Jehova nori, kad liktum gyvas ir sveikas

ŽMONIJOS dar laukia patys grėsmingiausi įvykiai, bet visagalis Dievas pasirūpins, kad ištikimi jo tarnai būtų saugūs (Ps 31:24 [31:23, Brb]). Jehova, tiesą sakant, visada norėjo apsaugoti žmones nuo nelaimių ir žalos. Jis yra „gyvenimo šaltinis“, tad jam brangus ir saugotinas kiekvienas žmogus (Ps 36:10 [36:9, Brb]).

Dievo garbintojų požiūris į gyvybę jau nuo seniausių laikų yra toks kaip paties Kūrėjo. Štai sykį Jokūbas su šeima leidosi į gana pavojingą kelionę, bet, kaip rašoma Pradžios 33:18, galiausiai „saugiai atkeliavo“, kur reikia. Jokūbas kliovėsi Jehovos parama ir kartu ėmėsi tam tikrų praktinių priemonių, kad visi saugiai pasiektų tikslą (Pr 32:8, 9 [32:7, 8, Brb]; 33:14, 15). Jei vadovaujiesi Biblijos principais, pats išmoksi vengti bereikalingos rizikos ir kursi saugesnę aplinką kitiems. Pažiūrėkime, kas dėl saugumo žinotina visiems, kurie triūsia Karalystės salių ir panašių objektų statybose, padeda nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.

Saugumo nuostatai Mozės įstatyme

Tam tikri reikalavimai, kurių Dievo tauta turėjo paisyti saugumo dėlei, buvo išdėstyti Mozės įstatyme. Štai izraelitas, pasistatęs namą, stogo kraštus privalėjo apjuosti tvorele ar sienele. Žmonės dažnai leisdavo laiką ant savo namų plokščio stogo ir ta užtvara saugojo juos, kad nenukristų (1 Sam 9:26; Mt 24:17). Jeigu minėto saugos reikalavimo nebūdavo paisoma ir atsitikdavo nelaimė, Jehova už tai laikė kaltu namų šeimininką (Įst 22:8).

Įstatymas taip pat numatė sankcijas už galvijų padarytą žalą. Jeigu jautis ką mirtinai subadydavo, savininkas turėjo jį užmušti, kad nekeltų pavojaus kitiems. Kadangi nei valgyti, nei parduoti maistui to jaučio mėsos nebuvo leista, šeimininkas patirdavo nemenką nuostolį. O tuo atveju, jeigu jautis jau anksčiau buvo užgavęs žmogų ir, šeimininkui palikus gyvulį neuždarytą, vėliau mirtinai ką nors sužalojo, tai ne tik jautis turėjo būti užmuštas, bet ir savininkas nubaustas mirtimi. Toks įstatymas drausmino kiekvieną aplaidų šeimininką (Iš 21:28, 29).

Įstatymas, be to, skatino tinkamai eksploatuoti darbo įrankius. Daugelis izraelitų malkoms pasikirsti naudodavo kirvį. Jei atsitikdavo taip, jog kirvio geležtė, netikėtai nusmukusi nuo koto, užmušdavo šalia esantį žmogų, kirtėjui tekdavo skubėti į vieną iš priebėgos miestų. Ten jis turėdavo pasilikti iki vyriausiojo kunigo mirties. Vadinasi,  asmuo, per neatsargumą nužudęs savo artimą, kartais net metų metus būdavo atskirtas nuo šeimos ir namų. Šitoks sutvarkymas mokė tautą, kad gyvybė Jehovai šventa. Žmogus, kuriam gyvybė, kaip ir Dievui, buvo brangi, savo įrankius gerai prižiūrėjo ir naudojosi jais atsakingai (Sk 35:25; Įst 19:4-6).

Duodamas tokius įstatymus Jehova aiškiai parodė norįs, kad jo garbintojai paisytų saugos reikalavimų tiek namuose, tiek apskritai visur. Asmuo, per kurį kitas susižalodavo ar žūdavo, — nors tai būdavo tiesiog nelaimingas atsitikimas, — turėdavo už tai Dievui atsakyti. Kaip senovėje, taip ir šiandien Jehova  saugumui teikia didelę reikšmę (Mal 3:6). Jis nenori, kad žmogus susižeistų nė kad sužalotų kitą. Saugą ypač reikėtų užtikrinti statant ir remontuojant pastatus, skirtus naudoti Jehovos garbintojų bendruomenei.

Sauga statybų aikštelėje

Statyti ir prižiūrėti Karalystės sales, asamblėjų sales ir filialų pastatus mums didelė garbė. Taip pat mielai padedame stichinių nelaimių ištiktiesiems. Kiekvieną darbą, kad ir visai nedidelį, turėtume atlikti kruopščiai, atsakingai. Jei darytume atmestinai, galbūt ir patys nukentėtume, ir kitiems prišauktume bėdą (Mok 10:9). O jeigu įprantame visada laikytis saugos reikalavimų, tikėtina, jog nelaimingų atsitikimų išvengsime.

Biblijoje rašoma: „Jaunuolių papuošalas — jėga, o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų“ (Pat 20:29). Sunkiems darbams nudirbti reikia jaunatviškos jėgos. O žilagalviai darbininkai — patyrę statybos meistrai — rankomis ir specialiais įrankiais atlieka kruopštesnius vidaus įrengimo ir apdailos darbus. Tiems, kurie dabar jau brandaus amžiaus, kadaise, kai jie tryško jaunatvės energija, irgi pavesdavo užduotis, reikalaujančias nemažai fizinių jėgų. Jeigu esi naujas savanoris, stebėk,  kaip darbuojasi prityrę specialistai, laikykis jų nurodymų. Broliai, gerai išmanantys savo darbo sritį, tave daug ko pamokys, pavyzdžiui, kaip elgtis su pavojingomis medžiagomis, kaip kelti sunkius daiktus. Tada ir tavo paties darbas bus našus, saugus, teiks džiaugsmo.

Statybų aikštelėje reikia būti akylam. Čia nuolat viskas juda, keičiasi. Žiūrėk, ką tik buvo tvirtas gruntas, o dabar jau žioji duobė. Arba štai kas nors perstūmė kopėčias, patraukė lentą, dažų kibirą perdėjo į kitą vietą. Jeigu būsi išsiblaškęs, greitai gali gauti traumą. Saugos taisyklės paprastai reikalauja, kad statybvietėje kiekvienas naudotųsi individualiomis saugos priemonėmis. Specialūs akiniai, šalmas ir darbo apavas tave statybose saugos nuo daugelio pavojų. Bet tos priemonės tau pagelbės tik jeigu bus tvarkingos ir jei nesumanysi jų padėti į šalį.

Nors dirbti su kai kuriais įrankiais, regis, visai nesunku, iš tikrųjų norint tinkamai ir saugiai juos eksploatuoti reikia ir žinių, ir įgūdžių. Jei nesi įgudęs naudotis kokiu įrankiu ar prietaisu, pasakyk apie tai atsakingam broliui. Jis pasirūpins, kad tave kas pamokytų. Pagirtina, jei žmogus yra kuklus — nepervertina savo sugebėjimų. Kad statybose išvengtum traumų ir kitiems nepadarytum žalos, būti kukliam tiesiog privalu (Pat 11:2).

Statybose traumos neretai gaunamos nukritus žemėn iš didesnio aukščio. Prieš lipdamas ant kopėčių ar pastolių, patikrink, ar jie neišklibę, ar viskas gerai pritvirtinta. Jeigu dirbti tenka ant pastolių arba užsilipus ant stogo, galbūt taisyklės reikalauja, kad segėtum tam tikrus apraišus arba kad būtų įrengti saugos turėklai. Jei kyla klausimų dėl darbo tokiomis sąlygomis, kreipkis į darbų prižiūrėtoją. *

Jehovos garbintojų gretos pasaulyje gausėja, todėl statoma vis daugiau Karalystės salių ir kitų pastatų, reikalingų mūsų teokratinei veiklai. Broliai, kurie prižiūri Karalystės salių ir panašių objektų statybas, sykiu privalo saugoti jiems patikėtus savanorius, — brangias Jehovos avis (Iz 32:1, 2). Jeigu statybose esi įpareigotas vadovauti bendratikiams, niekada nepamiršk, kokia svarbi darbo sauga. Žiūrėk, kad statybvietė būtų kuo švaresnė, neužgriozdinta. Jeigu kuris darbininkas yra neatsargus, maloniai, bet drąsiai primink jam saugos taisykles. Į didesnės rizikos zonas neleisk jaunuolių ir naujokų. Iš anksto nustatyk, kokių bus pavojingų veiksnių, ir paruošk brigadą saugiam darbui. Įsidėmėk: mūsų tikslas yra visa, kas užsibrėžta, atlikti nepatiriant traumų.

Viską daryk iš meilės

Statant Karalystės sales ir kitus mūsų brolijai reikalingus pastatus, tenka dirbti ir pavojingų darbų. Tad visi talkininkai privalo būti atsargūs. Gerbk Biblijos principus, laikykis nustatytų darbo taisyklių, vadovaukis sveika nuovoka. Šitaip ir pats išsisaugosi pavojaus, ir savo bendradarbius apsaugosi nuo nelaimės.

Kokia yra pati svarbiausia paskata žiūrėti darbo saugos? Meilė. Iš meilės Jehovai nepaprastai branginame gyvybę — kaip ir pats Jehova. O iš meilės žmonėms saugomės, kad per aplaidumą nepadarytume aplinkiniams ko bloga (Mt 22:37-39). Būtinai rūpinkimės sauga ir savo statybose imkimės priemonių, kad visi liktume gyvi ir sveiki.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 30 puslapyje]

Kaip saugiai dirbti ant kopėčių

Neseni statistikos duomenys rodo, kad per vienus metus Jungtinėse Valstijose daugiau kaip 160000 darbininkų susižalojo nukritę nuo kopėčių. Apie 150 jų nuo patirtų traumų mirė. Kad ir kur gyventum, kad ir ką dirbtum, panašių nelaimių padės išvengti ši atmintinė.

◇ Nesinaudok išklibusiomis ar aplūžusiomis kopėčiomis. Tokių nė neremontuok, geriau išmesk.

◇ Kopėčios gali išlaikyti tik tam tikrą svorį. Žiūrėk, kad tavo paties, tavo įrankių bei medžiagų svoris kartu paėmus neviršytų kopėčių, ant kurių lipi, keliamosios galios.

◇ Kopėčias statyk ant lygaus, kieto paviršiaus. Nestatyk jų ant netvirto pagrindo, pavyzdžiui, ant pastolių, dėžių, kibirų.

◇ Ir aukštyn, ir žemyn lipk atsisukęs veidu į kopėčias.

◇ Nestovėk ir nesėdėk ant viršutinių dviejų kopėčių skersinių.

◇ Jeigu kopėčiomis tenka lipti ant stogo ar kokio kito paviršiaus, jos turi būti išsikišusios virš stogo krašto ar kitos tavo dirbamos plokštumos bent per metrą. Kad kopėčios neslidinėtų, jas pririšk ar įremk į apačioje prikaltą lentą. Jeigu kopėčių įremti neįmanoma, paprašyk kieno nors jas prilaikyti, kol užsilipęs ant jų dirbsi. Viršutinę dalį gerai pririšk, kad kopėčios neslystų į šonus.

◇ Lentų, atstojančių darbo tiltelį, neguldyk ant kopėčių skersinių.

◇ Jei pasilipęs aukštėliau persisveri mėgindamas ką pasiekti, kopėčios gali prarasti pusiausvyrą. Venk tokių pavojingų judesių. Kad būtų patogiau dirbti, kopėčias vis perkelk.

◇ Jeigu tenka dirbti ant kopėčių priešais uždarytas duris, tas duris užrakink ir pakabink įspėjamąjį ženklą. Jei durų užrakinti negalima, tegu kas nors jas pasaugo ir perspėja praeinančius.

◇ Ant kopėčių vienu kartu leisk dirbti tik vienam asmeniui, nebent jos būtų pritaikytos dviem. *

[Išnaša]

[Iliustracija 29 puslapyje]

Mozės įstatymas reikalavo, kad plokščias stogas būtų apjuostas sienele