Jehova — mūsų Visavaldis Viešpats!

„Prie Visavaldžio Viešpaties Jehovos aš glaudžiuosi“ (PS 73:28, NW).

1. Ką, matyt, Paulius turėjo omenyje rašydamas žodžius Pirmame laiške korintiečiams 7:31?

„ŠIO pasaulio pavidalas praeina.“ Tai pasakė apaštalas Paulius (1 Kor 7:31). Jis, matyt, norėjo prilyginti pasaulio padėtį dramai, kurioje aktoriai vaidina teigiamus ir neigiamus personažus tol, kol baigiasi viena ar kita scena.

2, 3. a) Su kuo galima palyginti iššūkį, mestą Jehovos visuotinei valdžiai? b) Kokius klausimus aptarsime?

² Šiandien vyksta viena nepaprasta drama, į kurią esi įtrauktas ir tu. Joje ypač svarbus yra Jehovos Dievo visuotinės valdžios pripažinimo klausimas. Šią dramą galima prilyginti padėčiai šalyje, kurioje veikia ir tvarką palaiko teisėta valdžia, bet sykiu viena nusikaltėlių klika apgaule, smurtu, žudynėmis diktuoja savo valią. Ta nelegali organizacija yra iššūkis valdžiai ir dabar išmėginamas visų piliečių lojalumas.

³ Pasaulyje yra panaši padėtis. Teisėta valdžia — tai „Visavaldis Viešpats Jehova“ (Ps 71:5, NW). Bet žmonijai dabar grasina nusikalstama grupuotė, kurios šulas yra „piktasis“ (1 Jn 5:19). Ši klika metė iššūkį teisėtai aukščiausiajai Dievo valdžiai ir visi žmonės yra išbandomi, ar ištikimai palaikys Jehovos pusę. Kaip tokia padėtis susiklostė? Kodėl Dievas leido, kad taip atsitiktų? Ką kiekvienas iš mūsų galime daryti?

Kokie klausimai yra iškelti

4. Kokie du glaudžiai susiję klausimai sprendžiami pasaulinėje dramoje?

⁴ Pasaulio scenoje sprendžiami du — Jehovos visavaldystės ir žmogaus nepriekaištingumo — klausimai, glaudžiai tarpusavyje susiję. Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertime Jehova neretai vadinamas Visavaldžiu Viešpačiu. Štai psalmininkas su visišku pasitikėjimu savo giesmėje taria: „Prie Visavaldžio Viešpaties Jehovos aš glaudžiuosi“ (Ps 73:28, NW). Tokiu titulu vadinamas tas, kuriam priklauso aukščiausia valdžia. Taigi esama rimto pagrindo Jehovą  Dievą pripažinti Aukščiausiuoju Valdovu (Dan 7:22).

5. Kodėl turime remti Jehovos visuotinę valdžią?

⁵ Jehova Dievas yra Kūrėjas, todėl jis vienintelis gali teisėtai vadintis visatos ir žemės Visavaldžiu. (Perskaityk Apreiškimo 4:11.) Jehova taip pat yra Teisėjas, Įstatymų Davėjas ir Karalius, nes jis pats teisėjauja, duoda įstatymus, vykdo nuosprendžius (Iz 33:22). Kadangi gyvybę gavome iš Dievo ir esame nuo jo priklausomi, dera pripažinti jį Visavaldžiu Viešpačiu. Jei nuolat atminsime, kad Jehova „pasistatė sostą danguose, ir jo karališka galybė visa valdo“, širdis skatins jį, užimantį tokią didingą padėtį, remti (Ps 103:19; Apd 4:24).

6. Ką reiškia būti nepriekaištingam?

⁶ Jehovos aukščiausią valdžią remsime likdami jo akyse nepriekaištingi, tai yra moraliai tvirti, atsidavę jam visa širdimi. Tuo pasižymėjo patriarchas Jobas (Job 1:1).

Kaip pasaulinė drama prasidėjo

7, 8. Kaip Šėtonas užginčijo Jehovos visuotinės valdžios teisėtumą?

⁷ Maždaug prieš 6000 metų viena dvasinė esybė užginčijo Jehovos valdžios teisėtumą. To maištininko kalbas ir veiksmus diktavo savanaudiškas įgeidis būti garbinamam. Jis sukurstė pirmąją žmonių porą, Adomą ir Ievą, sulaužyti ištikimybę Dievo valdžiai ir mėgino apjuodinti Jehovos vardą kaltindamas jį melu. (Perskaityk Pradžios 3:1-5.) Maištininkas tapo didžiausiu priešu, arba Šėtonu; Velniu, arba šmeižiku; gyvate, tai yra suvedžiotoju; slibinu, kitaip tariant, rijiku (Apr 12:9).

⁸ Šėtonas pasišovė įvesti konkurencinę, tai yra savo, valdžią. Kaip Visavaldis Viešpats Jehova turėjo atsakyti į mestą iššūkį? Gal visus tris maištininkus — Šėtoną, Adomą ir Ievą — reikėjo tuoj pat nubausti mirtimi? Jam tikrai netrūko galios įvykdyti nuosprendį ir tai būtų parodę, kieno rankose yra aukščiausia valdžia. Taip pat būtų buvę patvirtinti Jehovos žodžiai, kad už jo įstatymo laužymą baudžiama. Kodėl Dievas to nepadarė?

9. Kokių abejonių pasėjo Šėtonas?

⁹ Meluodamas ir atitraukdamas Adomą ir Ievą nuo Dievo, Šėtonas iškėlė klausimą, ar Jehova teisėtai reikalauja iš žmonių, kad jam paklustų. Pastūmėjęs pirmąją porą nebeklausyti Dievo, piktasis sukėlė abejones ir dėl visų protingų kūrinių ištikimybės savo Kūrėjui. Iš atsitikimo su Jehovai ištikimu Jobu žinoma, kuo Šėtonas gyrėsi, — esą galįs atitraukti nuo Dievo visus žmones (Job 2:1-5).

10. Ką Jehova, nusprendęs vėliau apginti savo teisę į visavaldystę, leido?

¹⁰ Jehova nusprendė savo teisę į visavaldystę apginti kiek vėliau ir davė Šėtonui laiko įrodyti, ar jo tvirtinimai teisingi. Sykiu Dievas suteikė žmonėms progą parodyti savo ištikimybę jo valdžiai. Kas paaiškėjo praėjus daugybei amžių? Šėtonas įkūrė galingą nusikalstamą organizaciją. Jehova sunaikins ją ir patį Šėtoną ir neginčijamai bus įrodytas Dievo visavaldystės teisėtumas. Jehova Dievas gerai žinojo apie sėkmingą visos šios dramos baigtį ir tai išpranašavo dar tada, kai kilo maištas Edene (Pr 3:15).

11. Kokia daugelio žmonių pozicija Jehovos visavaldystės klausimu?

¹¹ Nemažai žmonių parodė tikėjimą ir liko nepriekaištingi — buvo atsidavę Jehovos valdžiai ir aukštino jo vardą. Tarp jų Abelis, Henochas, Nojus, Abraomas, Sara, Mozė, Rūta, Dovydas, Jėzus ir pirmieji jo mokiniai. Jų pavyzdžiu seka milijonai ištikimųjų ir mūsų laikais. Šie Dievo valdžios šalininkai savo pozicija liudija, kad  Šėtonas yra melagis, ir jam, tvirtinančiam, esą gali visus žmones atitraukti nuo Jehovos, neleidžia niekinti švento jo vardo (Pat 27:11).

Baigtis aiški

12. Kodėl galime neabejoti, kad Dievas ilgiau nebesitaikstys su blogiu?

¹² Galime neabejoti, kad Jehova netrukus apgins savo teisę visa valdyti. Jis ilgiau nebesitaikstys su blogiu. Dabar yra paskutinės senosios sistemos dienos. Kadaise Dievas pakilo prieš nedorą pasaulį ir nubaudė jį Tvanu. Taip pat sunaikino Sodomą ir Gomorą, paskandino faraoną ir jo kariauną. Prieš Aukščiausiąjį neatsilaikė nei Sisera su savo pulkais, nei Sanheribo vadovaujama asirų kariuomenė (Pr 7:1, 23; 19:24, 25; Iš 14:30, 31; Ts 4:15, 16; 2 Kar 19:35, 36). Todėl gerai žinome, kad Jehova Dievas daugiau nebeleis juodinti savo švento vardo ir varginti savo liudytojų. Be to, matome aiškų ženklą, kad Jėzus jau karaliauja ir kad ši pakrikusi sistema baigiasi (Mt 24:3).

13. Ką turime daryti, kad nepražūtume sykiu su Jehovos priešais?

¹³ Jeigu nenorime pražūti sykiu su Dievo priešais, turime būti ištikimi Jehovos valdžiai. Kaip? Nepalaikydami nusikalstamo Šėtono valdymo ir nesileisdami jo parankinių įbauginami (Iz 52:11; Jn 17:16; Apd 5:29). Tik šitaip parodome, kad remiame savo dangiškojo Tėvo valdžią. Sykiu įgyjame viltį likti gyvi tuomet, kai Jehova šalins visa, kas užtraukia nešlovę jo vardui, ir parodys esąs visatos Valdovas.

14. Apie ką kalbama daugelyje Biblijos puslapių?

¹⁴ Visoje Biblijoje kalbama apie Jehovos visavaldystę ir žmonių poziciją tuo klausimu. Pirmuose trijuose skyriuose rašoma apie kūrimą ir žmogaus nuopuolį, trijuose paskutiniuose — apie žmonijos atgimimą. Kituose puslapiuose randame daug detalių, kaip Visavaldis Viešpats Jehova įgyvendins tai, ką yra numatęs žmonijai, žemei, visatai. Pradžios knyga byloja, kaip Šėtonas ir blogis užvaldė pasaulį, o Apreiškimo knygos pabaigoje sakoma, kad blogio nebeliks, Šėtonas bus sunaikintas ir žemėje, kaip ir danguje, bus Dievo valia. Biblija atskleidžia nuodėmės ir mirties priežastį ir praneša, kaip žemė bus iš jų išvaduota, kad čionai visi nepriekaištingi žmonės džiaugtųsi beribe laime ir amžinu gyvenimu.

15. Ką kiekvienas turime daryti, kad amžių dramai pasibaigus džiaugtumės didžia gerove?

¹⁵ Greitai pasaulio scena keisis iš esmės ir dramos, kurioje visavaldystės klausimas sprendžiamas ištisus amžius, uždanga nusileis.  Scenoje nebeliks Šėtono, net atminimas apie jį nugrims į užmarštį. Visur bus vykdoma Dievo valia. Jei norime patys tai matyti ir džiaugtis didžia, Dievo Žodyje išpranašauta gerove, turime jau dabar remti Jehovos valdžią. Mums nepavyks vienu metu būti, taip sakant, abipus tvoros. Kad galėtume sakyti „su manimi Viešpats“, reikia stovėti jo pusėje (Ps 118:6, 7).

Mes irgi galime likti nepriekaištingi!

16. Kodėl galime neabejoti, jog žmogui įmanoma likti ištikimam Dievui?

¹⁶ Remti Jehovos valdžią ir likti nepriekaištingi jo akyse galime ir mes, juk pats apaštalas Paulius patikino: „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti“ (1 Kor 10:13). Apie kokius mėginimus Paulius kalbėjo ir kaip Dievas mums padeda juos ištverti?

17—19. a) Kokiems gundymams izraelitai pasidavė dykumoje? b) Kodėl įmanoma likti nepriekaištingiems Jehovos akyse?

¹⁷ Izraelitų klajonių po dykumą istorija rodo, jog būna aplinkybių, kai esame mėginami — gundomi nusižengti Dievo įstatams. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:6-8, 10.) Izraelitai galėjo atlaikyti išbandymus, tačiau jie ‘geidė blogio’. Taip atsitiko, pavyzdžiui, tada, kai Jehova stebuklingai parūpino tiek putpelių, jog būtų pakakę visam mėnesiui. Tiesa, žmonės senokai nebuvo ragavę mėsos, bet nebadavo, nes Dievas sočiai maitino mana. Vis dėlto tąsyk izraelitai godžiai paukščius graibstė norėdami prisikimšti pilvus (Sk 11:19, 20, 31-35).

¹⁸ Dar anksčiau, kai Mozei Sinajaus kalne buvo duodamas Įstatymas, izraelitai metėsi į stabmeldystę — ėmė garbinti veršį, pasinėrė į kūniškus malonumus. Tautos vadovui laikinai pasišalinus, jie nieko nebesivaržė ir pasidavė gundymams (Iš 32:1, 6). Prieš pat įžengdami į Pažadėtąją žemę tūkstančiai izraelitų buvo suvilioti moabičių paleistuvauti ir dėl savo nusikaltimo žuvo (Sk 25:1, 9). Kai kada izraelitai pasiduodavo maišto dvasiai ir imdavo skųstis; kartą murmėjo prieš Mozę ir sykiu prieš patį Dievą (Sk 21:5). Tada, kai piktavaliai Korachas, Datanas, Abiramas ir jų sėbrai susilaukė mirties bausmės, izraelitai netgi priekaištavo, esą toks sprendimas neteisingas. Už tai Dievas siuntė marą, nuo kurio mirė 14700 žmonių (Sk 17:6, 14 [16:41, 49, Brb]).

¹⁹ Nė vienas iš minėtų gundymų nebuvo izraelitams neįveikiamas. Tauta nusižengdavo dėl tikėjimo stokos — pamiršdavo Jehovą, jo meilę ir teisingus jo kelius. Kaip anuomet, taip ir dabar gundymai nėra tokie, kokių žmogus negalėtų pakelti. Jei įtempę jėgas jiems priešinsimės ir pasitikėsime Dievo pagalba, savo nepriekaištingumą išsaugosime. Žinokime: „Dievas ištikimas“ ir „neleis [...] mėginti virš  [mūsų] jėgų“. Jehova niekada nepalieka mūsų ir neleidžia aplinkybėms susiklostyti taip, kad žmogui būtų neįmanoma vykdyti jo valios (Ps 94:14).

20, 21. Kokią išeitį duoda Dievas, kai esame gundomi?

²⁰ Jehova „duos ir išeitį“ — stiprybės mėginimus ištverti. Štai persekiotojai, norėdami palaužti mūsų tikėjimą, gali griebtis fizinės prievartos. Kad netektų toliau kęsti mušimo, kankinimo ar net prarasti gyvybės, galbūt kils mintis leistis į kompromisą. Bet mes, remdamiesi dvasios įkvėptu pažadu, Pauliaus užrašytu 1 Korintiečiams 10:13, žinome, jog patiriamas išbandymas yra laikinas. Jehova neleis būti mėginamiems tiek, kad sulaužytume savo ištikimybę jam. Dievas gali sustiprinti mūsų tikėjimą ir suteikti dvasinių jėgų, padedančių likti nepriekaištingiems.

²¹ Jehova stiprina mus savo šventąja dvasia. Pavyzdžiui, jai veikiant mums ateina į galvą Šventojo Rašto mintys, padedančios nepasiduoti gundymui (Jn 14:26). Todėl ir neapsigauname, nepasukame į klystkelį. Suprantame, jog sprendžiami du — Jehovos visavaldystės ir žmogaus nepriekaištingumo — klausimai, glaudžiai tarpusavyje susiję. Tai žinodami ir Dievo remiami daugelis liko jam ištikimi iki mirties. Ir ne mirtis tapo išeitimi iš tų mėginimų. Nepasiduoti gundymams ir ištverti iki galo jie gebėjo padedami Jehovos. Šitaip jis gali pagelbėti ir mums. Jehova padeda ir per savo ištikimus angelus — „tarnaujančias dvasias, išsiųstas patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą“ (Hbr 1:14). Kitame straipsnyje kalbama, jog tiktai tie, kurie sergi savo nepriekaištingumą, gali gyventi džiugiausia viltimi, — kad jiems visą amžinybę skirta garbė remti Dievo valdžią. Mes irgi galime būti tarp jų, jei esame ištikimi savo Visavaldžiam Viešpačiui Jehovai.

Kaip atsakytum?

• Kodėl Jehovą turime pripažinti savo Visavaldžiu Viešpačiu?

• Ką reiškia išsaugoti savo nepriekaištingumą Dievo akyse?

• Iš kur žinome, kad Jehova greitai apgins savo visuotinę valdžią?

• Kodėl mes, remdamiesi 1 Korintiečiams 10:13 užrašytu pažadu, žinome, jog likti nepriekaištingiems įmanoma?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Šėtonas pastūmėjo Adomą ir Ievą sulaužyti ištikimybę Jehovai

[Iliustracija 26 puslapyje]

Būk pasiryžęs remti visuotinę Jehovos valdžią