Malonia kalba kuriame gerus tarpusavio santykius

„Jūsų kalba visuomet tebūna maloni“ (KOL 4:6).

1, 2. Ką gera davė vieno brolio maloninga kalba?

„KARTĄ, skelbdamas gerąją naujieną po namus, užkalbinau tokį vyrą. Jis taip susierzino, kad visas ėmė drebėti, net lūpos tirtėjo, — pasakoja vienas brolis. — Bandžiau ramiai paaiškinti kai ką iš Šventojo Rašto, bet jis tik dar labiau niršo. Žmona su vaikais irgi pradėjo mane plūsti, tad neliko nieko kito, kaip pasišalinti. Patikinau juos, kad atėjau su taikia misija ir kad taikiai išeisiu. Dar perskaičiau Laiško galatams 5 skyriaus 22 ir 23 eilutes, kur paminėta meilė, romumas, susivaldymas, ramybė. Tada atsisveikinau.

² Vėliau, lankydamas žmones kitoje gatvės pusėje, pamačiau tą šeimą sėdinčią lauke ant savo namo laiptų. Jie mane pasišaukė. „Kas dabar bus?“ — šmėstelėjo mintis. Vyras laikė rankoje šalto vandens ąsotį ir pasiūlė man atsigerti. Atsiprašė už savo šiurkštų elgesį ir pagyrė mane, kad turiu tvirtą tikėjimą. Išsiskyrėme draugiškai.“

3. Kodėl neturime leistis kitų supykdomi?

³ Gyvenimas šiandien nelengvas, todėl žmonės yra pikti. Tokių daug sutinkame ir tarnyboje. Nepaisydami jokių akibrokštų, turime elgtis „romiai ir pagarbiai“ (1 Pt 3:15, Brb). Jeigu minėtas brolis į užgaules būtų atsakęs taip pat aštriai, šeimininko pyktis tikriausiai nebūtų atlėgęs. Priešingai, jis būtų dar labiau įtūžęs. Tačiau brolis susitvardė ir kalbėjo maloningais žodžiais, tad viskas baigėsi gerai.

Kokia kalba yra maloni?

4. Kodėl mūsų kalba turi būti maloni?

⁴ Kad ir su kuo bendrautume — su pašaliečiais, su tikėjimo broliais ir sesėmis, juolab su savo šeimos nariais, — privalome vadovautis apaštalo Pauliaus priesaku: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta“ (Kol 4:6). Šitokia skoninga, miela ausiai kalba tiesiame bendravimo tiltus, palaikome taiką.

5. Kas nėra pateisinama, nors žmogus ir būtų linkęs atvirai bendrauti? Pateik pavyzdį.

⁵ Atvirai bendrauti nereiškia tuojau pat išsakyti viską, ką galvoji ar jauti, ypač jeigu esi supykęs. Šventasis Raštas moko, kad nevaldomas pyktis yra silpnumo, o ne stiprybės požymis. (Perskaityk Patarlių 25:28; 29:11.) Kantrybę kartą prarado ir Mozė, „romiausias iš visų“ anuomet žemėje gyvenusių žmonių. Dėl izraelitų maištavimo jam išsprūdo neapgalvoti žodžiai ir jis nebeatidavė Dievui prideramos garbės. Mozė tiesiog išliejo jausmus, tačiau Jehovai tai nepatiko. Keturiasdešimt metų vadovavęs izraelitams, Mozė neteko teisės įvesti jų į Pažadėtąją žemę (Sk 12:3, Brb; 20:10, 12; Ps 106:32).

6. Kokia yra „protingo žmogaus kalba“?

⁶ Jei žmogus moka susilaikyti ne viską pasakęs ir jo kalba yra taktiška, nuovoki, tai labai pagirtina. Štai Biblijoje skaitome: „Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės, o protingo žmogaus kalba santūri“ (Pat 10:19; 17:27). Kita vertus, būti ‘santūriam’  nereiškia visad slėpti mintis ir jausmus. Veikiau tai reiškia ‘kalbėti maloniai’ — savo žodžiais pašnekovą gydyti, o ne žaloti. (Perskaityk Patarlių 12:18; 18:21.)

„Laikas tylėti ir laikas kalbėti“

7. Kaip nevalia kalbėti ir kodėl?

⁷ Pasverti savo žodžius ir kalbėti maloniai turime ne vien darbe su kolegomis ar tarnyboje su nepažįstamais žmonėmis, bet ir su bendratikiais, namiškiais. Jeigu pyktį lietume negalvodami apie pasekmes, dvasiniu ir emociniu atžvilgiu patys sau ir kitiems labai pakenktume. Tai net galėtų atsiliepti sveikatai (Pat 18:6, 7). Blogi jausmai yra mūsų netobulumo apraiška, ir juos privalome suvaldyti. Nedera žmogaus niekinti, pajuokti, įžeidinėti, pagiežingai pulti (Kol 3:8; Jok 1:20). Šitaip susigadintume tarpusavio santykius, pasidarytume nebemieli Jehovai. Jėzus mokė: „Kiekvienas, kuris pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teismui; o kas sakys savo broliui: ‘Tuščiagalvi!’, turės atsakyti sinedrionui; o kas sakys: ‘Kvaily!’, turės už tai eiti į ugnies geheną“ (Mt 5:22, Jr, išnaša).

8. Kokiu atveju derėtų išsakyti savo jausmus ir kaip tai padaryti?

⁸ Vis dėlto bus dalykų, apie kuriuos nuspręsime netylėti. Gal koks bendratikio žodis ar poelgis tave sutrikdys tiek, jog negalėsi šito tiesiog išmesti iš galvos. Tačiau neleisk širdyje įsiliepsnoti neapykantai (Pat 19:11). Jeigu tave kas nors supykdo, tramdyk savo emocijas ir imk tą reikalą spręsti taip, kaip iš tiesų pridera. Paulius rašė: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ Nesantaika tave vargina, tad radęs progą stenkis viską kilniaširdiškai atitaisyti. (Perskaityk Efeziečiams 4:26, 27, 31, 32.) Atvirai, kartu ir maloniai išdėstyk bendratikiui, kas tave slegia. Ir nepamiršk: tavo tikslas yra susitaikyti (Kun 19:17; Mt 18:15).

9. Kodėl su žmogumi turėtume eiti kalbėtis tik pykčiui atlėgus?

 ⁹ Aišku, turėtum pasirinkti tinkamą laiką. Yra „laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (Mok 3:1, 7). Be to, „teisus žmogus apmąsto, kaip atsakyti“ (Pat 15:28). Taigi gal teks palūkėti. Jeigu eitum su bendratikiu kalbėtis, kol pyktis dar neatlėgo, reikalą tik pablogintum. Bet per ilgai laukti irgi nebūtų gerai.

Gerus tarpusavio santykius kuriame maloningais darbais

10. Kaip maloningi darbai padeda gerinti tarpusavio santykius?

¹⁰ Kurti ir išlaikyti taikius santykius padeda maloninga kalba, nuoširdus, atviras bendravimas. O kai tarpusavio santykius puoselėjame, tiesą sakant, tampame dar draugiškesni, labiau linkę atvirai bendrauti. Toks atvirumas ir abipusis pasitikėjimas randasi, jeigu kiekviena proga stengiamės daryti gera — ištiesiame pagalbos ranką, pradžiuginame žmogų kokia dovanėle, rodome svetingumą. Šitaip net galime ‘krauti žarijas’ kitam ant galvos, kad atsiskleistų jo gerosios savybės. O tada bus lengviau ir išsišnekėti, viską tarp savęs išsiaiškinti (Rom 12:20, 21).

11. Ko Jokūbas ėmėsi, kad atkurtų gerus santykius su Ezavu, ir kaip jam pavyko?

¹¹ Kad maloningas elgesys padeda įtvirtinti santarvę, suprato ir patriarchas Jokūbas. Kartą ant jo labai supyko Ezavas, brolis dvynys. Jokūbas baimindamasis, kad Ezavas jo neužmuštų, pabėgo. Po daugelio metų vis dėlto sugrįžo. Pasitikti jo Ezavas išėjo su keturiais šimtais vyrų. Jokūbas meldė Jehovą pagalbos ir pirma savęs pasiuntė Ezavui dovaną — daugybę galvijų. Dovana išties suminkštino brolio širdį. Kai juodu susitiko, Ezavas nebepyko. Pribėgęs Jokūbą net apkabino (Pr 27:41-44; 32:7, 12, 14-16 [32:6, 11, 13-15, Brb]; 33:4, 10).

Maloninga kalba pakeliame kitiems dvasią

12. Kodėl su bendratikiais turime kalbėti maloningais žodžiais?

¹² Mes, krikščionys, tarnaujame Dievui, ne žmonėms. Vis dėlto norime, kad ir kiti mus palankiai vertintų. Maloningais žodžiais palengviname brolių ir sesių naštas. Jei imtumės griežtos kritikos, tas naštas dar pasunkintume. Bendratikis gal net pasijustų praradęs Jehovos malonę. Tad iš širdies kalbėkime padrąsinančius žodžius — „vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams“ (Ef 4:29).

13. Ką vyresnieji privalo turėti omenyje, a) jeigu tenka duoti kam pastabą? b) kai rašo dalykinius laiškus?

¹³ Ypač švelnūs turi būti vyresnieji. Su kaimene jie privalo elgtis maloniai (1 Tes 2:7, 8). Jeigu tenka duoti kam pastabą, vyresnieji stengiasi „švelniai aiškinti“ — net ir „prieštaraujantiems“ (2 Tim 2:24, 25). Laiškuose kitos bendruomenės vyresniųjų tarybai arba filialui irgi dera viską išdėstyti maloniais žodžiais. Vyresnysis, kaip kad reikalauja taisyklė, užrašyta Mato 7:12, turi būti malonus ir taktiškas.

Maloninga kalba šeimoje

14. Ką ir kodėl Paulius prisakė vyrams?

¹⁴ Kartais net nepagalvojame, kiek daug aplinkiniams reiškia mūsų žodžiai, mimika, gestai. Štai ne visi vyrai supranta, kaip jų žodžiai veikia moteris. Viena sesuo guodžiasi: „Kai vyras pakeltu balsu ima piktai su manimi kalbėti, nusigąstu.“ Moterį griežti žodžiai užgauna labiau negu vyrą ir ji ilgiau juos prisimena (Lk 2:19). O jeigu šitaip prabyla mylimas žmogus,  tas, kuriam moteris nori rodyti pagarbą, tai žeidžia dar smarkiau. Paulius vyrams prisakė: „Mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs“ (Kol 3:19).

15. Pavyzdžiu pailiustruok, kodėl vyras privalo su žmona elgtis švelniai.

¹⁵ Kodėl vyrui privalu su žmona elgtis švelniai, kaip su „silpnesniu indu“ (Brb), vienas prityręs brolis, turintis šeimą, pailiustravo pavyzdžiu: „Trapią vazelę, brangią puošmeną, į rankas imi atsargiai, negriebi į kumštį, kad nesuaižėtų. Jei tokią ir suklijuotum, vis tiek matytųsi, kur buvo skilę. Kalbėdamas šiurkščiai, vyras žmoną užgautų. Jų santykiai liktų paženklinti tarsi kokiu įtrūkimu.“ (Perskaityk 1 Petro 3:7.)

16. Kaip žmona gali statydinti savo šeimą?

¹⁶ Panašiai yra su vyru. Aplinkinių, taigi ir žmonos, žodžiai gali jam labai pakelti dvasią, gali jį ir liūdinti. „Išmintinga žmona“, kuria vyras „visiškai pasitiki“, gerbia sutuoktinio jausmus, nes ir pati laukia iš jo pagarbos (Pat 19:14, Brb; 31:11, Brb). Žmona šeimoje turi išties didelę įtaką. Ji gali viską palenkti į gera arba į bloga. „Išmintinga moteris statosi namus, o kvaila savuosius nugriauna savo rankomis“ (Pat 14:1).

17. a) Kaip vaikai turėtų kalbėtis su tėvais? b) Kaip tėvai ir vyresnieji turėtų kalbėtis su vaiku ir kodėl?

¹⁷ Maloningumo taip pat neturėtų stigti tėvų ir vaikų pokalbiuose (Mt 15:4). Vaiko jausmams nesame abejingi, todėl ir šnekėdamiesi jo ‘neerziname’, ‘nepykdome’ (Kol 3:21; Ef 6:4, Jr). Jei vaiką prireikia sudrausminti, tėvams ir vyresniesiems derėtų kalbėtis su juo pagarbiai. Dėl suaugusiųjų pagarbumo jam bus lengviau pasitaisyti, lengviau išsaugoti glaudų ryšį su Dievu. Taigi nesudarykime įspūdžio, kad laikome jį beviltišku, neverskime vaiko manyti, kad jis esąs niekam tikęs. Vaikas gal ne visus pamokymus įsidėmės, bet tikrai prisimins, kaip kiti su juo šnekėjo.

 Iš širdies kalbėkime tai, kas gera

18. Kaip atsikratyti negerų minčių ir jausmų?

¹⁸ Suvaldyti pyktį reiškia daugiau negu tik išlaikyti ramią povyzą. Čia neužtenka savo emocijas tiesiog imti ir užgniaužti. Jei stengtumeis iš išorės atrodyti ramus, o viduje kunkuliuotum pykčiu, jaustum didžiulę įtampą. Tai būtų tarsi uždengti verdantį puodą dangčiu. Garas veržtųsi laukan ir puodas imtų bėgti. Tad pykčio savyje neuždaryk, — vėliau jis gali visu smarkumu išsiveržti. Melsk Jehovą, kad padėtų negerų jausmų išvis atsikratyti. Tegul šventoji dvasia tavo mintis ir širdį nuteikia pagal Dievo valią. (Perskaityk Romiečiams 12:2; Efeziečiams 4:23, 24.)

19. Ko patartina imtis, kad išvengtume konfliktų?

¹⁹ Daryk viską, kad tik gebėtum savo jausmus suvaldyti. Jeigu situacija nėra iš maloniųjų ir jauti, kad tuoj pratrūksi, verčiau pasišalink — leisk jausmams nuslūgti (Pat 17:14). Maloniais žodžiais ypač stenkis kalbėti tada, jeigu pyktis ima tavo pašnekovą. Įsidėmėk: „Švelnus atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį“ (Pat 15:1). Kandi, pikta pastaba, jeigu ir švelniu balsu pasakyta, tik pakurstytų ugnį (Pat 26:21). Tokiu momentu, kai išbandoma tavo savitvarda, būk „lėtas kalbėti, lėtas pykti“. Melsk, kad Jehovos dvasia pagelbėtų tau kalbėti, kas gera, ne kas bloga (Jok 1:19).

Nuoširdžiai atleiskime

20, 21. Kodėl turime būti pasiruošę atleisti ir kas čia mums padėtų?

²⁰ Tobulai suvaldyti savo liežuvio, deja, nė vienas nesugebame (Jok 3:2). Net šeimos nariai ir mieli bendratikiai kartais gali ką nors leptelėti ir užgauti mūsų jausmus. Bet neskubėkime įsižeisti. Verčiau pasvarstykime, kodėl žmogus šitaip pasakė. (Perskaityk Mokytojo 7:8, 9.) Gal buvo įsitempęs ar ko sunerimęs, gal prastai jautėsi, o gal turėjo šiaip kokių problemų, apie kurias net nežinome?

²¹ Aišku, pykčio proveržių negalima niekuo pateisinti. Bet jeigu įžvelgiame, kas žmogų pastūmėjo tą ar kitą dalyką pasakyti ar padaryti, esame labiau linkę jam atleisti. Juk kiekvienas turbūt ne kartą žodžiu ar poelgiu ką nors užgavome ir taip pat tikimės, kad mums maloningai atleis (Mok 7:21, 22). Jei norime, kad Dievas mums dovanotų, tai ir patys, anot Jėzaus, privalome kitiems dovanoti (Mt 6:14, 15; 18:21, 22, 35). Tad skubėkime atsiprašyti, skubėkime atleisti. Šeimą ir bendruomenę šitaip išlaikysime apjuostą „tobulu vienybės raiščiu“ — meile (Kol 3:14, NW).

22. Kodėl verta stengtis kalbėti maloningai?

²² Šios piktos santvarkos pabaigai artėjant, džiaugsmą ir tarpusavio vienybę išsaugoti turbūt darysis vis sunkiau. Tačiau vadovausimės vertingais Dievo Žodžio principais ir stengsimės kalbėti tai, kas gera, ne kas bloga. Tada mūsų tarpusavio santykiai bendruomenėje ir šeimoje bus dar glaudesni, ir apie Jehovą, „ramybės Dievą“, liudysime visiems savo pavyzdžiu (Rom 15:33).

Ar galėtum paaiškinti?

• Kodėl nesutarimams spręsti svarbu pasirinkti tinkamą laiką?

• Kodėl net ir šeimoje mūsų kalba turėtų būti visada maloni?

• Kaip susilaikyti nuo užgaulių žodžių?

• Kas mums padėtų iš širdies atleisti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Pirmiau tegul tavo jausmai nuslūgsta, paskui nutaikyk progą pašnekėti

[Iliustracija 23 puslapyje]

Vyras su žmona visada turėtų kalbėti švelniai