Kaip Jehova įgyvendina savo sumanymus per šventąją dvasią

„Žodis, išeinantis iš mano burnos, [...] įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas“ (IZ 55:11).

1. Pailiustruok, koks yra skirtumas tarp sumanymo, kai nusistatomas tik galutinis tikslas, ir konkretaus plano.

ĮSIVAIZDUOKIME du žmones. Vienas rengiasi važiuoti į tam tikrą vietą ir detaliai susidaro visą kelionės planą. Kitas irgi išsiruošia kelionėn ir gerai žino, kur vykstąs, bet konkretaus maršruto nėra numatęs. Jis pasuks jei ne tuo, tai kitu keliu, ir jeigu bus kokių kliūčių, ras apylanką. Šis pavyzdys bent iš dalies pailiustruoja, koks yra skirtumas tarp sumanymo, kai nusistatomas tik galutinis tikslas, ir konkretaus plano, kaip tą tikslą pasiekti.

2, 3. a) Kokia nuo pat pradžių buvo Jehovos valia ir kokių priemonių jis ėmėsi nusidėjus Adomui ir Ievai? b) Kodėl mums reikia perprasti, kaip Dievas savo sumanymus įgyvendina, ir eiti išvien su jo valia?

² Savo valią Jehova įgyvendina ne pagal kokį griežtą planą. Užsibrėžto tikslo jis siekia atsižvelgdamas į aplinkybes (Ef 3:11). Jo pradinis sumanymas nepasikeitė — o Jehovos valia buvo tokia, kad visa planeta taptų rojumi ir kad tobuli žmonės amžinai čia gyventų taikoje ir laimėje (Pr 1:28). Kai Adomas ir Ieva nusidėjo, Jehova atsižvelgė į pasikeitusią situaciją ir ėmėsi priemonių, kad galiausiai pasiektų, ką sumanęs. (Perskaityk Pradžios 3:15.) Jis nusprendė, jog iš „moters“ turi kilti „ainija“, tikriau sakant, Sūnus, pražudysiantis maišto kurstytoją Šėtoną ir atitaisysiantis visą jo padarytą žalą (Hbr 2:14; 1 Jn 3:8).

³ Jokia galybė danguje ar žemėje nesutrukdys Dievui įgyvendinti savo apreikštų sumanymų (Iz 46:9-11). Kodėl taip sakome? Todėl, kad čia veikia šventoji Jehovos dvasia. Toji nepergalima jėga yra laidas, kad Dievo žodis tikrai „atliks [tai], kam buvo siųstas“ (Iz 55:10, 11). Mums reikia  gerai perprasti, kaip Dievas savo sumanymus įgyvendina, ir eiti išvien su jo valia. Juk nuo to, ką Dievas yra užsibrėžęs padaryti, priklauso mūsų ateitis. Matydami, kaip per šventąją dvasią Jehova veikia, taip pat stiprėjame tikėjimu. Tad pakalbėkime apie šventosios dvasios veikmę praeityje, dabar ir ateityje — pažiūrėkime, kaip savąja dvasia Jehova visa, ką sumanęs, paverčia tikrove.

Ką per šventąją dvasią Jehova įgyvendino praeityje

4. Kaip Jehova po truputį apreiškė savo sumanymus?

⁴ Bibliniais laikais Jehova savo sumanymus apreiškė po truputį — ne iš karto. Kas bus ta žadėtoji „ainija“, iš pradžių Dievas laikė paslaptyje (1 Kor 2:7). Tik praėjus kokiems dviem tūkstančiams metų Jehova vėl prakalbo apie palikuonis. (Perskaityk Pradžios 12:7; 22:15-18.) Abraomui jis davė toli siekiantį pažadą. Žodžiai „per tavo palikuonis“ rodė, jog laukiamasis Palikuonis bus iš žmonių tarpo, Abraomo ainis. Jehova patikslino, kaip ketinąs savo sumanymą įgyvendinti, ir Šėtonas, aišku, tai įsidėmėjo. Didžiajam Dievo priešininkui, be abejo, labai rūpėjo Abraomo giminės liniją nutraukti ar kaip kitaip pakenkti, kad Dievo sumanymas nueitų perniek. Bet taip atsitikti negalėjo, nes čia veikė neregima šventoji dvasia. Kam Dievas tą dvasią panaudojo?

5, 6. Kaip Jehova savo dvasia saugojo tuos žmones, iš kurių turėjo kilti žadėtasis Palikuonis?

⁵ Jehova savo dvasia saugojo tuos žmones, iš kurių turėjo kilti žadėtasis Palikuonis. Abromui (vėliau pramintam Abraomu) Jehova pasakė: „Aš tavo skydas“ (Pr 15:1). Ir tai nebuvo tušti žodžiai. Pažiūrėkime, kas atsitiko apie 1919-uosius metus prieš mūsų erą, kai Abraomas su Sara laikinai apsigyveno Gerare. Abimelechas, Geraro karalius, nežinojo, kad Sara yra Abraomo pati, ir parsigabeno ją ketindamas imti į žmonas. Ar negalėjo būti taip, jog Šėtonas mėgino gudriai pasinaudoti aplinkybėmis ir įvykius pasukti kita linkme, kad Abraomas nesusilauktų palikuonio iš Saros? Biblijoje apie tai konkrečiai nepasakyta. Žinome tik tiek, kad lemiamu momentu įsiterpė Jehova — sapne Abimelechą perspėjo Saros neliesti (Pr 20:1-18).

⁶ Šis atvejis nebuvo vienintelis. Abraomą ir jo šeimos narius Jehova ne sykį gelbėjo (Pr 12:14-20; 14:13-20; 26:26-29). Apie patį Abraomą ir jo palikuonis psalmininkas giedojo: „Jų engti [Jehova] niekam neleido, ir dėl jų barė karalius: ‘Nelieskite mano pateptųjų, neskriauskite mano pranašų!’“ (Ps 105:14, 15).

7. Kaip Jehova saugojo Izraelio tautą?

⁷ Savąja dvasia Jehova saugojo ir senovės Izraelį — tautą, kurioje žadėtasis Palikuonis turėjo gimti. Per šventąją dvasią Jehova Izraeliui davė Įstatymą. Juo įtvirtino teisingąjį garbinimą ir saugojo žydus nuo dvasinio, moralinio ir fizinio netyrumo (Iš 31:18; 2 Kor 3:3). Teisėjų laikais Jehovos dvasia įgalino kai kuriuos vyrus vaduoti Izraelį iš priešų rankos (Ts 3:9, 10). Paskesniais amžiais Dievas per šventąją dvasią pasirūpino, kad tada, kai gims Jėzus — svarbiausias iš Abraomo palikuonių, — tebestovėtų Jeruzalė, Betliejus ir šventykla, nes čia turėjo išsipildyti, kas apie jį išpranašauta.

8. Kaip šventosios dvasios veikmė pasireiškė Jėzaus gyvenime ir tarnyboje?

⁸ Šventoji dvasia aiškiai veikė Jėzaus gyvenime ir tarnyboje. Pirmiausia dvasios galia įvyko neregėtas negirdėtas dalykas:  skaisti mergelė Marija, netobula kaip ir visi žmonės, šventosios dvasios apgaubta pastojo ir pagimdė tobulą Sūnų, nepaveldėjusį nuodėmės, vedančios į mirtį (Lk 1:26-31, 34, 35). Paskui Jėzų, dar kūdikį, dvasia saugojo nuo pirmalaikės mirties (Mt 2:7, 8, 12, 13). Kai jis sulaukė maždaug trisdešimties metų, Dievas jį šventąja dvasia patepė — paskyrė Dovydo sosto paveldėtoju ir įpareigojo skelbti gerąją naujieną (Lk 1:32, 33; 4:16-21). Ši dvasia įgalino Jėzų ir daryti stebuklus: gydyti ligonius, pavalgydinti minias žmonių, prikelti mirusiuosius. Anie stebuklai bylojo, kokių nepaprastų darbų Jėzus imsis karaliaudamas iš dangaus.

9, 10. a) Kaip šventoji dvasia kadaise akivaizdžiai padėjo Jėzaus mokiniams? b) Kokią naują kryptį savo sumanymams vykdyti Jehova pasirinko pirmajame mūsų eros amžiuje?

⁹ Nuo 33-iųjų mūsų eros metų Sekminių Jehova šventąją dvasią išlieja antrinei Abraomo ainijai — savo dvasia patepa žmones, kurių daugelis nėra Abraomo palikuonys (Rom 8:15-17; Gal 3:29). Jėzaus mokiniams Dievo dvasia anuomet akivaizdžiai padėjo: įkvėpė juos uoliai skelbti gerąją naujieną, suteikė galios daryti didžius darbus (Apd 1:8; 2:1-4; 1 Kor 12:7-11). Jie gavo stebuklingų dvasios dovanų, ir tai liudijo, kad Jehova savo sumanymams vykdyti pasirinko naują kryptį. Dievas nebenorėjo būti garbinamas taip, kaip kadaise prisakęs, ir Jeruzalės šventyklos nebelaikė teisingojo garbinimo centru. Jo malonės ranka dabar lydėjo ką tik susikūrusią krikščionių bendruomenę. Ir ligi pat šios dienos pateptųjų bendruomenė tarnauja didžiajai Jehovos valiai.

¹⁰ Kaip jau kalbėjome, bibliniais laikais per šventąją dvasią Jehova savo garbintojus saugojo, teikė jiems galios, kai kuriuos asmenis dvasia patepė — šitaip palaipsniui vykdė, ką sumanęs. O kaip dabar? Koks yra šventosios dvasios vaidmuo įgyvendinant Jehovos valią? Tai svarbu žinoti, — juk su Dievo dvasia norime darbuotis išvien. Pažiūrėkime, kam Jehova savo dvasią naudoja šiandien. Aptarsime keturias sritis.

Kaip per šventąją dvasią Dievas veikia šiais laikais

11. Kas liudija, kad šventoji dvasia padeda Dievo tarnams išlikti tyriems, ir iš ko bus akivaizdu, kad leidi tai dvasiai vyrauti savo gyvenime?

¹¹ Pirmiausia šventoji dvasia padeda Dievo tarnams išlikti tyriems. Tie, kas nori žengti koja kojon su Jehovos valia, moraliniu požiūriu turi būti nepeiktini. (Perskaityk 1 Korintiečiams 6:9-11.) Kai kurie, dabar jau tapę tikrais krikščionimis, anksčiau gyveno nedorovingai — buvo svetimautojai, paleistuviai, homoseksualistai. Geismai, skatinantys nuodėmiauti, kartais būna labai giliai įsišakniję (Jok 1:14, 15). Tačiau pasakyta, jog tie asmenys yra „nuplauti“, vadinasi, pakeitė savo gyvenseną, kad būtų Dievui priimtini. Kaip žmogus, mylintis Dievą, įgauna jėgų atsispirti vidiniam impulsui ir susilaikyti nedaręs to, ką skatina blogas geismas? Remiantis žodžiais iš 1 Korintiečiams 6:11, stiprybės jam suteikia „mūsų Dievo Dvasia“. Jeigu saugai moralinį tyrumą, tu irgi leidi tai dvasiai vyrauti savo gyvenime.

12. a) Kaip, sprendžiant iš Ezechieliui siųsto regėjimo, Jehova veda savo organizaciją? b) Iš ko bus matyti, kad darbuojiesi išvien su šventąja dvasia?

¹² Antra, Jehova per šventąją dvasią veda savo organizaciją norima linkme. Ezechieliui siųstas regėjimas atskleidžia, jog Jehovos organizacija danguje yra tarsi vežimas, riedantis į nustatytą tikslą. Niekas negali jo sulaikyti. Kokia jėga varo vežimą  reikiama kryptimi? Šventoji dvasia (Ez 1:20, 21). Nepamirškime, kad Jehovos organizacija susideda iš dviejų dalių — dangiškosios ir žemiškosios. Jeigu Jehova šventąja dvasia veda savo organizaciją danguje, aišku, veda ir žemėje. Ištikimai paklusdamas vadovavimui, kuris tave pasiekia per Dievo organizaciją žemėje, tikrai neatsilieki nuo dangiškojo Jehovos vežimo ir darbuojiesi išvien su jo šventąja dvasia (Hbr 13:17).

13, 14. a) Kas sudaro Jėzaus paminėtąją „šią kartą“? b) Pateik pavyzdį, rodantį, kaip Jehova per šventąją dvasią padeda perprasti Biblijos tiesas. (Žiūrėk rėmelį „Ar seki ryškėjančią šviesą?“)

¹³ Trečia, Jehova per šventąją dvasią padeda perprasti Biblijos tiesas (Pat 4:18). Šis žurnalas, jau ilgą laiką leidžiamas „ištikimo ir nuovokaus vergo“, yra pagrindinis kanalas ryškėjančiai šviesai skleisti (Mt 24:45, NW). Štai aptarkime vieną dalyką: kaip suprantame, kas sudaro Jėzaus paminėtąją „šią kartą“. (Perskaityk Mato 24:32-34.) Kam Jėzus taikė „kartos“ sąvoką? Straipsnyje „Ar tikrai suvoki Kristų ‘čia jau esant’?“ buvo paaiškinta, kad Jėzus šįsyk kalbėjo ne apie blogus žmones, o apie savo mokinius, kurie netrukus turėjo būti patepti šventąja dvasia. * Ne kas kitas, o Jėzaus pateptieji sekėjai — tiek pirmajame amžiuje, tiek šiais laikais — turėjo ir atpažinti ženklą, ir suvokti jo reikšmę, tai yra kad Jėzus jau „arti, prie slenksčio“.

¹⁴ Ką šitoks paaiškinimas mums reiškia? Nors negalime tiksliai nustatyti, kiek „ši karta“ gyvuos, verta įsidėmėti kelis dalykus: „karta“ paprastai vadinami įvairaus amžiaus žmonės, kurių gyvenamasis laikotarpis bent iš dalies sutampa; karta turi pabaigą, jos gyvavimo laikas nėra pernelyg ilgas (Iš 1:6). Kaip tad suprasti Jėzaus žodžius apie „šią kartą“? Suprantame taip, kad pateptųjų, matysiančių didžiojo sielvarto pradžią, gyvenamasis laikotarpis bent iš dalies sutaps su kitų pateptųjų, savo akimis regėjusių, kaip išpranašautasis ženklas ėmė pildytis 1914 metais, gyvenamuoju laikotarpiu. Ši karta turėjo pradžią ir tikrai turės pabaigą. Įvykiai, liudijantys apie ženklą, akivaizdžiai byloja, jog didysis sielvartas jau arti. Tad stenkis likti  dvasiškai budrus ir nepasiduok apatijai, — nuo to priklauso, ar gebėsi įsisąmoninti naujausius Biblijos tiesų paaiškinimus ir sekti šventosios dvasios vadovavimu (Mk 13:37).

15. Kas rodo, jog būtent šventoji dvasia įgalina mus skelbti gerąją naujieną?

¹⁵ Ketvirta, šventoji dvasia įgalina mus skelbti gerąją naujieną (Apd 1:8). Kaipgi kitaip būtų įmanoma gerąją naujieną garsinti po visą platųjį pasaulį? Pagalvok, kaip pasikeitė tavo paties nuostata. Galbūt dėl didelio drovumo ar neryžtingumo kadaise nė iš tolo neprisileidai minties, kad eisi liudyti Biblijos tiesos po namus. O šiandieną esi uolus skelbėjas! * Daug ištikimų Jehovos liudytojų nepaliauja skleisti Karalystės žinios net tada, kai jų veikla yra varžoma arba kai juos persekioja. Tik su Dievo dvasia peržengiame bauginančias kliūtis ir atliekame tai, ko savo jėgomis neįstengtume (Mch 3:8; Mt 17:20). Jei noriai leidiesi šventosios dvasios veikiamas, tarnybai atsidėsi visa širdimi.

Ką per šventąją dvasią Jehova įgyvendins ateityje

16. Kodėl neabejojame, kad Jehova apsaugos savo tarnus per didįjį sielvartą?

¹⁶ Jehova, įgyvendindamas savo sumanymus, ateityje per šventąją dvasią dar padarys daug didžių darbų. Pirmiausia pakalbėkime apie apsaugą. Kaip jau minėta, Dievas savo dvasios galybe kadaise globojo tiek atskirus žmones, tiek visą Izraelio tautą. Taigi neabejokime — ta pačia galinga dvasia jis apsaugos savuosius ir per būsimą didįjį sielvartą. Užuot spėlioję, kaip iš tikrųjų Jehova mumis pasirūpins, žiūrėkime į ateitį su pasitikėjimu. Juk žinome, kad nuo savo mylimų tarnų Jehova niekada nenuleis žvilgsnio ir šventosios dvasios veikmė jų neaplenks (2 Met 16:9; Ps 139:7-12).

17. Kam Jehova panaudos savo dvasią naujajame pasaulyje?

¹⁷ Kam Jehova panaudos savo dvasią naujajame pasaulyje? Veikiant šventajai dvasiai, tuomet bus atverstos naujos knygos (Apr 20:12). Kas jose bus parašyta? Matyt, bus išdėstyti visi Jehovos nuostatai, kurių žmonės privalės laikytis tą tūkstantmetį. Ar lauki, kada galėsi atskleisti naujųjų knygų puslapius? Tas būsimas pasaulis jau mūsų mintyse ir širdyje. Sunku net apsakyti, ką reikš gyventi tuo nuostabiu laiku, kai Jehova per šventąją dvasią įgyvendins visa, ką sumanęs žemės ir žmonijos labui.

18. Ką daryti esi tvirtai nusistatęs?

¹⁸ Niekada nepamirškime, kad vis aiškiau atsiskleidžiantys Jehovos sumanymai tikrai bus sėkmingi. Juk Dievas juos įgyvendins per savo šventąją dvasią — galingiausią jėgą visatoje. Ir tu nebūsi paliktas nuošaly. Tad nusistatyk visada melsti Jehovą dvasios ir pasiduok jos vadovavimui (Lk 11:13). Tavo gyvenimas tada bus toks, kokį Jehova kadaise žmogui skyrė, — amžinas gyvenimas žemės rojuje.

[Išnašos]

Ar prisimeni?

• Kaip Jehova, palaipsniui įgyvendindamas savo sumanymus, veikė per šventąją dvasią bibliniais laikais?

• Kam savo dvasią Jehova naudoja šiandien?

• Kam Jehova, siekdamas savo užsibrėžto tikslo, pasitelks šventąją dvasią ateityje?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 10 puslapyje]

Ar seki ryškėjančią šviesą?

Jehova savo garbintojams leidžia vis geriau perprasti Biblijos mokymus. Štai keletas patikslinimų, pateiktų žurnale Sargybos bokštas:

▪ Ką gera apie dvasinį augimą byloja Jėzaus palyginimas apie raugą? (Mt 13:33) (2008 m. liepos 15 d. numeris, p. 19—20)

▪ Kada šventąja dvasia patepami paskutinieji iš 144000 grupės? (2007 m. gegužės 1 d. numeris, p. 30—31)

▪ Ką reiškia garbinti Jehovą „dvasia“? (Jn 4:24) (2002 m. liepos 15 d. numeris, p. 15)

▪ Kuriame dvasinės šventyklos kieme tarnauja milžiniška minia? (Apr 7:15) (2002 m. gegužės 1 d. numeris, p. 30—31)

▪ Kada avys atskiriamos nuo ožių? (Mt 25:31-33) (1996 m. sausio 15 d. numeris, p. 18—28)