Mūsų Vadas ir šiandien veiklus

„Jis pergalingai išjojo, kad pasiektų galutinę pergalę“ (APR 6:2, NW).

1, 2. a) Kaip Kristaus, tapusio Karaliumi, veikimas nuo 1914 metų vaizduojamas Biblijoje? b) Ko Kristus, įžengęs į sostą, ėmėsi?

KRISTUS 1914 metais gavo Jehovos Mesijiškosios Karalystės sostą. Kokį jį dabar regime savo mintyse? Gal mūsų vaizduotė piešia tokią sceną: sėdi soste susimąstęs karalius ir retsykiais pažvelgia į žemę norėdamas žinoti, kas vyksta jo bendruomenėje? Jei taip atrodo, savo nuomonę reikės keisti. Psalmėse ir Apreiškimo knygoje jis vaizduojamas veikliu karaliumi, kuris ant žirgo „pergalingai išjojo, kad pasiektų galutinę pergalę“, patirtų didžiausią savo sėkmę (Apr 6:2, NW; Ps 2:6-9; 45:1-4, Jr).

² Kristus, tapęs Karaliumi, pirmąją pergalę laimėjo prieš „slibiną ir jo angelus“. Šioje kovoje jis, arkangelas Mykolas, vadovavo savo angelams ir išmetė Šėtoną bei jo demonus iš šventų dangiškųjų buveinių į žemės sritį (Apr 12:7-9). Paskui Jėzus, Jehovos „sandoros pasiuntinys“, drauge su Tėvu atėjo patikrinti dvasinės šventyklos (Mal 3:1). Jis nuteisė krikščioniją, labiausiai smerktiną „didžiosios Babelės“ padalinį, už pralietą kraują ir dvasinį paleistuvavimą su pasaulio politiniais elementais (Apr 18:2, 3, 24).

Žemiškojo vergo apvalymas

3, 4. a) Kokį darbą Kristus, Jehovos pasiuntinys, atliko? b) Kas paaiškėjo patikrinus šventyklą ir kam Jėzus, bendruomenės Galva, skyrė svarbų įpareigojimą?

³ Tikrindami žemiškąjį dvasinės šventyklos kiemą, Jehova ir jo pasiuntinys  rado grupę tikrųjų krikščionių, nepriklausančių krikščionijos bažnyčioms. Bet šie pateptieji krikščionys, arba „Levio palikuonys“, irgi turėjo būti apvalyti. Tai buvo išpranašavęs Malachijas: „Jis [Jehova] sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų Viešpačiui“ (Mal 3:3). Apvalyti šiuos dvasinius izraelitus Jehova paskyrė „sandoros pasiuntinį“ Kristų Jėzų.

⁴ Vis dėlto Kristus matė, kad tie ištikimi pateptieji krikščionys visomis išgalėmis stengiasi laiku aprūpinti tikėjimo šeimyną dvasiniu maistu. Nepaisydami jokių kliūčių, jie nuo pat 1879 metų šito žurnalo puslapiuose skelbė Biblijos tiesas apie Dievo Karalystę. Jėzus išpranašavo, jog baigiantis „šiai santvarkai“ jis, sugrįžęs patikrinti savo šeimynykščių, ras vergą, duodantį jiems „maistą reikiamu metu“. Jėzus pavadins vergą laimingu ir „visą savo turtą jis paves jam“ (Mt 24:3, 45-47, NW). Kristus, krikščionių bendruomenės Galva, tvarkyti savo Karalystės reikalus žemėje paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“. Nurodymus pateptiesiems „šeimynykščiams“ ir jų draugams, „kitoms avims“, Kristus duoda per Vadovaujančiąją tarybą (Jn 10:16).

Nuimamas žemės derlius

5. Ką apaštalas Jonas regėjime matė darant Karalių?

⁵ Apaštalas Jonas regėjime matė, ką dar Jėzus, 1914 metais tapęs Mesijiškuoju Karaliumi, daro „Viešpaties dieną“. Jonas rašė: „Ir aš regėjau: štai baltas debesis, o ant debesies sėdėjo panašus į Žmogaus Sūnų. Ant galvos jis turėjo aukso vainiką, o rankoje — aštrų pjautuvą“ (Apr 1:10; 14:14). Apaštalas girdėjo vieną Jehovos angelą sakant šiam Pjovėjui paleisti į darbą savo pjautuvą, nes „išmušė pjūties valanda, ir žemės derlius prinoko“ (Apr 14:15, 16).

6. Kas, Jėzaus pranašystės žodžiais tariant, augs dirvoje?

⁶ Šis „žemės derliaus“ dorojimas primena Jėzaus pasakytą palyginimą apie kviečius ir rauges. Jėzus prilygino save žmogui, kuris pasėjo dirvoje kviečius ir tikisi sulaukti gero derliaus, tai yra „karalystės vaikų“, tikrųjų krikščionių, pateptų būti jo Karalystės bendravaldžiais. Deja, nakčia atsėlino priešas, Šėtonas, ir pasėjo raugių, „piktojo vaikų“. Sėjėjas paliepė savo tarnams palikti abejus daigus augti iki pjūties, arba „santvarkos pabaigos“ (NW). Būtent tuo laiku jis pasiųs angelus atskirti kviečių nuo raugių (Mt 13:24-30, 36-41).

7. Kaip Kristus nuima „žemės derlių“?

 ⁷ Jėzus, kaip ir buvo Jonui išpranašauta regėjime, vadovauja pasauliniam pjūties darbui. „Žemės derliaus“ nuėmimas prasidėjo likučio iš 144000 „karalystės vaikų“, arba „kviečių“ Jėzaus palyginime, surinkimu. Po Pirmojo pasaulinio karo skirtumas tarp tikrų ir tariamų krikščionių pasidarė itin akivaizdus ir tai tapo akstinu pradėti antrą „žemės derliaus“ nuėmimo etapą — rinkti „kitas avis“. Šie žmonės vadinami ne „karalystės vaikais“, o „milžiniška minia“ tų, kurie nori būti Karalystės valdiniais. Jie renkami iš „visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Jie paklūsta Mesijiškajai Karalystei — Kristui Jėzui ir 144000 šventųjų, drauge su juo valdysiančių iš dangaus (Apr 7:9, 10; Dan 7:13, 14, 18).

Vadovauja bendruomenėms

8, 9. a) Kas rodo, kad Kristus stebi ne tik apskritai visos bendruomenės elgesį, bet ir atskirų jos narių gyvenseną? b) Kokių „šėtono gelmių“ turime saugotis, kaip moko iliustracija 26 puslapyje?

⁸ Pirmame šios serijos straipsnyje kalbėjome, kaip akylai Kristus pirmajame mūsų eros amžiuje stebėjo, kokia yra kiekvienos bendruomenės dvasinė būklė. Šiais laikais mūsų Vadas Kristus, paskirtasis Karalius, kuriam duota „visa valdžia danguje ir žemėje“, energingai vadovauja krikščionių bendruomenėms ir jų prižiūrėtojams (Mt 28:18; Kol 1:18). Jehova „jį davė kaip galvą viršum visko [pateptųjų] Bendruomenei“ (Ef 1:22, Jr). Vadinasi, visa, kas vyksta daugiau nei 100000 Jehovos liudytojų bendruomenių žemėje, nepraslysta pro jo akis.

⁹ Senovės Tiatyrų bendruomenei Jėzus siuntė tokią žinią: „Tai skelbia Dievo Sūnus, kuris turi akis tarytum ugnies liepsną [...]. Žinau tavo darbus“ (Apr 2:18, 19). Jis supeikė bendruomenės narius už jų amoralią gyvenseną, savo įnorių tenkinimą ir pasakė: „Aš esu tas, kuris permato inkstus ir širdis; aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus“ (Apr 2:23). Iš Kristaus žodžių aišku, kad jis mato ne tik apskritai visos bendruomenės, bet ir atskirų jos narių gyvenimą. Jėzus pagyrė tuos Tiatyrų krikščionis, „kurie sakosi nepažinę vadinamųjų šėtono gelmių“ (Apr 2:24). Šiandien jam irgi malonūs tie — jauni ir seni, — kurie nepasineria į „šėtono gelmes“ per internetą, smurtinius vaizdo žaidimus ar persiimdami liberalizmo idėjų, jog viskas leistina. Kaip Jėzus džiaugiasi matydamas daugelio krikščionių aukojimąsi ir uoliausias pastangas sekti juo visose gyvenimo srityse!

10. Kaip yra simboliškai pavaizduota, kad Kristus vadovauja bendruomenės vyresniesiems, ir vis dėlto kokią tvarką reikia pripažinti?

¹⁰ Kristus su meile prižiūri savo bendruomenes žemėje per paskirtus vyresniuosius (Ef 4:8, NW; 4:11, 12). Pirmajame mūsų eros amžiuje visi prižiūrėtojai buvo dvasia pateptieji. Apreiškimo knygoje jie vaizduojami žvaigždėmis, kurias Kristus laiko savo dešinėje (Apr 1:16, 20). Šiandien daugumos bendruomenių vyresnieji yra iš „kitų avių“ būrio. Šie krikščionys paskiriami prižiūrėtojais su malda ir vadovaujant šventajai dvasiai, todėl neabejotina, kad jie yra Kristaus vedami (Apd 20:28). Vis dėlto šie vyrai pripažįsta, jog Kristus savo mokiniams žemėje vadovauja per grupelę pateptųjų krikščionių, sudarančių Vadovaujančiąją tarybą. (Perskaityk Apaštalų darbų 15:6, 28-30.)

 „Ateik, Viešpatie Jėzau!“

11. Kodėl labai trokštame, kad mūsų Vadas veikiai ateitų?

¹¹ Apreiškime apaštalui Jonui keletą kartų Jėzus pasakė veikiai ateisiąs (Apr 2:16; 3:11; 22:7, 20). Be abejo, čia jis kalbėjo ateisiąs įvykdyti nuosprendžio didžiajai Babelei ir kitoms šios blogos santvarkos struktūroms (2 Tes 1:7, 8). Trokšdamas išvysti visų nepaprastų pranašysčių išsipildymą, senasis apaštalas Jonas sušuko: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“ Mes, gyvenantys šios ydingos santvarkos pabaigos laiku, irgi degame troškimu pamatyti, kaip mūsų Vadas ir Karalius ateis su Karalystės galia pašlovinti savo Tėvo vardo ir apginti jo teisės į aukščiausiąją valdžią.

12. Kokį darbą Kristus turi užbaigti prieš paleidžiant naikinančius vėjus?

¹² Prieš Jėzui sunaikinant Šėtono matomąją organizaciją, bus galutinai paženklinti paskutiniai iš 144000 dvasinio Izraelio narių. Biblijoje aiškiai sakoma, kad Šėtono sistemą sunaikinsiantys vėjai nebus paleisti tol, kol baigsis likučio iš 144000 paženklinimas (Apr 7:1-4).

13. Kaip Kristaus atėjimas bus akivaizdus per patį pirmąjį „didelio suspaudimo“ etapą?

¹³ Dauguma pasaulio žmonių nepastebi, kad nuo 1914-ųjų Kristus jau yra, taip sakant, atėjęs čia (2 Pt 3:3, 4). Bet netrukus jis tai apreikš įvykdydamas Jehovos nuosprendžius visoms Šėtono sukurtos sistemos struktūroms. „Nedorybės žmogaus“, krikščionijos dvasininkų luomo, sunaikinimu bus akivaizdžiai patvirtintas Kristaus atėjimas. (Perskaityk 2 Tesalonikiečiams 2:3, 8.) Tai bus aiškus įrodymas, jog Kristus veikia kaip Jehovos įgaliotas Teisėjas. (Perskaityk 2 Timotiejui 4:1.) Kalčiausio didžiosios Babelės padalinio sunaikinimas ves prie galo viso pasaulio klaidingąją religiją. Jehova paskatins politinių vadovų širdis nusiaubti tą dvasinę paleistuvę (Apr 17:15-18). Šis įvykis bus „didelio suspaudimo“ pirmasis etapas (Mt 24:21).

14. a) Kodėl pirmasis didelio suspaudimo etapas bus sutrumpintas? b) Ką „Žmogaus Sūnaus ženklas“ reikš Jehovos tarnams?

¹⁴ Jėzus nurodė, kad to suspaudimo dienos „dėl išrinktųjų [tebegyvenančių žemėje pateptųjų krikščionių]“ bus sutrumpintos (Mt 24:22). Tada, kai bus puolama klaidingoji religija, Jehova pasirūpins, kad pateptieji krikščionys ir jų draugai, „kitos avys“, nepražūtų. Jėzus pridūrė, jog „po tų nelaimių dienų“ bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse ir „tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas“. Dėl to „visos žemės tautos ims raudoti“. Bet pateptiesiems, laukiantiems dangiškojo apdovanojimo, ir jų draugams, puoselėjantiems žemiškąją viltį, raudoti neteks. Jie ‘atsities ir pakels galvas, nes jų išvadavimas arti’ (Mt 24:29, 30; Lk 21:25-28).

15. Ką atėjęs Kristus dar darys?

¹⁵ Prieš Žmogaus Sūnui laimint galutinę pergalę, bus dar ir kitoks jo atėjimas. Apie tai jis pats išpranašavo: „Kai ateis  Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius — kairėje“ (Mt 25:31-33). Čia kalbama apie Kristų, kaip Teisėją, ateisiantį perskirti „visų tautų žmonių“ į dvi kategorijas: „avis“, tai yra tuos, kurie bus aktyviai rėmę jo dvasinius brolius (pateptuosius krikščionis), ir „ožius“ — tuos, kurie „nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“ (2 Tes 1:7, 8). Avims, arba, kaip pasakyta, „teisiesiems“, skirtas „amžinasis gyvenimas“, ožiams — „amžinasis nubaudimas“ (Mt 25:34, 40, 41, 45, 46).

Jėzus pasiekia galutinę pergalę

16. Kaip Kristus, mūsų Vadas, pasieks savo galutinę pergalę?

¹⁶ Kai kunigų padėjėjų visas skaičius bus paženklintas, taip pat avys atskirtos ir pastatytos Kristaus dešinėje, jis išjos, kad „pasiektų galutinę pergalę“ (Apr 5:9, 10; 6:2, NW). Vesdamas galingų angelų ir, aišku, savo prikeltųjų brolių pulkus, jis sunaikins visas politines, karines ir komercines Šėtono valdomo pasaulio struktūras (Apr 2:26, 27; 19:11-21). Ydingos sistemos, nelabojo sukurtos žemėje, žūtimi bus pasiekta galutinė Kristaus pergalė. Tada jis įmes Šėtoną ir jo demonus į bedugnę tūkstančiui metų (Apr 20:1-3).

17. Kur Kristus ves kitas avis savo valdymo Tūkstantmetį ir kam turime būti pasiryžę?

¹⁷ O kas pasakyta apie kitų avių „milžinišką minią“, pergyvensiančią „didį sielvartą“? Apaštalas Jonas išpranašavo, kad „Avinėlis, kuris stovi priešais sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių“ (Apr 7:9, 17). Kristus savo valdymo Tūkstantmetį kitomis avimis, kurios tikrai klausys jo balso, rūpinsis toliau ir ves jas į amžinąjį gyvenimą. (Perskaityk Jono 10:16, 26-28.) Būkime pasiryžę ištikimai sekti paskui savo karaliaujantį Vadą — dabar ir Jehovos pažadėtame naujajame pasaulyje!

Apžvalga

• Ko pirmiausia ėmėsi Kristus, gavęs Karalystės sostą?

• Per kokius savo tarnus Kristus vadovauja bendruomenėms?

• Kokiais dar veiksmais bus apreikštas Kristaus, mūsų Vado, atėjimas?

• Kaip Kristus mus ves naujajame pasaulyje?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ydingos Šėtono sistemos žūtis akivaizdžiai parodys, kad Kristus jau yra atėjęs