Kodėl turime rodyti pagarbą žilagalviams?

JUNGTINĖSE VALSTIJOSE, Kalifornijos pakrantėje, auga medis, vienas iš daugiausiai fotografuojamų pasaulyje. Tai Vienišasis kiparisas, žaliuojantis jau kokius 250 metų. Šis gražuolis, garsus savo ištverme, susilaukė visokeriopos pagalbos. Kad medis neišvirstų, gruntas aplinkui sutvirtintas akmenų sienele, šakas prilaiko trosai.

Vienišasis kiparisas mums galbūt primena garbaus amžiaus krikščionis, ilgą laiką ištvermingai tarnaujančius Dievui. Gražu žiūrėti, kaip nenuilstamai jie skelbia gerąją naujieną. Pranašas Joelis kalbėjo, kad bus „senelių“, kurie garsins žinias nuo Dievo (Jl 3:1-5 [2:28-32, Brb]; Apd 2:16-21). Iš tiesų pagyvenę krikščionys negaili laiko liudyti „šią karalystės Evangeliją“ ir pasiaukojamai moko kitus (Mt 24:14). Kai kurie iš tų senyvų skelbėjų metų metais kentė persekiojimą ar kitokius vargus. Jeigu ištvermingas medis taip vertinamas, sutvirtinamas akmenų siena bei trosais, juo labiau mūsų pagyvenę bendratikiai yra verti dėmesio, pagarbos ir pripažinimo.

Jehova Dievas izraelitams senovėje buvo prisakęs: „Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų“ (Kun 19:32). Jehovos tarnų būryje šiandien yra daug brolių ir sesių, ‘einančių su Dievu’ jau ištisus dešimtmečius (Mch 6:8). Jie ligi  pat šiolei ištikimai vadovaujasi Biblijos principais, tad jų žili plaukai išties yra „garbės vainikas“ (Pat 16:31).

Apaštalas Paulius jaunąjį Timotiejų ragino ‘senesnio žmogaus aštriai nebarti’, verčiau ‘graudenti kaip tėvą’, o „vyresnio amžiaus moteris — kaip motinas“ (1 Tim 5:1, 2). Timotiejus turėjo, taip sakant, ‘atsistoti’ prieš žilagalvius. Akivaizdu, Jehova nori, kad su pagyvenusiais kalbėtume pagarbiai.

Romiečiams 12:10 sakoma: „Lenktyniaukite tarpusavio pagarba.“ Senyvo amžiaus krikščionims nuoširdžią pagarbą, aišku, rodo bendruomenės prižiūrėtojai, bet apskritai nė vienas neturėtume stokoti pagarbumo.

Krikščionys yra įpareigoti rūpintis tėvais ir seneliais. Jau minėtą Vienišąjį kiparisą žmonės puoselėja, visaip stengiasi jį išsaugoti. Savo pagyvenusius tėvus bei senelius irgi privalome saugoti, nežeminti jų orumo. Būkime geri klausytojai ir, užuot atkakliai laikęsi savo nuomonės, atsižvelkime į seno žmogaus jausmus (Pat 23:22; 1 Tim 5:4).

Jehova labai brangina mūsų pagyvenusius bendratikius ir niekada jų neapleidžia (Ps 71:18). Tikrasis Dievas stiprina senolius, kad ir toliau ištikimai jam tarnautų. Mes irgi jais rūpinkimės, nepaliaukime rodyti jiems pagarbą.

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Kaip Vienišąjį kiparisą reikia sutvirtinti, taip mūsų pagyvenusius bendratikius būtina palaikyti, gerbti ir vertinti

[Šaltinio nuoroda]

American Spirit Images/age fotostock