Šiais neramiais laikais išsaugok širdį tyrą

„NIEKAS negali paneigti, kad Bažnyčioje šiandieną ypač stinga tyrumo“, — pareiškė katalikų žurnalistas Vitorijus Mesoris rašydamas apie sekso skandalus, neseniai sukrėtusius Italijos Bažnyčią. Pasak žurnalisto, „šitos problemos neišspręsi vien panaikindamas dvasininkų celibatą, nes 80 procentų viešumon iškylančių skandalingų atvejų yra tokie, kai kunigai gėjai tenkina savo geidulius su vyrais ar berniukais“ (La Stampa).

Didelis žmonių nedorumas, be abejo, yra vienas iš požymių, kad ši pasaulio santvarka skaičiuoja savo „paskutines dienas“ (2 Tim 3:1-5). Žiniasklaidos pranešimai byloja, jog, visuomenei grimztant į sugedimą, moralės normų ima nebepaisyti ne tik paprasti žmonės, bet ir tie, kurie skelbiasi Dievo tarnais. Pagedusi, netyra jų širdis skatina daryti, kas nedora (Ef 2:2). Ne be reikalo Jėzus perspėjo, kad „iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai“ (Mt 15:19). O Jehova Dievas nori, kad jo tarnai ‘mylėtų širdies tyrumą’ (Pat 22:11, Jr). Kaip tad krikščioniui šiais neramiais laikais išsaugoti širdį tyrą?

Ką reiškia būti tyraširdžiam

Biblijoje apie širdį dažniausiai kalbama perkeltine prasme. Kaip rašoma viename žinyne, sąvoka „širdis“ Biblijoje reiškia „pačią žmogaus esybę“, kitaip sakant, „žmogaus gelmę, kurion žvelgia Dievas ir kurioje glūdi religingumo šaknys bei paskatos, lemiančios asmens moralę“. Širdis — tai mūsų tikrasis vidinis žmogus. Jehova, norėdamas mus permatyti, tiria būtent širdį. Dievo akyse yra brangi jo tarnų širdies slaptuma (1 Pt 3:4).

Kai Biblijoje rašoma apie „švarumą“, „tyrumą“, nebūtinai turima omenyje fizinė švara. Kartais šie pasakymai taikomi kalbant ir apie tai, kas nesutepta, nesuteršta, nesugadinta moraliniu bei religiniu požiūriu. Sakydamas Kalno pamokslą Jėzus ištarė ir tokius žodžius: „Palaiminti tyraširdžiai.“ Šitaip jis įvardijo tuos, kas puoselėja vidinį tyrumą (Mt 5:8). Jų jausmai, troškimai, motyvai yra tyri. Jehovą jie myli visa širdimi, be veidmainystės; jų meilė tikra, kyla iš dėkingumo (Lk 10:27). Argi nenorėtum ir tu būti pačia savo esybe tyras?

Išsaugoti širdį tyrą — nelengvas uždavinys

Jehova iš savo tarno tikisi ne vien kad jo „rankos [bus] nekaltos“, bet ir „širdis tyra“ (Ps 24:3, 4). Šiais laikais Dievo garbintojui, deja, vis sunkiau išsaugoti širdį tyrą. Šėtonas ir jo valdomas pasaulis, taip pat mūsų pačių netobulas kūnas traukte traukia šalin nuo Jehovos. Kad atsilaikytume, privalome ‘mylėti širdies tyrumą’ ir labai saugoti savo širdį nesuterštą. Tada tikrai galėsime švęsti pergalę ir visados pasiliksime Dievo artumoje. Kaip tad mums išlaikyti širdį tyrą?

 Laiške hebrajams 3:12 užrašytas toks perspėjimas: „Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo piktybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo.“ Širdis negalės likti tyra, jeigu joje išsikeros netikėjimas. Kokias idėjas Šėtonas skleidžia, mėgindamas sugriauti mūsų tikėjimą Dievu? Perša ir evoliucijos teoriją, ir moralinį bei religinį reliatyvizmą, sėja abejones, ar Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas. Nesiduokime tokios pražūtingos ideologijos paveikiami (Kol 2:8). Šituos antpuolius atremsime visų pirma kasdien skaitydami ir nuodugniai apmąstydami Bibliją. Tikras Dievo Žodžio pažinimas stiprins mūsų meilę Jehovai ir padės geriau suprasti, ką jis daro žmonijos labui. Tik mylėdami Dievą ir vertindami visas jo dovanas gebėsime atmesti klaidingus samprotavimus ir išlaikyti tikėjimą tvirtą. Ir tik šitaip išsaugosime širdį tyrą (1 Tim 1:3-5).

Kai tenka grumtis su kūno geismais

Saugodami savo širdį tyrą, turime grumtis ir su kūno geismais bei polinkiu į materializmą (1 Jn 2:15, 16). Meilė pinigams ir noras kaupti turtą, įsigyti vis daugiau daiktų gali taip pagadinti širdį, kad krikščionis ims daryti, kas priešinga Dievo valiai. Vienas kitas netgi pradėjo nesąžiningai elgtis darbe, sukčiauti, vogti pinigus, savintis svetimus daiktus (1 Tim 6:9, 10).

Jeigu tikrai ‘mylime širdies tyrumą’, mes ugdomės sveiką baimę nepatikti Jehovai, paisome teisingumo ir esame pasiryžę klausyti sąžinės balso. Tokia meilė yra akstinas „visame kame dorai elgtis“ (Hbr 13:18). O dorai ir sąžiningai elgdamiesi turime gerų progų paliudyti tiesą. Štai italas Emilijus, Jehovos liudytojas, dirbantis vairuotoju vienoje visuomeninio transporto  įmonėje, rado piniginę su 470 eurų. Savo kolegų nuostabai, jis atidavė piniginę viršininkui, o šis ją grąžino savininkui. Kai kurie Emilijaus bendradarbiai tokiu jo poelgiu taip susižavėjo, kad ėmė domėtis Biblija ir pradėjo ją studijuoti. Šitaip tiesą priėmė septyni žmonės iš dviejų šeimų. Mūsų sąžiningumas, kylantis iš tyros širdies, kaip matome, net ir kitus paskatina šlovinti Dievą (Tit 2:10).

Krikščionio širdies tyrumui kelia pavojų ir iškreiptas, amoralus požiūris į lyčių santykius. Ikivedybiniai, nesantuokiniai ir homoseksualūs ryšiai visuomenėje tampa norma, ir tai gali pagadinti Dievo garbintojo širdį. Būna, kad asmuo ima elgtis palaidai ir veidmainiauja — slėpdamas nuodėmę, gyvena dvilypį gyvenimą. Jo širdis tikrai nėra tyra.

Gabrielis pasikrikštijo penkiolikos metų ir tuojau pradėjo tarnauti pionieriumi. Bet paskui susidėjo su negerais draugais, leido laiką naktiniuose klubuose (Ps 26:4). Ėmęs nedorovingai elgtis ir slapukauti, jis turėjo būti atskirtas nuo krikščionių bendruomenės. Toks sudrausminimas nuo Jehovos privertė jį atsitokėti. Gabrielis pasakoja: „Ėmiausi daryti viską, į ką anksčiau žiūrėjau pro pirštus. Kasdien skaičiau Bibliją ir stengiausi įsiklausyti, ką sako Jehova, gilinausi į mūsų teokratinius leidinius. Patyriau, kiek atgaivos ir džiaugsmo teikia asmeninės studijos ir kiek stiprybės duoda Biblijos skaitymas bei nuoširdi malda.“ Tai Gabrieliui padėjo sugrįžti iš klystkelio ir vėl glaustis prie Jehovos.

Dabar Gabrielis vėl tarnauja pionieriumi, o sykiu ir žmona. Jo atvejis pailiustruoja, kad žmogus, nepadėdamas į šalį Biblijos ir „ištikimo ir nuovokaus vergo“ leidinių, lengviau išsaugos savo širdį tyrą ir laikysis atokiai nuo to, kas nedora (Mt 24:45, NW; Ps 143:10).

Išlaikykime širdį tyrą net kai sunku

Kai kuriuos Dievo tarnus vargina priešininkų išpuoliai, nepriteklius, sunki liga. Ir kartais tai labai prislegia jų širdį. Panašiai jautėsi karalius Dovydas. Štai jis guodėsi: „Visiškai nustojau drąsos, širdis man sustingo krūtinėje“ (Ps 143:4). Kaip jis nepalūžo? Dovydas prisiminė, kiek daug Dievas yra padaręs savo tarnų labui ir kaip ne sykį išvadavo jį patį. Mąstė, kaip Jehova daugel kartų yra pašlovinęs savo didį vardą, svarstė apie Dievo rankų darbus (Ps 143:5). Panašiai ir mums sunkiu tarpsniu vertėtų mąstyti apie Kūrėją ir visa, ką jis mūsų gerovei padarė ir ligi šiol tebedaro.

Jeigu mus kas nors užgavo arba jaučiamės esą įžeisti, širdyje gali kauptis kartėlis. Mintimis vis grįždami prie to, kas įvyko, galiausiai imtume bendratikiais piktintis. Galbūt net vengtume su jais bendrauti, nuo jų atsiribotume, neberodytume jokio dėmesio. Tačiau ar taip elgtis būtų teisinga, jeigu norime turėti tyrą širdį? Juk širdies tyrumą rodo ir tai, kaip su bendratikiais sugyvename, kaip sprendžiame tarpusavyje kylančius nesusipratimus.

Pasaulyje, vis labiau grimztančiame į sugedimą ir palaidumą, mes, tikri krikščionys, ryškiai skiriamės iš kitų, nes ‘mylime širdies tyrumą’. Vykdome Dievo valią, tad jaučiame vidinę ramybę, o gyvenime tai labai daug reiškia. Svarbiausia, esame artimi su Jehova Dievu, savo Kūrėju, mylinčiu visus, kurių širdis tyra (Ps 73:1). Taigi ir mes galime būti tarp tų laimingų žmonių, kurie, Jėzaus žodžiais tariant, „regės Dievą“ — regės, kokių didžių darbų jis imasi dėlei ‘mylinčiųjų širdies tyrumą’ (Mt 5:8).