Uoliai siek Jehovos palaiminimų

„[Dievas] uoliai Jo ieškantiems atsilygina“ (HBR 11:6, Brb).

1, 2. a) Kaip įvairiopai žmonės siekia Dievo palaiminimo? b) Kodėl mums ypač reikia būti Jehovos laiminamiems?

„TELAIMINA tave Dievas!“ Taip dažniausiai sakoma išlydint žmogų į tolimą kelionę ar dėkojant jam už parodytą gerumą. Įvairių religijų vadovai laimina žmones, gyvulius ir visokius negyvus objektus. Piligrimai lanko vadinamąsias šventas vietas, nes tikisi šitaip būsią palaiminti. Politikai prašo Dievą laiminti jų šalį ar tautą. Ar manai, kad tokie prašymai palaiminti kyla iš širdies? Ar jie išklausomi? Ką Dievas iš tikrųjų laimina ir kodėl?

² Jehova išpranašavo, jog paskutinėmis dienomis iš visų tautų suburs tyrą ir taikingą tautą, kuri, nepaisydama neapykantos ir priešiškumo, skelbs gerąją naujieną apie Karalystę iki žemės pakraščių (Iz 2:2-4; Mt 24:14; Apr 7:9, 14). Įsipareigoję būti tokie, kaip nusakyta įkvėptose pranašystėse apie tą tautą, mes trokštame Dievo palaiminimo. Ir ne tik trokštame — suvokiame, kad jo laiminimas mums būtinas, antraip nesugebėtume savo įsipareigojimo vykdyti (Ps 127:1). Ką tad turime daryti, kad Dievas mus laimintų?

Palaiminimai užlieja klusniuosius

3. Ko galėjo tikėtis izraelitai, jeigu būtų klausę Dievo?

³ Perskaityk Patarlių 10:6, 7. Prieš pat izraelitams įeinant į Pažadėtąją žemę, Jehova  pasakė, jog tauta, jeigu klausys jo balso, bus saugoma ir laiminama gausia gerove (Įst 28:1, 2). Jehovos palaiminimai turėjo Izraelį ne tik pasiekti, bet ‘liete užlieti’. Tiems, kas buvo pasiruošę Dievui paklusti, jo palaiminimas buvo garantuotas.

4. Koks yra tikras klusnumas?

⁴ Su kokia nuostata izraelitai turėjo Dievo klausyti? Įstatymas skelbė, jog Dievui dera tarnauti „su džiaugsmu ir dėkinga širdimi“, kitaip jis nebus tautai maloningas. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 28:45-47.) Jehova yra Dievas, kuriam dera paklusti visa širdimi, o ne vien formaliai laikantis tam tikrų nurodymų, — juk verčiami paklūsta ir gyvuliai, ir netgi demonai (Mk 1:27; Jok 3:3). Tikras klusnumas Dievui yra grindžiamas meile. Jį lydi džiaugsmas, nes tikrai žinome, kad Jehovos įsakymai nėra sunkūs ir kad jis „uoliai Jo ieškantiems atsilygina“ (Hbr 11:6, Brb; 1 Jn 5:3).

5. Kaip pasitikėjimas Jehovos pažadu laiminti už dosnumą skatino asmenį noriai vykdyti Pakartoto Įstatymo 15:7, 8 užrašytą priesaką?

⁵ Štai senovėje izraelitas, tvirtai tikintis Jehovos pažadu laiminti už klusnumą, noriai vykdė Pakartoto Įstatymo 15:7, 8 užrašytą priesaką padėti beturčiams. (Perskaityk.) Vykdantys tą priesaką vangiai, vargšus irgi šiek tiek sušelpdavo, tačiau ar toks atsainus požiūris padėjo stiprinti Dievo tautoje tarpusavio saitus, puoselėti šiltą atmosferą? Dar svarbiau — ar tai liudijo, kad asmuo pasitiki Jehovos gebėjimu pasirūpinti savo tarnais ir yra dėkingas už galimybę parodyti dosnumą? Tikrai ne. Dievas įžvelgė, kokia kilni yra dosniojo širdis, ir pažadėjo laiminti visus jo darbus bei sumanymus (Įst 15:10). Tikėjimas šiuo pažadu skatino veikti ir už tai laukė „gausi palaima“ (Pat 28:20).

6. Kuo mus patikina Hebrajams 11:6 žodžiai?

⁶ Mes, kaip sakoma Hebrajams 11:6, turime tikėti, kad Jehova savo tarnams atlygina. Vis dėlto, jei norime būti jo laiminami, šito negana. Paulius minėtoje savo laiško eilutėje pabrėžia, kad Jehova atsilygina „uoliai Jo ieškantiems“. Graikiško veiksmažodžio, verčiamo „uoliai ieškoti“, gramatinė forma šiuo atveju nurodo atkaklumą ir sutelktas pastangas. Ir tikrai galime neabejoti, kad mūsų uolumą Dievas laimins. Juk laiminimus lieja Jehova — „nemeluojantis Dievas“ (Tit 1:2, Jr). Jo pažadai absoliučiai patikimi ir tai jis įrodė per istorijos tūkstantmečius. Jo žodis visada tvirtas, niekada negrįžta tuščias (Iz 55:11). Tad jeigu darbais liudijame savo tikėjimą, galime būti visiškai tikri Jehovos atlygiu.

7. Ko reikia, kad būtume Dievo laiminami per Abraomo „ainiją“?

⁷ Jėzus Kristus pasirodė esąs svarbiausias iš Abraomo „ainijos“. Kiti, priklausantys prie tos išpranašautosios „ainijos“, yra pateptieji krikščionys. Jiems pavesta „išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė [juos] iš tamsybių į savo nuostabią šviesą“ (Gal 3:7-9, 14, 16, 26-29; 1 Pt 2:9). Negalėtume tikėtis artimos bendrystės su Jehova, jeigu tuos, kuriuos Jėzus paskyrė rūpintis visais savo turtais, ignoruotume. Juk be „ištikimo ir nuovokaus vergo“ pagalbos neįstengtume nei gerai perprasti Dievo Žodžio, nei žinotume, kaip juo vadovautis (Mt 24:45-47, NW). O Dievas mus laimins tik tada, jei visa, ko mokomės iš Šventojo Rašto, taikysime savo gyvenime.

Visada atsižvelk į Dievo valią

8, 9. Ko patriarchas Jokūbas ėmėsi, kad išsipildytų Abraomui duotas Dievo pažadas?

⁸ Tai, kad uolias pastangas Dievas laimina, primena ir pasakojimas apie patriarchą Jokūbą. Šiam Dievo tarnui nebuvo visiškai aišku, kaip Dievas įvykdys savo pažadus Abraomui, bet jis tikėjo, kad Jehova labai pagausins jo senelio palikuonis ir padarys  juos galinga tauta. Ir štai 1781 metais prieš mūsų erą Jokūbas iškeliavo į Haraną ieškoti sau žmonos. Jis norėjo ne vien susirasti malonią gyvenimo draugę. Jam rūpėjo, kad būsima žmona būtų dievobaiminga Jehovos garbintoja ir gera jo vaikų motina.

⁹ Jokūbas Harane susitiko savo giminaitę Rachelę ir ją pamilo. Kad galėtų merginą vesti, jis pasiliko tarnauti jos tėvui Labanui septynerius metus. Ši istorija nėra tik gražus pasakojimas apie dviejų žmonių meilę. Jokūbas, be abejo, žinojo apie pažadą, Visagalio Dievo duotą jo seneliui Abraomui ir pakartotą jo tėvui Izaokui (Pr 18:18; 22:17, 18; 26:3-5, 24, 25). Izaokas savo sūnui Jokūbui kalbėjo: „Telaimina tave Dievas Visagalis, tepadaro tave vaisingą ir gausų, idant taptum tautų bendrija. Tesuteikia tau jis Abraomo palaiminimą — tau ir tavo palikuonims, idant paveldėtum kraštą, kuriame dabar gyveni kaip ateivis, — kraštą, kurį Dievas davė Abraomui“ (Pr 28:3, 4). Akivaizdu, Jokūbo pastangos rasti tinkamą žmoną, su kuria galėtų susilaukti vaikų, rodė, jog tais Jehovos žodžiais jis tvirtai tiki.

10. Kodėl Jehova mielai laimino Jokūbą?

¹⁰ Jokūbas dėjo pastangas ne dėl to, kad taptų turtingas ir kad šeima gyventų visko pertekusi. Jis žvelgė į dvasinį paveldą ir turėjo mintyse viena — vykdyti Jehovos valią. Šis dievobaimingas vyras buvo pasiryžęs visomis jėgomis siekti Dievo palankumo, kad ir kokios iškiltų kliūtys. Tokios nuostatos jis laikėsi iki pat senatvės ir Jehova už tai jį labai palaimino. (Perskaityk Pradžios 32:25-30 [32:24-29, Brb].)

11. Ką turime daryti atsižvelgdami į Šventajame Rašte apreikštą Dievo valią?

¹¹ Mes, kaip ir Jokūbas, nežinome visko iki smulkmenų, ką Jehova ketina daryti. Vis dėlto gilindamiesi į Dievo Žodį įžvelgiame, kas dar priešakyje laukia ateinant „Viešpaties dienai“ (2 Pt 3:10, 17). Pavyzdžiui, nepasakyta, kada ta diena ateis, bet gerai suvokiame, kad ji artinasi. Taip pat tikime Šventojo Rašto žodžiais, kad, likusį trumpą  laiką nuodugniai ir plačiai liudydami apie Dievo Karalystę, išgelbėsime ir save, ir savo klausytojus (1 Tim 4:16).

12. Kuo galime neabejoti?

¹² Mes suprantame, kad pabaiga gali ateiti bet kuriuo metu: Jehovai nebūtina laukti, kol gerąją žinią išgirs kiekvienas žmogus žemėje (Mt 10:23). Gauname pačių tinkamiausių nurodymų, kaip liudyti kuo veiksmingiau. Kupini tikėjimo dirbame šį darbą, kiek leidžia mūsų gebėjimai, jėgos, ištekliai. Kiek žmonių dar atsilieps į gerąją naujieną, iš anksto nežinome. (Perskaityk Mokytojo 11:5, 6.) Mūsų užduotis yra darbuotis ir nėmaž neabejoti, kad Jehova tą triūsą palaimins (1 Kor 3:6, 7). Jis mato, kaip stengiamės, ir per savo šventąją dvasią nukreips mus reikiama linkme (Ps 32:8).

Prašykime šventosios dvasios

13, 14. Kaip Dievas lavina savo tarnų sugebėjimus šventosios dvasios galia?

¹³ Na, o ką daryti tada, jeigu jaučiamės nepajėgūs imtis tam tikros užduoties ar stinga drąsos skelbti išgelbėjimo žinią? Turime melsti Jehovą šventosios dvasios, galinčios sustiprinti ir išlavinti mūsų turimus gabumus. (Perskaityk Luko 11:13.) Dievo dvasia padeda krikščionims atlikti darbą ar imtis atsakingų pareigų, net jei anksčiau to neįstengė ar neleido aplinkybės. Pavyzdžiui, Dievo dvasia įgalino piemenis ir vergus, ką tik išėjusius iš Egipto ir neturinčius jokios karo patirties, mūšyje įveikti savo priešus (Iš 17:8-13). Paskui ta pati dvasia suteikė išmonės Becaleliui ir Oholiabui meniškai padaryti visus Padangtės reikmenis, laikantis Dievo duoto architektūrinio plano (Iš 31:2-6; 35:30-35).

¹⁴ Toji galinga dvasia suteikė išminties ir dabartiniams Dievo tarnams, kai rūpinantis visos brolijos poreikiais teko patiems imtis leidybos darbo. Laiške, anuomet rašytame spaustuvės prižiūrėtojo brolio Roberto Martino, aiškinama, kas buvo padaryta 1927 metais. „Viešpats pačiu laiku atvėrė duris ir mes gavome didelę [rotacinę] spausdinimo mašiną, nors nieko neišmanėme nei apie jos konstrukciją, nei apie veikimą. Bet Viešpats žino, kaip sužadinti protą tų, kurie jam visiškai atsidavę. [...] Vos po kelių savaičių mašina jau gaudė; ir gaudžia iki šiol — daro tai, ko netgi jos gamintojai niekada nebuvo numatę.“ Tokias nuoširdžias savo tarnų pastangas Jehova ir toliau gausiai laimina.

15. Kaip žodžiai, užrašyti Romiečiams 8:11, gali suteikti jėgų nepasiduoti pagundai?

 ¹⁵ Jehovos dvasia veikia įvairiopai. Ši galinga jėga yra prieinama visiems Dievo tarnams ir padeda jiems įveikti didžiausias kliūtis. Jeigu, pavyzdžiui, jaučiame, kad sunku atsispirti kokiai nors pagundai, semkimės stiprybės iš Pauliaus žodžių, užrašytų Laiške romiečiams 7:21, 25 ir 8:11. „Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių“, gali veikti mūsų labui, kad kūno troškimus ir pagundas nugalėtume. Nors Paulius savo laišką rašė dvasia pateptiesiems krikščionims, tie patys principai galioja kiekvienam Dievo tarnui. Kad laimėtume gyvenimą, visi turime darbais parodyti savo tikėjimą Kristumi, marinti savo blogus potroškius, leistis visuomet Dievo dvasios vedami.

16. Ko reikia, kad gautume Dievo šventosios dvasios?

¹⁶ Ar galime tikėtis, kad Dievas sustiprins mus savo veikliąja jėga be jokių mūsų pastangų? Tikrai ne. Turime ne tik melsti šventosios dvasios, bet ir nuolat stiprintis įkvėptuoju Dievo Žodžiu (Pat 2:1-6). Nepamirškime, kad Dievas savąja dvasia palaiko ir krikščionių bendruomenę. Jeigu nepraleidžiame sueigų, vadinasi, norime ‘klausyti, ką Dvasia sako bendruomenėms’ (Apr 3:6, Jr). Sykiu turime nuolankiai priimti tai, ko mokomės. Patarlių 1:23 esame raginami: „Būkite atidūs mano įspėjimui! Štai išliesiu jums savo dvasią.“ Taigi Dievas savosios dvasios suteikia „jo klausantiems“ (Apd 5:32).

17. Su kuo galima palyginti Dievo laiminimą?

¹⁷ Kad būtume Dievo laiminami, turime patys dėti pastangas. Tačiau atmink, jog tos gausybės visų gerų dalykų, kuriais Jehova apipila savo tautą, neįgyjame vien savo triūsu. Dievo laiminimas mums yra tarsi sveikas maistas kūnui. Dievas mus sukūrė taip, kad maistu skonėtumės ir gautume iš jo organizmui reikalingų medžiagų. Dievas sukūrė ir patį maistą. Mes gerai nežinome, kaip maistas įgauna tiek gyvybiškai svarbių elementų, ir dauguma iš mūsų negalėtume paaiškinti, kaip kūnas iš pasisavinamo maisto gamina energiją. Mes tik suvokiame, kad visas procesas veikia puikiai ir kad valgydami tame procese dalyvaujame. Jeigu renkamės vertingą maistą, nauda organizmui būna dar didesnė. Jehova norintiems laimėti amžinąjį gyvenimą nustatė tam tikrus reikalavimus, bet kartu ir padeda tų reikalavimų laikytis. Iš tikrųjų Dievas atlieka didžiąją darbo dalį ir yra vertas už tai gyriaus. Bet kad būtume jo laiminami, turime su juo bendradarbiauti — gyventi pagal jo apreikštą valią (Ag 2:18, 19).

18. Kam esi pasiryžęs ir kodėl?

¹⁸ Tad kiekvieną užduotį ar darbą atlik iš širdies ir visada melsk Jehovą palaiminti tavo pastangas (Mk 11:23, 24). Nėmaž neabejok: ‘kiekvienas, kas ieško, randa’ (Mt 7:8). Dvasia pateptuosius Dievas palaimins „gyvenimo vainiku“ danguje (Jok 1:12). „Kitos avys“, siekiančios būti palaimintos per Abraomo „ainiją“, irgi gaus atlygį, kai išgirs Kristaus balsą: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ (Jn 10:16; Mt 25:34). Iš tiesų „tie, kuriuos Viešpats [Dievas] laimina, paveldės žemę“ ir gyvens joje amžinai (Ps 37:22, 29).

Ar galėtum paaiškinti?

• Koks yra tikras klusnumas?

• Ko reikia, kad būtume Dievo laiminami?

• Kaip galime gauti Dievo šventosios dvasios ir kaip ji mums padeda?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Jokūbas, kad būtų Dievo palaimintas, grūmėsi su angelu.

Ar esi pasiruošęs grumtis dėl Dievo palaiminimo?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Dievo šventoji dvasia įgalino Becalelį ir Oholiabą meniškai išpuošti Padangtę