Ar leidiesi Jehovos klausinėjamas?

BIBLIJOJE užrašyta šimtai klausimų, galinčių prasiskverbti į giliausias žmogaus širdies kerteles. Klausimus pasitelkia net pats Jehova ir šitaip pamoko svarbių dalykų. Sykį Dievas kai ko paklausė Kainą — mėgino perspėti, kad gręžtųsi iš pikto kelio (Pr 4:6, 7). Ryžtingai veikti žmogų kartais paskatindavo vienintelis Jehovos iškeltas klausimas. Taip buvo su pranašu Izaiju. Išgirdęs Jehovą klausiant „ką man siųsti? kas gi bus mūsų pasiuntinys?“, jis atsiliepė: „Štai aš, siųsk mane!“ (Iz 6:8).

Didysis Mokytojas Jėzus irgi užduodavo taiklių klausimų. Jų Evangelijose randame daugiau kaip 280. Nors kai kada klausimais Jėzus nutildydavo savo kritikus, dažniausiai stengdavosi pasiekti klausytojų širdis, skatindavo ištirti savo vidinę nuostatą (Mt 22:41-46; Jn 14:9, 10). Apaštalas Paulius, parašęs 14 laiškų, įtrauktų į Biblijos graikiškuosius raštus, skaitytoją irgi stengėsi įtikinti veiksmingais klausimais (Rom 10:13-15). Štai itin daug jų randame Laiške romiečiams. Klausimais Paulius žadino bendratikiams norą pasinerti į „Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmę“ (Rom 11:33).

Biblijoje yra klausimų, į kuriuos galima atsakyti iš karto, bet kiti turi gilesnę potekstę ir reikalauja išsamaus apmąstymo. Tokius klausimus, kaip matyti iš Evangelijų, neretai užduodavo Jėzus. Sykį savo mokinius jis įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“, tai yra tų žmonių veidmainystės ir klaidingų mokymų (Mk 8:15; Mt 16:12). Tačiau mokiniai Jėzaus minties nesuprato ir ėmė tarpusavyje svarstyti, jog užmiršę pasiimti duonos. Štai kaip keliais klausimais Jėzus padėjo jiems susivokti. Jis pasakė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Ar vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! [...] Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“ Tie klausimai paskatino mokinius susimąstyti ir geriau įsigilinti į tikrąją Jėzaus žodžių prasmę (Mk 8:16-21).

„Aš tavęs klausiu“

Jehova Dievas, norėdamas pataisyti savo tarno Jobo mąstyseną, irgi uždavė įvairių klausimų. Taip leido šiam vyrui susiprasti, kad palyginus su Kūrėju jis tėra visai menkas (Job 38—41 sk.). Ar Jehova iš Jobo tikėjosi atsakymo į kiekvieną iškeltą klausimą? Vargu. Klausdamas „kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus?“, Jehova, matyt, norėjo sužadinti Jobo mintis bei jausmus. Apipiltas skvarbiais klausimais, Jobas kone prarado amą ir teištarė: „Ką galiu tau atsakyti? Ranka užsiimu burną“ (Job 38:4; 40:4). Jis suprato Jehovos žodžių esmę ir savęs pernelyg nebesureikšmino. Bet Jehova ne tik pamokė Jobą nuolankumo. Dievas parodė, kad jo tarnas ne viską teisingai supranta, ir jį pataisė. Kaip?

Nors Jobas buvo „žmogus be priekaištų ir doras“, kai kurie pasisakymai atskleidė jo klaidingą požiūrį. Jobas „laikė teisiu save, o ne Dievą“, ir Elihuvas už tai jį pabarė (Job 1:8; 32:2; 33:8-12). Taigi klausimais  Jehova dar padėjo Jobui suvokti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Jis kreipėsi į Jobą iš audros tardamas: „Kas temdo mano užmojį, kalbėdamas neapgalvotais žodžiais? Susijuosk diržu strėnas kaip vyras; aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk!“ (Job 38:1-3). Paskui klausimais priminė Jobui apie savo beribę išmintį ir galybę, aiškiai regimą iš nuostabių darbų. Galiausiai Jobas įsisąmonino, kad Jehovos sprendimai patys geriausi ir kad jis viską daro išmintingai — nereikia tuo abejoti. Koks kvapą gniaužiantis patyrimas — būti klausinėjamam paties Visagalio Dievo!

Kaip galime leistis Jehovos klausinėjami

O kaip su mumis? Ar Biblijoje užrašyti klausimai gali ir mums paliesti širdį? Be jokios abejonės! Stabtelėdami prie kiekvieno iš jų ir pamąstydami, labai turtėjame dvasiškai. Dievo Žodį tie prasmingi klausimai daro dar paveikesnį. Išties „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas [...] ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Hbr 4:12). Naudingiausia būtų Biblijos klausimus taikyti sau — įsivaizduoti, kad Jehova klausinėja mus pačius (Rom 15:4). Aptarkime kelis pavyzdžius.

„Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ (Pr 18:25). Šį retorinį klausimą Abraomas, kalbėdamasis su Jehova, iškėlė tada, kai Dievas jau rengėsi įvykdyti nuosprendį Sodomos ir Gomoros miestams. Abraomui atrodė neįmanoma, kad Jehova elgtųsi neteisingai — pražudytų teisiuosius kartu su nedorėliais. Minėtas klausimas liudija apie tvirtą Abraomo įsitikinimą Jehovos teisingumu.

Mąstydami apie būsimus Jehovos nuosprendžius, kai kurie yra linkę spėlioti, kas pergyvens Armagedoną arba kas bus prikelti. Užuot leidęsi į tokius svarstymus ir drumstę sau ramybę, prisiminkime Abraomo klausimą. Juk žinome, kad Jehova yra kilniaširdis Tėvas. Kaip ir Abraomas, visiškai pasitikime jo teisingumu bei gailestingumu. Tad kam eikvoti laiką ir jėgas tuštiems ginčams? Kam varginti save abejonėmis, bereikalingais nuogąstavimais?

„Kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!“ (Mt 6:27). Jėzus, kalbėdamas didelei miniai žmonių, sykiu ir savo mokiniams, šiuo klausimu pabrėžė, kaip svarbu yra atsiduoti į meilingas Jehovos rankas. Paskutinėmis blogosios santvarkos dienomis patiriame  daug vargų, bet nederėtų sutelkti į juos viso dėmesio, — taip savo amžiaus neprailginsime ir gyvenimo nepagerinsime.

Ar būtų neramu dėl savęs ar dėl artimųjų, verta prisiminti šitą Jėzaus klausimą. Tada į gyvenimo realijas pažvelgsime visai kitomis akimis ir slogias mintis, kurios mus sekina dvasiškai, emociškai, fiziškai, gebėsime nuvyti šalin. Jėzus juk patikino, kad dangiškasis Tėvas, maitinantis padangių sparnuočius ir išpuošiantis lauko gėles, gerai žino, ko mums reikia (Mt 6:26-34).

„Argi gali žmogus užsikurti ugnį sterblėje, nesudegindamas savo drabužių?“ (Pat 6:27). Patarlių knygos pirmuosiuose devyniuose skyriuose glaustai surašyti pamokymai tėvo, raginančio sūnų semtis praktinės išminties. Čia pacituotas klausimas verčia susimąstyti, kokios skaudžios būna svetimavimo pasekmės (Pat 6:29). Jeigu pagauni save, kad ėmei flirtuoti ar kad leidiesi į geidulingas mintis, šis klausimas turėtų suskambėti lyg pavojaus varpas. Iš tiesų jį verta atminti visuomet, kai tik jaučiame pagundą nedorai pasielgti. Kaip aiškiai šiuo klausimu pabrėžiamas svarbus Biblijos principas: „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus“! (Gal 6:7)

„Kas tu toks, kad drįsti teisti svetimą tarną?!“ (Rom 14:4). Laiške romiečiams Paulius aptarė problemas, iškilusias pirmojo amžiaus Romos krikščionių bendruomenėje. Kai kurie tikintieji, atėję iš skirtingos kultūrinės aplinkos, buvo linkę teisti kitus, smerkti tam tikrus jų sprendimus ir veiksmus. Pauliaus klausimas jiems priminė, kad su broliais ir seserimis reikia elgtis maloniai, o teismą atiduoti į Jehovos rankas.

Šiandien Jehovos garbintojų bendruomenę irgi sudaro įvairios kilmės, skirtingą patirtį turintys žmonės. Brangiais vienybės saitais mus susaistė Jehova. Ar tarpusavio vienybę puoselėjame? Jeigu brolis daro taip, kaip jam liepia sąžinės balsas, o mes jo poelgiu tuojau piktinamės, ar nepritiktų ir mums Pauliaus iškeltas klausimas?

Klausimai, kurie mus suartina su Jehova

Šie keli pavyzdžiai rodo, kokie paveikūs yra Dievo Žodžio klausimai. Patyrinėję kontekstą, gebėsime įžvelgti, ko vienas ar kitas klausimas pamoko, kaip liečia mus pačius. Skaitydami Bibliją, rasime ir daugiau vertingų klausimų. (Žiūrėk rėmelį 14 puslapyje.)

Jei tuos svarbius Dievo Žodžio klausimus dėsimės į širdį, su Jehovos principais gebėsime suderinti ir savo mintis, ir giliausius jausmus. Štai Jobas, paveiktas Jehovos žodžių, tarė: „Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys mato tave“ (Job 42:5). Iš tiesų Jobas dar geriau suvokė Dievo artumą, tarytum išvydo jį savo akimis. Jėzaus mokinys Jokūbas vėliau rašė: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jok 4:8). Tegul visa, ką byloja Dievo Žodis — taip pat ir jo klausimai, — padeda mums augti dvasiškai ir „matyti“ Jehovą kaip niekad aiškiai!

[Rėmelis 14 puslapyje]

Kaip šie klausimai padės tau žvelgti į viską Jehovos akimis?

▪ „Argi tiek pat džiugina Viešpatį deginamosios aukos ir kruvinos aukos, kiek klusnumas Viešpaties balsui?“ (1 Sam 15:22).

▪ „Nejau tas, kuris padarė akis, nematys?“ (Ps 94:9).

▪ „Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni? Kada kelsiesi iš miego?“ (Pat 6:9).

▪ „Ar dera tau taip širsti?“ (Jon 4:4).

▪ „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16:26).

▪ „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės?“ (Rom 8:35).

▪ „Ką gi turi, ko nebūtum gavęs?“ (1 Kor 4:7).

▪ „Kas bendra tarp šviesos ir tamsos?“ (2 Kor 6:14).

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ko Jobas pasimokė Jehovos klausinėjamas?