Tepaklūsta liežuvis „ištikimosios meilės įstatymui“

„Savo lūpas ji atveria išmintimi, ir ištikimosios meilės įstatymas yra ant jos liežuvio“ (PAT 31:26, NW).

1, 2. a) Kokią dorybę puoselėti skatinami Jehovos garbintojai? b) Kas bus aptariama šiame straipsnyje?

SENOVĖS karaliui Lemueliui motina davė vertingų pamokymų. Kalbėdama, kuo pasižymi gera žmona, paminėjo ir tokį dalyką: „Savo lūpas ji atveria išmintimi, ir ištikimosios meilės įstatymas yra ant jos liežuvio“ (Pat 31:1, 10, 26; NW). Ištikimoji meilė turėtų būti ne vien ant išmintingos moters liežuvio, — šią dorybę privalu puoselėti kiekvienam, kas siekia Jehovos palankumo. Apie ištikimąją meilę tegul byloja visų tikrojo Dievo garbintojų kalba.

² Kas yra ta ištikimoji meilė? Kam turime ją rodyti? Kaip savo liežuvį padaryti klusnų „ištikimosios meilės įstatymui“? Kaip nuo to priklauso mūsų santykiai su šeimos nariais ir bendratikiais?

Kokia yra ištikimoji meilė

3, 4. a) Kas vadinama „ištikimąja meile“? b) Kuo ištikimoji meilė skiriasi nuo paprasto gerumo ir draugiškumo, būdingo daugeliui?

³ „Ištikimoji meilė“ — šitaip verčiamas hebrajiškas žodis hesed. Jo reikšmė tokia plati, kad rasti vieną tikslų atitikmenį nelengva. Lietuviškoje Biblijoje ta pati sąvoka perteikiama įvairiai: „ištikimas gerumas“, „malonė“, „gailestingumas“, „meilė“. Tai ne vien rūpinimasis kito asmens gerove iš meilės jam, ne vien malonūs žodžiai ir geri darbai jo labui. Veikiau tai stiprus prisirišimo ir atsidavimo jausmas, tikslingas moralinis įsipareigojimas to asmens atžvilgiu.

⁴ Mylėti ištikimąja meile reiškia daugiau negu tik būti maloniu žmogumi, turėti savyje gerumo, būdingo daugeliui. Juk maloniai, draugiškai galima elgtis ir su pašaliečiais, nepažįstamais. Štai kartą, kai sudužo laivas, tokį draugiškumą apaštalui Pauliui ir dviem šimtams septyniasdešimt penkiems jo bendrakeleiviams, atsidūrusiems Maltos saloje, parodė tenykščiai gyventojai, svetimi žmonės (Apd 27:37—28:2). Nors maltiečiai buvo malonūs, nebūtų teisinga sakyti, kad jie rodė ištikimąją meilę, mat ši dorybė pasireiškia tarp asmenų, kuriuos jau sieja tam tikras ryšys. * Ištikimą meilę, pavyzdžiui, Dovydas parodė savo draugo Jehonatano sūnui Mefi Bošetui (2 Sam 9:7).

Būtini apmąstymai ir malda

5. Kaip galime savo liežuvį pažaboti?

⁵ Ištikimąją meilę rodyti savo kalba tikrai nelengva. Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų“ (Jok 3:8). Kaip šį neklusnų kūno narį pažaboti? Atkreipkime dėmesį, ką Jėzus pasakė ano  meto religiniams vadovams: „Burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Mt 12:34). Kad mūsų liežuvį sulaikytų ištikimoji meilė, šią dorybę privalome įskiepyti giliai širdyje, padaryti ją neatsiejama savastimi. Pažiūrėkime, kaip čia padėtų apmąstymai ir malda.

6. Kodėl turėtume su dėkingumu apmąstyti Jehovos ištikimos meilės darbus?

⁶ Jehova Dievas yra „gausus gerumo“, — rašoma Biblijoje (Iš 34:6). „Tavo gerumo, Viešpatie, kupina žemė“, — giedojo psalmininkas (Ps 119:64). Šventajame Rašte aprašyta daug atvejų, kaip Jehova parodė gerumą, tikriau tariant, ištikimąją meilę, savo garbintojams. Su dėkingumu apmąstydami Jehovos darbus, ir patys jausime vidinę paskatą rodyti tokią ištikimą meilę kaip Dievas. (Perskaityk Psalmyno 77:13 [77:12, Brb].)

7, 8. a) Ką gera Jehova dėl savo ištikimosios meilės padarė Lotui ir jo šeimai? b) Kaip jautėsi Dovydas, patyręs Dievo ištikimąją meilę?

⁷ Štai pagalvokime, kaip Jehova išgelbėjo Abraomo sūnėną Lotą su šeima, kai siuntė pražūtį Sodomai, miestui, kuriame jie gyveno. Artinantis lemiamam momentui, angelai atėję ragino Lotą su visa šeima kuo skubiausiai iš miesto pasitraukti. „Bet jis vis delsė, — rašoma Biblijoje. — Tad [angelai] paėmė jį, jo žmoną ir abi dukteris už rankų — Viešpats buvo jam gailestingas — ir išvedė jį saugiai už miesto.“ Kada pagalvojame apie tą išgelbėjimą ir suvokiame, jog čia pasireiškė Dievo ištikimoji meilė, argi mūsų širdis neužsidega? (Pr 19:16, 19)

⁸ Taip pat prisiminkime senovės Izraelio karalių Dovydą. Jis giedojo: „[Jehova] atleidžia visas tavo nuodėmes ir išgydo visas tavo ligas.“ Koks dėkingas Dovydas turėjo būti, kad jam, nusidėjusiam su Batšeba, Jehova atleido! Jis liaupsino Dievą tokiais žodžiais: „Kaip aukštai nuo žemės dangūs, taip didi jo ištikimoji meilė pagarbiai jo bijantiesiems“ (Ps 103:3, 11). Kai apmąstome šiuos ir kitus Šventojo Rašto pasakojimus, Jehovos ištikimoji meilė mums tampa dar brangesnė, iš širdies jį šloviname, jam dėkojame. Ir kuo dėkingesni esame, tuo labiau stengiamės tikruoju Dievu sekti (Ef 5:1).

9. Kas Jehovos garbintojus ypač skatina visu kuo rodyti ištikimąją meilę?

⁹ Pavyzdžiai, aprašyti Biblijoje, liudija, kad ištikimąją meilę Jehova rodo tiems, kas susisaistę su juo artima bendryste. O jeigu toks saitas žmogaus su gyvuoju Dievu nesieja? Ar Jehova bus jam šiurkštus, negeranoriškas? Nieku būdu. „[Dievas] maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“, — rašoma Luko 6:35. „Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5:45). Dievo maloningumą — tokį, kurį jis rodo visai žmonijai, — mes patyrėme dar tada, kai tiesos nežinojome ir ja nesivadovavome. O dabar, kai jau tapome Jehovos garbintojais, jis nuolat lydi mus ištikimąja meile. (Perskaityk Izaijo 54:10.) Kokie už tai esame dėkingi! Ir kokia tai galinga paskata mums patiems rodyti ištikimąją meilę savo kalba ir apskritai visu savo gyvenimu!

10. Kodėl galime tvirtinti, jog malda labai mums padeda išmokti mylėti ištikimąja meile?

¹⁰ Išmokti mylėti ištikimąja meile mums labai padeda malda. Kodėl galime taip tvirtinti? Todėl, kad malda yra pats tiesiausias kelias prašyti ir gauti Jehovos dvasios, kuri mumyse ir brandina dvasios vaisių bei kitas dorybes, tokias  kaip ištikimoji meilė (Lk 11:13; Gal 5:22). Taigi dera visada Dievo dvasios melsti ir leistis jos vadovaujamiems. Kad mūsų liežuvis paklustų ištikimosios meilės įstatymui, apmąstymai ir malda yra tiesiog būtini.

Kaip savo kalba ištikimąją meilę turėtų rodyti sutuoktiniai

11. a) Kas rodo, kad Jehova yra vyrui skyręs ištikimai mylėti žmoną? b) Kaip ištikimosios meilės įstatymas sulaiko vyrą nuo užgaulių žodžių?

¹¹ Apaštalas Paulius vyrus ragina: „Mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bendruomenę ir atidavė save už ją“ (Ef 5:25, Jr). Paulius taip pat primena, ką Jehova kadaise pasakė Adomui ir Ievai: „Žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu“ (Ef 5:31). Akivaizdu — Jehova iš vyro tikisi, kad liks savo žmonai atsidavęs, ištikimai ją mylės. Vyras, kurio liežuvis paklūsta ištikimosios meilės įstatymui, kitų akyse neiškelia žmonos trūkumų, nekalba apie ją nepagarbiai. Veikiau mielai ją pagiria (Pat 31:28). Net jeigu tarpusavyje kyla kokių nesusipratimų, ištikimoji meilė vyrą sulaiko nuo tokių žodžių, kurie žmoną žemintų.

12. Iš ko bus matyti, kad žmona savo kalba paklūsta ištikimosios meilės įstatymui?

¹² Ištikimosios meilės įstatymui pavaldus ir žmonos liežuvis. Jos šnekoje neturėtų reikštis pasaulio dvasia. Didžiai gerbdama vyrą, ji gerai kalba apie jį viešumoje ir taip daro jį kitų akivaizdoje dar gerbtinesnį (Ef 5:33). Nenorėdama menkinti tėvo autoriteto, prie vaikų ji vyrui neprieštarauja, jo nuomonės neginčija. Visus opius reikalus jiedu aiškinasi tik tarpusavyje. „Išmintinga moteris statosi namus“, — pasakyta Biblijoje (Pat 14:1). Į tokius namus gera sugrįžti visai šeimai.

13. Kur ypač dera vadovautis ištikimosios meilės įstatymu ir ką tai turėtų mums reikšti?

¹³ Savo kalba rodyti vienas kitam pagarbą sutuoktiniai privalo net ir namie, kur pašalinė ausis negirdi. Apaštalas Paulius ragino: „Visa tai pameskite — piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.“ Toliau jis dar pridūrė: „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. [...] Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kol 3:8, 12-14). Vaikai, namie įpratę girdėti žodžius, tariamus maloniai, su meile, augs laimingi ir patys turbūt seks tėvų pavyzdžiu — kalbės maloniai.

14. Kaip namiškius savo žodžiais galėtų stiprinti šeimos galva?

¹⁴ Psalmininkas Jehovai giedojo: „Tavo gerumas, Viešpatie, mane stiprina“ (Ps 94:18). Savo garbintojus Jehova labai  stiprina teikdamas pamokymų, nurodydamas jiems kelią (Ps 119:105). O kaip galėtų dangiškojo Tėvo pavyzdžiu sekti ir namiškius savo žodžiais stiprinti šeimos galva? Šeimą jis palaiko imdamasis vadovavimo ir visus, kai reikia, paskatindamas, padrąsindamas. Ypač gera proga Dievo Žodyje pasiieškoti lobių yra šeimos dvasinio ugdymo vakaras (Pat 24:4).

Ištikimai mylėkime bendratikius

15. Kaip vyresnieji ir kiti dvasiškai brandūs krikščionys savo kalba gali apsaugoti bendratikius?

¹⁵ „Tavo meilė ir tavo tiesa visada mane tesaugo!“ — meldė karalius Dovydas (Ps 40:12 [40:11, Brb]). O kaip čia Jehovos pavyzdžiu seka krikščionių vyresnieji ir kiti dvasiškai brandūs bendruomenės nariai? Jei dėl ištikimosios meilės stengsimės bendratikio dėmesį atkreipti į reikiamus Šventojo Rašto principus, mūsų liežuvis, tikėtina, padarys labai daug gera (Pat 17:17, Brb).

16, 17. Kokiomis įvairiomis aplinkybėmis liežuvis turi paklusti ištikimosios meilės įstatymui?

¹⁶ Ką turėtume daryti, jeigu pastebime, kad kuris krikščionis, ignoruodamas tam tikrus Biblijos principus, krypsta negera linkme? Ar vedami ištikimosios meilės nemėginsime padėti jam susivokti? (Ps 141:5) O jeigu sužinome, kad bendratikis padarė sunkią nuodėmę, dėl ištikimosios meilės raginsime jį ‘pasikviesti bendruomenės vyresniuosius’, kad tie ‘melstųsi patepdami jį aliejumi Viešpaties vardu’ (Jok 5:14, Jr). Jei nusidėjęs asmuo į vyresniuosius nesikreipia, apie tą reikalą turėtume pranešti patys, — juk tylėdami šiuo atveju neparodytume nei meilės, nei ištikimybės. Kai kurie mūsiškiai galbūt yra nusivylę, nusiminę, vieniši, jaučiasi nieko neverti. Jeigu ištikimosios meilės įstatymas tikrai yra ant mūsų liežuvio, stengsimės ‘padrąsinti liūdinčiuosius’ (1 Tes 5:14, Brb).

¹⁷ O kaip reaguosime, jeigu Dievo priešai apie mūsų bendratikius skleidžia piktas paskalas? Užuot suabejoję brolių nepriekaištingumu, į tokius kaltinimus išvis neatsakysime arba, jei žmogus sukalbamas, pasiteirausime, ar tikrai, jo manymu, šie duomenys patikimi. Ir jeigu priešininkai, norėdami mūsų tikėjimo  broliams ir sesėms pakenkti, stengiasi išgauti apie juos žinių, mes, ištikimai bendratikius mylėdami, tokios informacijos neteiksime (Pat 18:24).

„Kas vejasi [...] ištikimąją meilę, suras gyvenimą“

18, 19. Kodėl bendratikių tarpe mūsų liežuvis visada turi paklusti ištikimosios meilės įstatymui?

¹⁸ Savo bendratikiams, Jehovos garbintojams, ištikimąją meilę turime rodyti visada. Mūsų liežuvis ištikimosios meilės įstatymui tepaklūsta net ir sunkiais momentais. Kai Izraelio sūnų meilė pasidarė tarsi „anksti krintanti rasa“, kuri greitai išnyksta, Jehova tuo nesidžiaugė (Oz 6:4, 6). Jį džiugina tikra, patvari ištikimoji meilė. Pažiūrėkime, kaip Dievas laimina tuos žmones, kurie ištikimąją meilę širdyje puoselėja.

¹⁹ Patarlių 21:21 (NW) rašoma: „Kas vejasi teisumą ir ištikimąją meilę, suras gyvenimą, teisumą ir šlovę.“ Žmogus už ištikimą meilę bus palaimintas ir tuo, kad suras gyvenimą — ne trumpą egzistenciją, o gyvenimą, trunkantį visą amžinybę. Jehova leis jam ‘pasiekti tikrąjį gyvenimą’ (1 Tim 6:12, 19). Tad būtinai mylėkime vieni kitus ištikimąja meile! (Zch 7:9)

[Išnaša]

Kaip atsakysi?

• Kaip apibūdintum ištikimąją meilę?

• Kas mums padės padaryti savo liežuvį klusnų ištikimosios meilės įstatymui?

• Kaip sutuoktiniai rodo ištikimą meilę savo kalba?

• Iš ko bus matyti, kad mūsų liežuvis ištikimosios meilės įstatymui paklūsta ir tada, kai esame bendratikių tarpe?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Dovydas liaupsino Jehovos ištikimąją meilę

[Iliustracija 24 puslapyje]

Ar šeimos dvasinio ugdymo vakarą rengiate kas savaitę?