Jaunuoli, vadovaukis Dievo Žodžiu

„Įgyk išminties, įgyk supratimo!“ (PAT 4:5).

1, 2. a) Kas padėjo apaštalui Pauliui laimėti vidinę kovą? b) Kaip galėtum įgyti išminties ir supratimo?

„KAI trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.“ Ar žinai, kas ištarė šiuos žodžius? Ogi apaštalas Paulius. Nors šis krikščionis Jehovą mylėjo, kartais ir jam buvo sunku daryti, kas teisinga. Kaip Paulius jautėsi kovodamas tokią vidinę kovą? „Vargšas aš žmogus!“ — guodėsi jis (Rom 7:21-24). Ar tau pažįstami tokie jausmai? Gal neretai ir pats patiri, jog nelengva elgtis teisingai, ir tave, kaip anuomet Paulių, apima nusivylimas? Jeigu taip būna, nenusimink. Apaštalas įveikė sunkumus, taigi gali ir tu.

² Paulius vidinę kovą laimėjo, nes laikė „sau taisykle sveikus pamokymus“ (2 Tim 1:13, 14). Jais vadovaudamasis įgijo išminties ir supratimo — to, ko reikia norint ištverti mėginimus ir visada tinkamai apsispręsti. Įgyti išminties ir supratimo Jehova Dievas padės ir tau (Pat 4:5). Per savo Žodį, Bibliją, jis teikia pačių geriausių pamokymų. (Perskaityk 2 Timotiejui 3:16, 17.) Dabar aptarsime, kodėl tavo paties labui dera vadovautis Biblijos principais, kai bendrauji su tėvais namuose, kai naudoji savo lėšas ir kai būni vienas.

Kai bendrauji su tėvais

3, 4. Kodėl paklusti tėvų reikalavimams gali būti nelengva, tačiau kodėl jie juos nustato?

³ Ar tau sunku laikytis tėvų nustatytų taisyklių? Daugelis jaunuolių pasakys, jog nelengva. Kodėl? Viena, tau tikriausiai norisi daugiau laisvės, ir tai visai natūralu. Juk tu jau nebe mažas — eini link pilnametystės. Bet kol tebesi namuose, savo tėvų klausyti privalai (Ef 6:1-3).

⁴ Gerai suprasdamas, kodėl tėvai nustato vienus ar kitus reikalavimus, jiems paklusi mieliau. Tačiau kartais galbūt jautiesi kaip viena aštuoniolikmetė, vardu Bril. * Apie savo tėvus ji pasakė: „Jie visiškai pamiršo, kad patys buvo tokio amžiaus. Neleidžia man nei išsakyti savo nuomonės, nei savarankiškai apsispręsti. Jie nemano, kad aš jau suaugusi.“ Galbūt ir tau atrodo, jog tėvai pernelyg apriboja tavo laisvę. Bet jie nustato taisykles tavo labui. Taip pat atmink, jog tavo tėvai yra krikščionys ir žino esą atsakingi Jehovai už tai, kaip auklėja savo vaikus (1 Tim 5:8).

5. Ką laimėsi klausydamas savo tėvų?

⁵ Laikytis tėvų reikalavimų yra tarsi mokėti bankui skolą: tvarkingai atsiskaitydamas daraisi patikimu klientu naujam kreditui gauti. Tavo grąžintina skola tėvams — pagarba ir klusnumas jiems. (Perskaityk Patarlių 1:8.) Kuo mieliau paklūsti, tuo daugiau laisvės gali tikėtis (Lk 16:10). Na, o jei taisykles nuolat laužai, nieko gera nelauk: tėvai gali, taip sakant, „kreditą“ sumažinti arba net įšaldyti.

6. Kaip tėvai gali padėti vaikams būti klusniems?

 ⁶ Viena, kaip tėvai gali paskatinti vaiką laikytis nustatytų taisyklių, — rodyti jam pavyzdį. Patys noriai paklusdami Jehovos žodžiui, padės savo atžalai įsisąmoninti, kad Dievo reikalavimai yra nuosaikūs ir ne per sunkūs. Tada vaikas irgi gerbs tėvų žodį ir jo paisys (1 Jn 5:3). Biblijoje paminėti keli atvejai, kai pats Jehova leido savo tarnams pareikšti nuomonę dėl tam tikrų dalykų (Pr 18:22-32; 1 Kar 22:19-22). Tėvai esant progai irgi turėtų leisti vaikams laisvai išsakyti savo mintis vienu ar kitu klausimu.

7, 8. a) Ką sunku pripažinti kai kuriems jaunuoliams? b) Kaip dera reaguoti į drausminimą, kad jaunuoliui tai išeitų į gera?

⁷ Vaikui taip pat gali būti sunku klausytis tėvų kritikos, kuri, jo manymu, nepagrįsta. Kai kada gal net susidarai tokią nuomonę, kaip ir jaunuolis, vardu Kreigas. Jis sako: „Mano mama lyg kokia seklė tik ir žiūrėdavo, ką ne taip padariau.“

⁸ Kai esame drausminami ar taisomi, mums tai gali atrodyti kaip kritikavimas. Biblijoje rašoma, jog net pagrįstas drausminimas nėra malonus (Hbr 12:11). Kas padėtų tau suprasti, kad esi auklėjamas savo paties labui? Atsimink: tėvai tave myli ir tikriausiai dėl to pamoko griežčiau (Pat 3:12). Jie nori tave apsaugoti nuo blogų įpročių ir padėti ugdytis gerus. Žino, jog nedrausminti vaiko būtų tolygu jo nekęsti! (Perskaityk Patarlių 13:24.) Sykiu jie suvokia, jog mokydamasis klaidų neišvengsi. Tad kai esi pataisomas, tėvų žodžiuose ieškok ne ko kito, o išminties — it kokių aukso kruopelių. Patarlėje sakoma, jog „[išminties] nauda didesnė už naudą sidabro, ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu“ (Pat 3:13, 14).

9. Kas patartina jaunuoliui, vis galvojančiam, kad tėvai be jokio pagrindo jam priekaištauja?

⁹ Tėvai irgi suklysta (Jok 3:2). Tave drausmindami kartais galbūt kalba neapgalvotai (Pat 12:18). Kodėl taip atsitinka? Gal tėvus slegia rūpesčiai, o gal dėl tavo klaidų jaučiasi patys esą kalti. Užuot vis galvojęs, kad tėvai priekaištauja be jokio pagrindo, verčiau su dėkingumu žiūrėk į jų nuoširdžias pastangas tau padėti. Jei drausmės nevengsi, suaugęs tikrai džiaugsiesi jos vaisiais.

10. Kas padės tau visada kuo noriau paisyti tėvų reikalavimų ir leistis jų pataisomam?

¹⁰ Kaip galėtum dar mieliau paklusti tėvų reikalavimams ir leistis jų pataisomas? Stenkis su tėvais kuo artimiau bendrauti. Ko čia reikėtų? Visų pirma įsiklausyk į jų nuomonę. „Žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“, — sakoma Biblijoje (Jok 1:19). Užuot skubėjęs teisintis, bandyk suturėti savo emocijas ir atidžiai sek, ką tėvai kalba. Sutelk dėmesį ne į jų toną, o į žodžius. Atsakyk mandagiai ir savo klaidą pripažink. Taip parodysi, kad tėvų pamokymus priimi. Na, o jeigu labai norisi aiškintis dėl savo žodžių ar poelgių? Išmintingiausia būtų ‘sulaikyti lūpas’ ir apie tai prabilti tik tada, kai jau būsi pažadėjęs vykdyti tėvų prašymą (Pat 10:19, Jr). Matydami, kad juos išklausei, tėvai bus labiau linkę išklausyti ir tave. Tai liudys, jog elgiesi kaip brandus jaunuolis ir vadovaujiesi Dievo Žodžiu.

 Kai naudoji savo lėšas

11, 12. a) Kaip žiūrėti į pinigus mus moko Biblija ir kodėl toks patarimas išmintingas? b) Kaip tėvai gali pamokyti tinkamai tvarkyti savo lėšas?

¹¹ Biblijoje sakoma, jog pinigai teikia apsaugą. Bet sykiu parašyta, kad išmintis savo verte net pranoksta pinigus (Mok 7:12, Brb). Dievo Žodis moko, kaip žiūrėti į pinigus: dera žinoti, ką jie gali, bet nedera jų mylėti. Kodėl reikia saugotis meilės pinigams? Štai pavyzdys. Aštrus peilis įgudusio virėjo rankose yra naudingas įrankis. Tačiau neatsargus ar išsiblaškęs žmogus juo gali smarkiai susižeisti. Pinigai, jeigu jais naudojamasi išmintingai, irgi yra labai naudingi. Bet tie, kas „geidžia pralobti“, dėl pinigų aukoja draugystę, šeimos laimę, netgi ryšį su Dievu. Taip jie drasko save „daugybe kančių“. (Perskaityk 1 Timotiejui 6:9, 10.)

¹² Kaip galėtum išmokti tinkamai naudoti savo lėšas? Kreipkis patarimo į tėvus. „Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų“, — rašė Saliamonas (Pat 1:5, Brb). Jaunuolė, vardu Ana, paprašė tėvų tokios pagalbos. Mergina sako: „Tėtis mokė mane susidaryti biudžetą ir paaiškino, kaip svarbu planuoti šeimos pajamas ir išlaidas.“ Mama irgi davė praktiškų pamokymų. „Ji parodė, jog prieš ką nors perkant verta palyginti kainas“, — prisimena Ana. Ko ši jaunuolė išmoko? „Dabar gebu supratingai naudotis savo lėšomis, — sako ji. — Kruopščiai planuoju išlaidas ir neprisidarau bereikalingų skolų. Todėl gyvenu ramiai.“

13. Kaip gali pratintis taupiai naudoti pinigus?

¹³ Jeigu daug dalykų perki nepagalvojęs ar švaistai pinigus vien tam, kad nustebintum draugus, greit įklimpsi į skolas. Kaip išvengti tokių spąstų? Turi išmokti save drausminti. Būtent taip elgiasi Elena, 20-ies metų sulaukusi jaunuolė. „Kai ketinu kur nors eiti su draugais, — sako ji, — iš anksto planuoju ir apskaičiuoju, kiek pinigų daugiausia galiu išleisti. [...] Be to, į parduotuves einu tik su tais savo bičiuliais, kurie neišlaidauja ir kurie pataria palyginti kainas, o ne pirkti pirmą pasitaikiusį daiktą.“

14. Kodėl svarbu saugotis „turtų vilionės“?

¹⁴ Uždirbti pinigus ir ekonomiškai juos leisti — svarbi mūsų gyvenimo sritis. Vis dėlto, Jėzaus žodžiais tariant, tikrai laimingi yra tie, kurie „suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mt 5:3, NW). Sykiu Jėzus perspėjo, jog apgaulinga „turtų vilionė“ dvasinius dalykus gali užgožti (Mk 4:19, Jr). Kaip tad svarbu tau vadovautis Dievo Žodžiu ir išlaikyti nuosaikų požiūrį į pinigus!

Kai būni vienas

15. Kada tavo ištikimybė Dievui gali būti labiausiai išbandyta?

¹⁵ Kaip manai, kada labiausiai išbandoma tavo ištikimybė Dievui, — kai aplink žmonės, ar kai būni vienas? Mokykloje, darbe tu esi budrus — nuolat seki, ar tavo dvasingumui negresia koks  pavojus. Bet kai ilsiesi, tavo budrumas sumažėja ir tada itin lengva susigundyti pažeisti moralės normas.

16. Kodėl turėtum paklusti Jehovai ir būdamas vienas?

¹⁶ Kodėl turėtum klausyti Jehovos net būdamas vienas? Įsidėmėk: tu gali arba užgauti Jehovą, arba jį pradžiuginti (Pr 6:5, 6; Pat 27:11). Dievas tavimi rūpinasi, todėl jam ne vis tiek, kaip elgiesi (1 Pt 5:7). Jis nori, kad jo klausytum, nes tai tavo paties gerovei (Iz 48:17, 18). Jehovai sukeldavo skausmą tie senovės izraelitai, kurie nebepaisydavo jo patarimų (Ps 78:40, 41). Ir atvirkščiai: štai pranašas Danielius buvo labai Jehovos mylimas — šį jo tarną angelas net pavadino „brangiuoju žmogumi“ (Dan 10:11). Kodėl? Danielius liko ištikimas Jehovai visada — ir būdamas tarp žmonių, ir vienumoje. (Perskaityk Danieliaus 6:11 [6:10, Brb].)

17. Prieš rinkdamasis, kokios muzikos klausytis ar kokius filmus žiūrėti, apie ką turėtum pamąstyti?

¹⁷ Ko reikia, kad net ir būdamas vienumoje liktum Dievui ištikimas? Privalai išmokti „atskirti gera nuo bloga“ savo pojūčiais ir tuos pojūčius vis lavinti darydamas tai, ką žinai esant teisinga (Hbr 5:14). Pavyzdžiui, tau dažnai tenka apsispręsti, kokios muzikos klausytis, kokius filmus žiūrėti, kokius interneto puslapius naršyti. Norėdamas išvengti viso, kas bloga, ir pasirinkti, kas gera, pamąstyk: ar tai, ką žiūrėsiu arba klausysiuos, skatins nuoširdžiai atjausti žmogų, ar tik nuteiks juoktis iš kito nelaimės? (Pat 17:5) Ar padės ‘mylėti gera’, ar tik atbukins jausmus ir bus sunkiau ‘nekęsti pikta’? (Am 5:15) Iš to, ką darai likęs vienas, pasimato, ką tu iš tikrųjų vertini (Lk 6:45).

18. Ką turėtum daryti, jeigu slapta užsiimi tuo, ką žinai esant bloga, ir kodėl nereikėtų kaltės slėpti?

¹⁸ O ką reikėtų daryti, jeigu slapta užsiimi tuo, ką žinai esant bloga? Atmink: „kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo“ (Pat 28:13). Kaip būtų neišmintinga toliau nuodėmiauti ir ‘liūdinti Šventąją Dievo Dvasią’! (Ef 4:30) Savo kaltę privalai išpažinti Dievui, išsipasakoti tėvams, pats įsisąmoninti, jog elgiesi blogai. Čia tau padėti gali bendruomenės vyresnieji. Jėzaus mokinys Jokūbas sako: „Jie tesimeldžia už [nusižengusįjį], patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista“ (Jok 5:14, 15). Tiesa, tada gali jaustis labai sutrikęs ir susilaukti gana nemalonių pasekmių. Bet jeigu įsidrąsinsi prašyti  pagalbos, išvengsi didesnės žalos ir jausi palengvėjimą, vėl atgavęs tyrą sąžinę (Ps 32:1-5).

Pradžiugink Jehovos širdį

19, 20. Ko Jehova tau trokšta, bet ir pats ką turėtum daryti?

¹⁹ Jehova, „laimingasis Dievas“, nori, kad būtum laimingas (1 Tim 1:11, NW). Jis nuoširdžiai tavimi rūpinasi. Net jeigu tavo pastangų elgtis dorai žmonės nepastebi, Jehova mato. Jam nėra paslėptų dalykų. Jis žvelgia į tave ne trūkumų ieškodamas, o norėdamas padėti tau daryti, kas teisinga. Dievo „akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“ (2 Met 16:9).

²⁰ Tad ir toliau vadovaukis Dievo Žodžiu, laikykis Biblijos patarimų. Taip įgysi išminties ir supratimo, kad galėtum įveikti kliūtis ir tinkamai apsispręsti sunkiais gyvenimo atvejais. Šitaip ne tik pradžiuginsi tėvus ir Jehovą, bet ir pats nestokosi tikro džiaugsmo.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kas padės jaunuoliui visada noriai paisyti tėvų reikalavimų ir leistis jų pataisomam?

• Kodėl svarbu turėti nuosaikų požiūrį į pinigus?

• Kaip gali likti ištikimas Jehovai būdamas vienumoje?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 6 puslapyje]

Ar liksi Dievui ištikimas būdamas vienumoje?