dievui’. Kad ir kas mus ištiktų, visada rodykime tikėjimą Jehova ir sekime jo Sūnaus pavyzdžiu (2 Kor 4:16-18).

18. a) Kas Sargybos bokšte 1914 metais buvo rašoma apie tiesą? b) Kaip šiandien jaučiamės vaikščiodami tiesos šviesoje?

18 Kokia laimė gyventi taip, kaip moko Biblija! Sargybos bokšte 1914-aisiais buvo išspausdinti tokie įkvepiantys žodžiai: „Argi mes nesame laimingi žmonės? Argi mūsų Dievas nėra ištikimas? Jei kas rado ką geresnio, tesižino. Jeigu matote ką nors vertingesnio, pasakykite ir mums. Mes gi nerandame nieko, kas turėtų bent pusę tos vertės, kurią turi Dievo Žodis. [...] Neįmanoma nei apsakyti, nei aprašyti, kokią ramybę, džiaugsmą, palaimą teikia širdžiai ir visam mūsų gyvenimui aiškus tikrojo Dievo pažinimas. Pasakojimas apie Dievo Išmintį, Teisingumą, Galią ir Meilę yra kaip tik tai, kas tenkina mūsų protą ir širdį. Nebėra ko ieškoti. Netrokštame nieko, kaip tik dar geriau įsiklausyti į šį nuostabų Pasakojimą“ (1914-ųjų gruodžio 15 d. numeris anglų k., p. 377—378). Mūsų dėkingumas už dvasinę šviesą ir tiesą nesumažėjo. Šiais laikais netgi dar daugiau džiaugiamės, kad ‘vaikščiojame Viešpaties šviesoje’ (Iz 2:5, Brb; Ps 43:4 [43:3, Brb]; Pat 4:18).

19. Kodėl tie, kurie atitinka reikalavimus, turi nebedelsdami krikštytis?

19 Jeigu tu nori ‘vaikščioti Viešpaties šviesoje’, bet dar nesi pasiaukojęs ir pasikrikštijęs, nebedelsk. Dėk visas pastangas, kad atitiktum reikalavimus, kurie keliami kiekvienam, kas ruošiasi krikštui — ypatingam žingsniui, liudijančiam apie mūsų dėkingumą Dievui ir Kristui už jų malonę. Paskirk Jehovai vertingiausia, ką turi, — savo gyvenimą. Parodyk, kad esi pasiryžęs vykdyti Dievo valią sekdamas jo Sūnaus pavyzdžiu (2 Kor 5:14, 15). Tai, be abejo, pats geriausias gyvenimo kelias!

Kaip atsakysi?

• Apie ką byloja mūsų krikštas?

• Kaip laiminamas žmogus, kuris pasiaukoja Dievui ir pasikrikštija?

• Kodėl taip svarbu mokytis iš Jėzaus?

• Kas padės likti pačiame geriausiame gyvenimo kelyje?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 25 puslapyje]

Krikštydamasis parodai, kad pasirinkai geriausią gyvenimo kelią

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Ar esi saugioje „Aukščiausiojo slaptumoje“?