Uoliai darbuokimės didžiojoje dvasinėje pjūtyje

„Vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą“ (1 KOR 15:58).

1. Ko imtis Jėzus kvietė savo mokinius?

TRISDEŠIMTŲJŲ mūsų eros metų pabaigoje keliaudamas per Samarijos sritį Jėzus sustojo pailsėti prie šulinio netoli Sicharo miesto. Ten jis savo mokiniams pasakė: „Pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus; jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai“ (Jn 4:35). Jėzus čia turėjo mintyje ne javų pjūtį, o doros širdies žmonių, tapsiančių jo sekėjais, surinkimą. Tais žodžiais Jėzus iš tikrųjų kvietė mokinius stoti į darbą. Per trumpą laiką reikėjo labai daug nuveikti.

2, 3. a) Kas liudija, jog gyvename pjūties metu? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

² Jėzaus žodžiai apie pjūtį ypač reikšmingi mūsų dienomis. Gyvename laikotarpiu, kai pasaulinis žmonijos laukas jau ‘boluoja ir yra prinokęs pjūčiai’. Milijonai žemės gyventojų kviečiami semtis gyvybę teikiančio tiesos vandens, ir kasmet pasikrikštija tūkstančiai naujų mokinių. Darbuotis didžiausioje visų laikų pjūtyje, kuriai vadovauja „pjūties šeimininkas“ Jehova Dievas, mums yra tikra garbė. Ar drauge su kitais ir tu esi pertekęs darbo? (1 Kor 15:58)

³ Tuos trejus su puse metų, kai tarnavo žemėje, Jėzus rengė savo mokinius pjūties darbui. Iš daugelio svarbių pamokymų, kuriuos jis mokiniams davė, šiame straipsnyje aptariami trys. Kiekvienu pamokymu skiepijama kokia nors vertinga savybė, šiandien labai pageidautina ir mums, uoliai besidarbuojantiems dvasinės pjūties baruose. Dabar apie jas paeiliui ir pakalbėkime.

Būtinas nuolankumas

4. Kokiu pavyzdžiu Jėzus pailiustravo, kaip svarbu būti nuolankiems?

⁴ Štai įsivaizduok: mokiniai ką tik ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Jų veiduose turbūt dar šmėžuoja nepasitikėjimo ir priešiškumo šešėliai. Tai matydamas, Jėzus pasišaukia vaikutį ir pastato tarp mokinių. Rodydamas į mažylį jis sako: „Kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje.“ (Perskaityk Mato 18:1-4.) Pasaulyje įprasta asmenį vertinti pagal tai, kiek jis įtakingas, turtingas, kokią užima socialinę padėtį, tačiau mokiniai turėjo suprasti, jog didis yra tik toks žmogus, kuris kitų akyse pasimažina. Jehova juos laimins ir savo tarnyboje pasitelks tiktai tada, jeigu jie bus iš tiesų nuolankūs.

5, 6. Kodėl, norint visiškai atsidėti pjūties darbui, reikia nuolankumo? Pateik pavyzdį.

⁵ Šiandieną daugelis irgi siekia valdžios, turtų, pripažinimo — tam netgi aukoja visą gyvenimą. Dvasiniams dalykams nebelieka laiko, o jeigu kiek ir lieka, tai labai mažai (Mt 13:22). Bet štai Jehovos tarnai, norėdami pelnyti pjūties Šeimininko malonę ir palaiminimą, kitų akyse mielai ‘pasidaro maži’ (Mt 6:24; 2 Kor 11:7; Fil 3:8).

 ⁶ Pažiūrėkime, ką apie save pasakoja vienas brolis, vardu Fransiskas, tarnaujantis vyresniuoju Pietų Amerikoje. Kad galėtų imtis pionieriaus tarnybos, kadaise jis nutraukė studijas universitete. „Vėliau, kai ketinau kurti šeimą, būčiau galėjęs rasti gerai apmokamą darbą, ir mudu su žmona būtume užsitikrinę materialinę gerovę. Bet nusprendėme gyventi paprasčiau ir abu tarnauti visalaikiais evangelizuotojais. Gimus vaikams, atsirado naujų rūpesčių. Vis dėlto Jehova padėjo laikytis savo apsisprendimo ir nesiekti didelių dalykų.“ Fransiskas viską apibendrina šitaip: „Daugiau kaip trisdešimt metų tarnauju vyresniuoju, turiu visokių atsakingų pareigų. Nė akimirkos nesigailėjome dėl to, kad gyvename kukliai.“

7. Ar stengiesi vadovautis principu, užrašytu Romiečiams 12:16?

⁷ Jeigu ‘nesiveržiame prie aukštų dalykų, bet pasitenkiname kukliais’, mes pjūties darbe irgi galime patirti daug džiaugsmo, galime sulaukti visokių įdomių užduočių (Rom 12:16; Mt 4:19, 20; Lk 18:28-30).

Už stropumą dosniai atlyginama

8, 9. a) Trumpai atpasakok Jėzaus palyginimą apie talentus. b) Kam šis palyginimas gali ypač pakelti dvasią?

⁸ Kad dvasinės pjūties baruose darbuotumės visomis išgalėmis, turime pasižymėti dar viena savybe — stropumu. Jėzus tai pailiustravo palyginimu apie talentus. * Jis papasakojo, kaip vienas žmogus, prieš išvykdamas svetur, patikėjo savo turtą trims tarnams. Pirmasis gavo penkis talentus, antrasis du, trečiasis vieną. Kai tik šeimininkas iškeliavo, pirmieji du tarnai, stropūs vyrai, „ėmė verstis“ — savo talentus iškart paleido į apyvartą. Trečias tarnas, kitaip nei šiuodu, buvo „tinginys“ ir savąjį talentą užkasė į žemę. Grįžęs šeimininkas pirmuosius du tarnus apdovanojo — ‘pavedė jiems didelių dalykų’. O iš tingiojo tarno talentą atėmė ir patį išmetė laukan (Mt 25:14-30).

⁹ Be abejo, tu nori būti kaip anie stropieji tarnai iš Jėzaus palyginimo, trokšti prisidėti prie mokinių ruošimo ir kuo daugiau čia nuveikti. Tačiau kaip tada, jei aplinkybės tave smarkiai varžo? Gal turi aprūpinti šeimą ir tenka daug valandų dirbti. O gal slegia metų našta ir nebėra jaunatviškos energijos, kamuoja negalės.  Jeigu taip, palyginimas apie talentus tau gali labai pakelti dvasią.

10. Kaip šeimininkas iš palyginimo parodė supratingumą ir kodėl tave tai įkvepia?

¹⁰ Įsidėmėkime: šeimininkas iš palyginimo pripažino, kad jo tarnų galimybės skirtingos. Dėl to davė talentų „kiekvienam pagal jo gabumus“ (Mt 25:15). Kaip ir buvo tikėtasi, pirmasis tarnas sugebėjo pelnyti kur kas daugiau pinigų nei antrasis, tačiau šeimininkas gerai įvertino abiejų tarnų stropumą bei pastangas. Juodu pavadino ‘šauniais ir ištikimais’ ir abiem vienodai atlygino (Mt 25:21, 23). Panašiai yra ir šiandien. Pjūties šeimininkas Jehova Dievas žino, jog tavo aplinkybės kartais neleidžia darbuotis tiek, kiek norėtum. Jis niekada nepamirš tavo atsidavimo, atlygins už nuoširdžią tarnystę (Mk 14:3-9; perskaityk Luko 21:1-4).

11. Papasakok, kaip krikščionis, Dievui stropiai tarnaujantis nepalankiomis aplinkybėmis, gali būti laiminamas.

¹¹ Kad stropiai tarnauti Dievui galima net ir nepalankiomis aplinkybėmis, rodo Selmiros, krikščionės iš Brazilijos, pavyzdys. Prieš dvidešimt metų plėšikai nušovė Selmiros vyrą ir ši mūsų sesė liko viena su trimis mažais vaikais. Ji dirbo namų tvarkytoja, darbas atimdavo daug laiko, išvargindavo kelionės sausakimšu miesto transportu. Vis dėlto Selmira stengėsi viską taip susiplanuoti, kad galėtų tarnauti pioniere. Dvi jos dukros vėliau irgi pasirinko visalaikę tarnybą. „Daugiau kaip dvidešimt žmonių, kuriems vedžiau Biblijos studijas, tapo mano dvasinės šeimos nariais, — pasakoja sesė. — Iki pat šiol mus sieja artimi draugystės ryšiai. Tokių vertybių už jokius pinigus nenupirksi.“ Pjūties šeimininkas Selmirai už stropumą ir uolias pastangas išties gausiai atlygino!

12. Kaip galėtume lauko tarnyboje rodyti stropumą?

¹² Jeigu tą laiką, kurį galėtum skirti tarnybai, dabartinės aplinkybės labai riboja, pjūties darbe vis vien stenkis nuveikti daugiau — turimą laiką išnaudok kuo prasmingiausiai. Per tarnybos sueigą kas savaitę gauname praktiškų patarimų. Taikydamas juos, tapsi dar geresniu skelbėju, išmoksi liudyti įvairiais būdais (2 Tim 2:15). Tomis valandomis, kai bendruomenėje yra rengiamos lauko tarnybos sueigos, kitus ne itin svarbius darbus atidėk į šalį arba jų atsisakyk ir visada, jei tik leidžia galimybės, čia dalyvauk (Kol 4:5).

13. Ko reikia, kad rastųsi vidinė paskata stropiai tarnauti?

¹³ Nepamiršk, kad noras stropiai darbuotis kyla iš dėkingos širdies (Ps 40:9 [40:8, Brb]). Trečiasis tarnas iš Jėzaus palyginimo savo šeimininką laikė pernelyg reikliu, nesupratingu ir jo bijojo. Užuot gautąjį talentą leidęs į apyvartą ir šeimininko turtą padidinęs, pinigą užkasė. Kad nepasidarytume tokie aplaidūs, turime su Jehova, pjūties Šeimininku, puoselėti glaudžią bendrystę. Skirk laiko patyrinėti ir apmąstyti jo nuostabias savybes — meilę, kantrybę, gailestingumą. Tada širdis skatins tave tarnauti jam visomis jėgomis (Lk 6:45; Fil 1:9-11).

„Būkite šventi“

14. Kokie privalo būti pjūties darbininkai?

¹⁴ Apaštalas Petras atkreipia dėmesį į tai, ko Dievas iš savo žemiškųjų tarnų tikisi, o kartu ir pacituoja vieną Šventojo Rašto priesaką: „Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: ‘Būkite šventi, nes aš esu šventas’“ (1 Pt 1:15, 16; Kun  19:2; Įst 18:13). Pjūties darbininkai, kaip matome iš šių žodžių, privalo būti moraliniu ir dvasiniu atžvilgiu tyri. Vaizdžiai tariant, mes turime nusiprausti, apsivalyti. Tačiau kaip? Čia mums padeda Dievo tiesos žodis.

15. Kokią galią mums turi Dievo žodžio tiesa?

¹⁵ Dievo tiesos žodis prilyginamas vandeniui, o vanduo, kaip žinia, nuplauna. Štai apaštalas Paulius rašė, kad pateptųjų krikščionių bendruomenė Dievo akivaizdoje yra tyra, tarsi skaisti nuotaka Kristui, jo nuplauta „valančiu vandeniu per žodį, [...] šventa ir nesutepta“ (Ef 5:25-27). Kiek ankstėliau ir pats Jėzus minėjo, kad Dievo žodis, kurį jis skelbia, turi galią apvalyti. Savo mokinius jis patikino: „Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau“ (Jn 15:3). Taigi Dievo žodžio tiesa žmogų gali padaryti moraliniu ir dvasiniu atžvilgiu švarų. Dievui mūsų tarnystė bus miela tik jeigu leisimės tos tiesos apvalomi.

16. Kaip galime išsilaikyti dvasiniu ir moraliniu atžvilgiu tyri?

¹⁶ Kad galėtume stoti į Dievo pjūties darbą, pirmiausia atsisakome visų įpročių, kurie kenktų mūsų moralei ir dvasingumui. Ir kad Jehova visada laikytų mus tinkamais pjūties darbininkais, privalome pavyzdingai vadovautis jo nustatytomis moralės normomis, krikščioniško gyvenimo principais. (Perskaityk 1 Petro 1:14-16.) Turbūt nė dienos nepraleidžiame nesiprausę. Ne mažiau svarbu yra ir kasdien apsišvarinti Dievo tiesos žodžiu. Tai reiškia skaityti Bibliją, lankyti krikščionių sueigas, sąžiningai vadovautis Dievo priesakais. Taip gebėsime atsispirti savo pačių nuodėmingiems polinkiams ir nesusitepsime šiuo pasauliu (Ps 119:9; Jok 1:21-25). O kaip paguodžia mintis, kad Dievo tiesos žodis gali nuplauti net ir dideles nuodėmes! (1 Kor 6:9-11)

17. Kokių Biblijos perspėjimų turime paisyti, kad išliktume tyri?

¹⁷ Ar skubi nusiplauti visokią nešvarą Dievo žodžio tiesos vandeniu? Kaip, pavyzdžiui, atsiliepi į perspėjimus dėl šio pasaulio pramogų, vedančių į moralinį nuosmukį? (Ps 101:3) Taip pat įvertink savo santykius su kolegomis darbovietėje ar su moksladraugiais, kurie nėra tavo tikėjimo. Gal kartais sueini su jais į tokį kontaktą, kuris visai nebūtinas? (1 Kor 15:33) Ar nuoširdžiai stengiesi įveikti silpnybes, darančias tave netyrą Jehovos akyse? (Kol 3:5) Ar, įsismarkavus kokiems politiniams debatams, lieki neutralus ir ar saugaisi nacionalistinės dvasios, būdingos daugeliui konkurencinio sporto šakų? (Jok 4:4)

18. Kaip tarnybos vaisiai priklauso nuo mūsų pačių moralinio ir dvasinio tyrumo?

¹⁸ Jei pasitiki Jehova ir paklūsti visiems jo perspėjimams, tai išeis tiktai į gera. Savo pateptuosius sekėjus lygindamas su vynmedžio šakelėmis, Jėzus pasakė: „Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, [mano Tėvas] išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių“ (Jn 15:2). Taigi jei leisiesi Biblijos  tiesos vandeniu apvalomas, vaisių duosi dar daugiau.

Palaiminti dabar ir ateityje

19. Kaip Jėzaus mokiniai, uoliai darbuodamiesi pjūtyje, buvo palaiminti?

¹⁹ Žmonės, visa širdimi priėmę Jėzaus mokymus, vėliau, 33-iųjų mūsų eros metų Sekminių dieną, gavo šventosios dvasios ir tapo liudytojais „ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Kai kurie iš jų sudarė vadovaujančiąją tarybą, kiti darbavosi misionieriais, lankė ir stiprino bendruomenes. Jie labai daug prisidėjo prie to, kad geroji naujiena būtų paskelbta „visai Kūrinijai po dangumi“ (Kol 1:23). Kokia tai buvo laimė ir kiek jie džiaugsmo suteikė kitiems!

20. a) Kaip pats esi laiminamas uoliai darbuodamasis pjūtyje? b) Kam esi nusiteikęs?

²⁰ Taigi jei būsime nuolankūs, stropūs ir laikysimės aukštų Dievo Žodžio normų, didžiojoje dvasinėje pjūtyje nepailsime uoliai darbuotis ir mūsų įnašas bus iš tiesų prasmingas. Tuo tarpu, kai materialistinė, į malonumus sutelkta šio pasaulio gyvensena veda žmones į skausmą ir nusivylimą, mūsų širdis yra prisotinta džiaugsmo ir pasitenkinimo (Ps 126:6). O svarbiausia — mūsų „triūsas ne veltui Viešpatyje“ (1 Kor 15:58). Pjūties šeimininkas Jehova Dievas už ‘darbus ir meilę, kurią parodome jo vardui’, visą amžinybę džiugins mus nuostabiomis dovanomis (Hbr 6:10-12).

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kodėl, norėdamas visiškai atsidėti pjūties darbui, turėtum būti nuolankus?

• Kaip randasi vidinė paskata pjūtyje darbuotis stropiai?

• Kodėl atsidavęs pjūties darbininkas privalo likti dvasiniu ir moraliniu atžvilgiu tyras?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jeigu esame nuolankūs, gyvensime paprastai ir dėmesį sutelksime į Karalystę