Moterys, kodėl turite paklusti?
Moterys, kodėl turite paklusti?
„Moters galva — vyras“ (1 KOR 11:3).
1, 2. a) Kokia, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, yra Jehovos nustatyta pavaldumo tvarka? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?
JEHOVOS nustatyta pavaldumo aukštesniam autoritetui tvarka, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, tokia: „kiekvieno vyro galva yra Kristus“, o „Kristaus galva — Dievas“ (1 Kor 11:3). Pirmajame studijų straipsnyje minėta, kad Kristus mielai paklūsta savo Galvai, Jehovai Dievui, ir jam tai yra garbė, taip pat kad dievobaimingi vyrai paklūsta Kristui, savo Galvai. Kristus buvo geras, švelnus, atjautus, elgėsi nesavanaudiškai. Taip turi elgtis krikščionis su visais bendruomenės nariais, ypač su žmona.
2 O kokia krikščionės pareiga? Kas jos galva? „Moters galva — vyras“, — rašė Paulius. Kaip žmonai reikia žiūrėti į šį principą, užrašytą Dievo dvasios įkvėpimu? Ar dera jo laikytis ir tada, jei vyras nėra bendratikis? Ar paklusti vyrui reiškia, jog žmona šeimoje neturi balso ir, kai sprendžiamas koks nors reikalas, negali išsakyti savo nuomonės? Už ką moteris verta pagyrimo?
„Padarysiu jam tinkamą padėjėją“
3, 4. Kodėl šeimoje verta laikytis viršesnio autoriteto principo?
3 Kas turi būti galva, nustatė Jehova Dievas. Sukūręs Adomą, jis vėliau tarė: „Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją.“ Kai Adomas pamatė Ievą, tokią tinkamą sau pagalbininkę, nepaprastai nudžiugo ir pasakė: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno!“ (Pr 2:18-24, Brb). Abiejų laukė nuostabi, laiminga ateitis — tapti visos žmonių giminės tėvais ir drauge su savo tobulais palikuonimis amžinai gyventi žemės rojuje.
4 Pirmiesiems mūsų tėvams dar Edeno sode pasukus maišto keliu, nė vienas žmogus nebeįstengia savo vaidmens atlikti nepriekaištingai. (Perskaityk Romiečiams 5:12.) Viršesnio autoriteto principas vis dėlto nepasikeitė. Jeigu jo laikomasi, šeimą lydi gėris ir laimė. Tada galima jaustis panašiai, kaip jautėsi Jėzus paklusdamas Jehovai, savo Galvai. Prieš ateidamas į žemę, Jėzus ‘visada džiūgavo [Jehovos] akivaizdoje’ (Pat 8:30). Dėl savo nuodėmingumo nei vyras nebegali būti tobulas vadovas, nei žmona nebemoka deramai paklusti. Bet jeigu sutuoktiniai nuoširdžiai stengiasi laikytis nustatyto principo, jiedu išties gali pasiekti šeimyninės laimės pilnatvę, kokia įmanoma netobulam žmogui.
5. Kodėl sutuoktiniams būtina taikyti patarimą, užrašytą Romiečiams 12:10?
5 Būtina laimingos santuokos sąlyga — taikyti Šventojo Rašto patarimą, skirtą visiems krikščionims: „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12:10). Sutuoktiniai taip pat turi labai stengtis būti vienas kitam „malonūs, gailestingi, atlaidūs“ (Ef 4:32).
Jeigu sutuoktinis nėra liudytojas
6, 7. Ką gali laimėti krikščionė pripažindama autoritetą savo vyro, net jeigu jis nėra bendratikis?
6 O jeigu tavo antroji pusė netarnauja Jehovai? Dažniau šeimoje taip būna su vyru. Ar ir tokiu atveju žmona jam turi paklusti? Pati Biblija atsako: „Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti tikėjimui žmonų elgesiu, matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą“ (1 Pt 3:1, 2).
7 Dievo Žodyje prisakyta, kad žmona turi pripažinti vyro autoritetą, net jeigu jis nėra bendratikis. Tikėtina, jog savo gerumu ji sužadins vyrui norą pasigilinti į tai, kas skatina jo žmoną šitaip maloningai elgtis. Tada jis, galimas dalykas, ims domėtis žmonos įsitikinimais ir gal net pamils tiesą.
8, 9. Ką daryti krikščionei, kurios vyras, nors mato žmonos gerumą, tiesos nepriima?
8 Kaip tuomet, jeigu vyras vis tiek nepriima tiesos? Šventasis Raštas ragina tikinčią žmoną, nors ir būtų nelengva, nepaliauti puoselėjus krikščioniškų dorybių. Štai Pirmajame laiške korintiečiams 13:4 parašyta: „Meilė kantri.“ Krikščionei privalu parodyti „visą nuolankumą bei meilumą“, taip pat „didžią kantrybę“ ir viską spręsti su meile (Ef 4:2). Dievo veikliosios jėgos — šventosios dvasios — padedama, žmona net ir sudėtingomis aplinkybėmis elgsis taip, kaip dera krikščionei.
9 Paulius rašė: „Visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4:13). Dievo dvasia krikščionei suteikia nepaprastos stiprybės. Pavyzdžiui, dėl sutuoktinio šiurkštumo galbūt maga jam atsilyginti tuo pačiu. Bet Biblija moko: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta [...]; juk parašyta: ‘Mano kerštas, aš atmokėsiu, — sako Viešpats’“ (Rom 12:17-19). Panašus patarimas užrašytas ir 1 Tesalonikiečiams 5:15: „Žiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visuomet skatinkite daryti gera vieni kitiems ir visiems.“ Jeigu kliaujamės ne savo jėgomis, o Jehovos dvasia, mums viskas įmanoma. Kaip tad svarbu melsti Dievą, kad per šventąją dvasią įskiepytų mums tai, ko savyje stokojame.
10. Kaip elgėsi Jėzus, kai žmonės jį užgauliojo ir darė jam pikta?
10 Jėzus tiems, kurie jį užgauliojo ir darė pikta, neatmokėjo bloguoju. Šitaip visiems paliko sektiną pavyzdį. „Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui“, — rašoma 1 Petro 2:23. Jo pėdomis ir mes turime eiti. Nesileiskime kitų žmonių blogo elgesio išprovokuojami. Juk visiems krikščionims prisakyta būti „gailestingiems, nuolankiems“ ir ‘neatsilyginti piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą’ (1 Pt 3:8, 9).
Ar žmona šeimoje neturi balso?
11. Kokia garbinga tarnyba patikėta kai kurioms moterims?
11 Jeigu vyras yra šeimos galva, ar tai reiškia, kad žmona namuose neturi balso ir, kai sprendžiami šeimos ar kiti reikalai, negali išsakyti savo nuomonės? Ne, taip nėra. Ir vyrams, ir moterims Jehova rodo didelį pasitikėjimą. Štai 144000 pašauktųjų bus karaliai ir kunigai danguje kartu su Kristumi, kai jis valdys visą žemę. Tik pagalvok, kokia tai garbinga tarnyba! O į minėtą skaičių įeina ir moterys (Gal 3:26-29). Taigi Jehova moterims skiria anaiptol ne pasyvų vaidmenį.
12, 13. Pateik pavyzdį, rodantį, kad moterys pranašaudavo.
12 Štai Biblijos laikais būta ne vien pranašų, bet ir pranašių. Joelio 3:1, 2 (2:28, 29, Brb) jau iš anksto nusakyta: „Paskui išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus [...]. Net ant vergų — vyrų ir moterų — tomis dienomis išliesiu savo Dvasią.“
13 Sekminių dieną 33-iaisiais mūsų eros metais Jeruzalėje, vieno namo aukštutiniame kambaryje, susibūrė apie 120 Jėzaus mokinių — vyrų ir moterų. Dievas visiems jiems ir išliejo savo dvasios. Tada Petras kaip tik pacitavo pranašo Joelio žodžius, taikytinus tiek vyrams, tiek moterims. Apaštalas kalbėjo: „Čia išsipildė pranašo Joelio pasakyti žodžiai: ‘Paskutinėmis dienomis, — sako Dievas, — aš kiekvienam kūnui išliesiu savosios Dvasios. Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus [...]. Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios, ir jie pranašaus’“ (Apd 2:16-18).
14. Kaip pirmajame amžiuje moterys prisidėjo prie krikščionybės plėtros?
14 Pirmajame amžiuje moterys išties daug prisidėjo prie krikščionybės plėtros. Jos skelbė žinią apie Dievo Karalystę ir visaip rėmė evangelizacijos darbą (Lk 8:1-3). Pavyzdžiui, Febę, vieną krikščionę, apaštalas Paulius pavadino Kenchrėjos bendruomenės tarnautoja. Arba, siųsdamas sveikinimus bendratikiams, Paulius paminėjo nemažai dievobaimingų moterų, tarp jų „Trifeną ir Trifosą, besidarbuojančias Viešpatyje“. Nepamiršo ir „mielosios Persidės, kuri daug darbavosi Viešpatyje“ (Rom 16:1, 12, Brb).
15. Kaip šiais laikais moterys prisideda prie evangelizacijos darbo?
15 Mūsų dienomis tarp septynių suvirš milijonų skelbėjų, po visą žemę garsinančių gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, yra daugybė įvairaus amžiaus moterų (Mt 24:14). Nemažai jų atsideda visalaikei tarnybai, yra misionierės, darbuojasi Betelyje. Psalmininkas Dovydas giedojo: „Viešpats ištaria žodį, ir didis būrys moterų neša gerą žinią“ (Ps 68:12 [68:11, Brb]). Kaip teisingai pasakyta! Jehova labai brangina moteris, skelbiančias gerąją naujieną ir prisidedančias prie jo sumanymų įgyvendinimo. Nors Dievas reikalauja, kad krikščionė pripažintų savo vyro autoritetą, tai jokiu būdu nereiškia, jog šeimoje ji neturi balso.
Dvi moterys, parodžiusios iniciatyvą
16, 17. Kaip iš pasakojimo apie Sarą matyti, kad moteris šeimoje turi savo balsą?
16 Jeigu Jehova patiki moteriai garbingą tarnystę, argi vyras, prieš ką nors svarbaus nuspręsdamas, neturėtų su žmona pasitarti? Tai išties būtų protinga. Šventajame Rašte aprašytas ne vienas atvejis, kai žmona pareiškė savo valią ar net veikė neatsiklaususi vyro. Štai du tokie pasakojimai.
17 Patriarcho Abraomo žmona Sara ėmė raginti vyrą išvyti antrąją žmoną sykiu su jos sūnumi, nes šiedu elgėsi be pagarbos. „Tai labai nepatiko Abraomui“, tačiau Dievas į viską žvelgė kitaip. Jehova Abraomui tarė: „Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos!“ (Pr 21:8-12, Brb). Abraomas pakluso Jehovos žodžiui, paklausė Saros ir padarė kaip prašomas.
18. Kokią iniciatyvą parodė Abigailė?
18 Taip pat yra pasakojimas apie Abigailę, vieno izraelito, Nabalo, žmoną. Netoli šio turtuolio bandų buvo įsikūręs Dovydas slapstydamasis nuo pavydaus karaliaus Sauliaus. Dovydas ir jo vyrai ne tik nieko nesisavino iš daugybės gero, priklausančio Nabalui, bet ir niekam kitam neleido to daryti. O šis buvo „šiurkštus žmogus ir nedorėlis“, Dovydo vyrus „labai įžeidė“. Nabalas buvo „niekšingas žmogus“, kvailas. Dovydo vyrams mandagiai paprašius šiek tiek maisto, jis atsisakė duoti. Ką darė Abigailė, sužinojusi, kas atsitiko? Nieko netardama Nabalui, ji „skubiai paėmė du šimtus kepalų duonos, du vynmaišius vyno, penkias jau iškeptas avis, penkis saikus pagruzdintų grūdų, šimtą kekių razinų ir du šimtus plokštainių iš figų“ ir nugabeno Dovydui ir jo būriui. Ar Abigailė pasielgė teisingai? Taip, ir tai galima suprasti iš tolesnių įvykių. Biblijoje rašoma: „Viešpats ištiko Nabalą, ir jis numirė.“ Vėliau Dovydas Abigailę vedė (1 Sam 25:3, 14-19, 23-25, 38-42).
„Giriama už pagarbią Viešpaties baimę“
19, 20. Už ką moterį labiausiai verta girti?
19 Šventajame Rašte giriama tokia žmona, kuri visa daro, kaip moko Jehova. Biblijoje, Patarlių knygoje, „sumani žmona“ giriama taip: „Brangesnė už perlus jos vertė! Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą. Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.“ Maža to, „atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio — malonus pamokymas. Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos. Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją“ (Pat 31:10-12, 26-28).
20 Už ką moterį labiausiai verta girti? Patarlių 31:30 tvirtinama: „Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią Viešpaties baimę.“ Kas turi širdyje Dievo baimę, tas noriai paklūsta Dievo nustatytai tvarkai, gerbia viršesnį autoritetą. Juk „moters galva — vyras“, lygiai kaip „vyro galva yra Kristus“, o „Kristaus galva — Dievas“ (1 Kor 11:3).
Būkime dėkingi už Dievo dovaną
21, 22. a) Kodėl krikščionių pora turi būti dėkinga Dievui už jųdviejų santuoką? b) Kodėl turime gerbti Jehovos nustatytą viršesnio autoriteto principą? (Žiūrėk rėmelį.)
21 Krikščionių pora tikrai turi už ką Dievui dėkoti. Ypač brangi dangiškojo Tėvo dovana juodviem yra santuokos saitai, — juk suėję draugėn jie, laiminga šeima, gali tarnauti Jehovai petys į petį (Rūt 1:9; Mch 6:8). Dievas, davęs pradžią šeimai, geriausiai žino, ko reikia, kad sutuoktiniai būtų laimingi. Viską darykite taip, kaip moko Jehova, ir tuomet ‘džiugesys Viešpatyje bus jūsų stiprybė’ (Neh 8:10).
22 Krikščionis, kuris myli žmoną kaip save patį, jai vadovauja švelniai, rūpestingai. Dievobaiminga žmona visada remia savo vyrą ir rodo jam didelę pagarbą, todėl tikrai bus mylima. Svarbiausia, savo pavyzdinga santuoka juodu šlovins Jehovą — Dievą, vertą visokeriopo gyriaus.
Ar atsimeni?
• Kokį viršesnio autoriteto principą Jehova yra nustatęs?
• Kodėl sutuoktiniai turi gerbti vienas kitą?
• Kaip krikščionė turi žiūrėti į sutuoktinį, jeigu jis nėra bendratikis?
• Kodėl vyras, prieš priimdamas svarbų sprendimą, turi pasitarti su žmona?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis 17 puslapyje]
Kodėl reikia paklusti?
Jehova protu apdovanotiems savo kūriniams yra nustatęs tvarką, kas kam turi paklusti. Tokia tvarka visiems tik į gera. Laikydamiesi jos, galime tinkamai naudotis valios laisve ir vieningai, darniai tarnauti Dievo garbei (Ps 133:1).
Pateptųjų krikščionių bendruomenė pripažįsta Jėzui Kristui duotą valdžią ir įgaliojimus (Ef 1:22, 23). O Kristus paklūsta Jehovos valdžiai ir galiausiai pats „nusilenks tam, kuris buvo viską jam palenkęs, kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15:27, 28). Tiesą sakant, iš kiekvieno Dievui pasiaukojusio žmogaus tikimasi, kad jis paklus viršesniam autoritetui šeimoje ir bendruomenėje (1 Kor 11:3; Hbr 13:17). Laikydamiesi šio principo, patys labai daug laimime: Jehova tokiai mūsų nuostatai pritaria ir yra mums maloningas (Iz 48:17).
[Iliustracija 13 puslapyje]
Malda gali padėti žmonai elgtis, kaip dera krikščionei
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Jehova vertina tai, ką moterys daro Karalystės labui
