Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti:

• Kodėl Mesijas turėjo mirti?

Savo mirtimi Jėzus įrodė, kad tobulas žmogus gali likti atsidavęs Dievui netgi per sunkiausius išmėginimus. Sykiu jis sumokėjo išpirką už paveldėtą iš Adomo nuodėmę ir taip atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą (12/15, p. 22—23).

• Kas padėtų asmeniui susilaikyti nepiktnaudžiavus svaigiaisiais gėrimais?

Gali padėti malda ir Biblijos studijavimas. Be to, svarbu ugdytis susivaldymą, laikytis savo apsisprendimo, rinktis geras draugijas. Jei asmuo nusprendžia tokių gėrimų šiek tiek pavartoti, tegul nusistato normą ir išmoksta laiku pasakyti „ne“ (1/1, p. 7—9).

• Ko reikia, kad pašnekesiai su vaiku būtų prasmingi?

Geras pašnekesys — tai ne vien pačiam šnekėti. Pasiteiravęs vieno ar kito dalyko, kantriai išklausyk. Daugelio šeimų patirtis rodo, kad kai visi drauge susėda pavalgyti, tai yra gera proga pabendrauti (1/15, p. 18—19).

• Kaip suprasti, kad Jehova Dievas, tobula Esybė, dėl ko nors gailisi?

Kartais Dievas kai kurių žmonių atžvilgiu apsigalvoja. Pavyzdžiui, izraelitai ne sykį paliko Jehovą ir nusekė paskui kitus dievus. Tada Jehova jų nebesaugojo. Tačiau kai tauta apgailestaudavo netinkamai pasielgusi ir melsdavo Jehovą pagalbos, jis „gailėdavosi“ ta prasme, kad pakeisdavo savo sumanymą arba ketinimą (Ts 2:18) (2/1, p. 21).

• Kokios aplinkybės galėtų sudaryti prielaidą asmeniui krikštytis pakartotinai?

To gali reikėti, jeigu asmuo tada, kai krikštijosi, nuslėpė savo nekrikščionišką gyvenseną ar netinkamus darbus, už kuriuos — jeigu krikštu jau būtų parodęs tikrą atsidavimą — būtų atskirtas nuo bendruomenės (2/15, p. 22).

• Kaip trejopai kai kurie žmonės mėgina pateisinti vagystę ar nesąžiningumą?

Kai kurių manymu, viena pateisinama priežastis vogti yra skurdas. Kiti ginasi sakydami, jog „visi taip daro“. Dar kiti, radę vertingą daiktą, pasilaiko jį sau, tardami „ką radau, tas mano“. Biblija jokiu būdu nepateisina tokio požiūrio (3/1, p. 12—14).

• Ką Jėzaus palyginime apie kviečius ir rauges reiškia geros sėklos sėjimas?

Žmogaus Sūnus Jėzus tarnaudamas žemėje ruošė sėjai dirvą. Nuo 33 m. e. m. Sekminių jis pradėjo sėti gerąją sėklą — „karalystės vaikus“, tai yra patepė krikščionis būti Dievo sūnumis (3/15, p. 19—20).

• Kaip kviečiai, kuriuos Jėzus minėjo savo palyginime, yra suvalomi į Jehovos kluoną? (Mt 13:30)

Tai vyksta šios santvarkos pabaigos laikotarpiu. Pateptieji Karalystės sūnūs, vaizdžiai tariant, kviečiai, suvalomi į Jehovos kluoną, kai yra surenkami į atkurtąją krikščionių bendruomenę arba kai gauna dangiškąjį apdovanojimą (3/15, p. 21—22).

• Kas nustatė, kokios knygos turi sudaryti Biblijos graikiškųjų raštų kanoną?

Tai nebuvo nei kokio bažnyčios sinodo, nei aukšto rango dvasininko sprendimas. Tikrieji krikščionys, šventosios Dievo dvasios vedami, atpažino, kokie raštai yra iš tikrųjų Dievo įkvėpti. Juk ne veltui viena iš stebuklingų dvasios dovanų, suteiktų krikščionių bendruomenei pirmojo amžiaus pradžioje, buvo „galia atskirti dvasias“ (1 Kor 12:4, 10, Jr) (4/1, p. 28).