Galybė, padėsianti atlaikyti visokius išmėginimus

„Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (FIL 4:13).

1. Kodėl Jehovos tarnams tenka kęsti daug sunkumų?

JEHOVOS tarnams jau nuo seno tenka kęsti visokius sunkumus. Vienus patiriame dėl savo pačių netobulumo, kitus užtraukia dabartinė pasaulio sistema. Be to, yra priešprieša tarp tų, kurie tarnauja Dievui, ir kurie jam netarnauja (Pr 3:15). Nuo pat žmonijos pradžios Dievas padeda savo ištikimiems tarnams atsilaikyti persekiojamiems dėl tikėjimo, nepasiduoti blogai aplinkinių įtakai, ištverti įvairiausius vargus. Jo šventoji dvasia ir mums suteikia galybės, kad nepalūžtume.

Persekiojimai dėl tikėjimo

2. Kaip žmonės dėl tikėjimo būna persekiojami ir ko persekiotojai siekia?

² Žmonės dėl savo religijos, dėl įsitikinimų būna persekiojami ir žodinėmis užgaulėmis, ir konkrečiais žalingais veiksmais. Šitaip norima tam tikrus įsitikinimus sutrypti, neleisti jiems plisti, verčiama jų atsižadėti. Persekiojama įvairiopai — atvirai arba klastingais metodais. Štai Biblijoje Šėtono taktika prilyginama tiek liūto, tiek kobros puolimui. (Perskaityk Psalmyno 91:13.)

3. Kaip Šėtonas puola tarsi liūtas ir kerta tarsi kobra?

³ Šėtonas lyg plėšrus liūtas dažnai renkasi tiesioginį puolimą. Tai smurtas, įkalinimas, veiklos uždraudimas (Ps 94:20). Gausybė atvejų, kaip šiais laikais jis naudoja prieš Dievo tarnus tokią taktiką, aprašoma Jehovos liudytojų leidžiamame „Metraštyje“. Daugelyje vietų yra taip buvę, kad įniršį ant Dievo garbintojų išliejo būrys smurtautojų, galbūt kurstomas dvasininkų ar politinių fanatikų. Dėl  tokių laukinių it liūto išpuolių, deja, vienas kitas suklumpa. Šėtonas kerta ir klastingai, tartum slėptuvėje tūnanti kobra: mėgina apnuodyti protą, apgauti žmogų, kad imtų veikti piktojo naudai. Tokiu puolimu stengiamasi susilpninti dvasingumą, net visai sugadinti mūsų santykius su Dievu. Vis dėlto šventosios dvasios padedami, galime atlaikyti ir vienokį, ir kitokį puolimą.

4, 5. Kaip geriausia pasiruošti persekiojimams ir kodėl būtent šitaip? Pateik pavyzdį.

⁴ Mėginti įsivaizduoti, kokie persekiojimai gali užklupti ateityje, nėra geriausias būdas ruoštis išbandymams. Mes nežinome, kokių sunkumų bus. Nuogąstaudami dėl to, kas gali niekada ir neįvykti, juk nieko nelaimėsime. Bet kai ką daryti galime. Dauguma krikščionių persekiojimus ištvėrė turėdami mintyse pavyzdį ištikimų Jehovos garbintojų, apie kuriuos pasakojama Šventajame Rašte, taip pat mąstydami apie Jėzaus mokymus ir tarnystę. Tokios mintys žadino dar didesnę meilę Jehovai, o meilė padėjo jiems, kad ir kaip mėginamiems, atsilaikyti.

⁵ Štai dviejų mūsų sesių iš Malavio pavyzdys. Prieš jas, atsisakančias pirkti partinius bilietus, susibūrė agresyvi minia — mušė, išrengė, grasino išprievartauti. Vėliau ėmė joms meluoti, neva bilietus jau įsigijo ir broliai, dirbantys Betelyje. „Tarnaujame tik Jehovai Dievui. Tai, ar filialo broliai nusipirko bilietus, ar ne, mudviem neturi jokios reikšmės. Nepirksime, net jei už tai nužudysite“, — tvirtai pasakė krikščionės. Tada jas paleido.

6, 7. Kaip Jehova savo tarnams, kenčiantiems persekiojimą, suteikia vidinės galybės?

⁶ Apaštalas Paulius rašė, kad Tesalonikos krikščionys priėmė tiesos žinią „didžiame suspaudime“ ir vis dėlto „su Šventosios Dvasios džiaugsmu“ (1 Tes 1:6). Iš tiesų daugybė krikščionių, iškentusių persekiojimus tiek praeityje, tiek dabartiniais laikais, yra pasakę, jog pačiais sunkiausiais momentais jie jausdavo vidinę ramybę, o tai juk yra viena iš Dievo šventosios dvasios vaisiaus dalelių (Gal 5:22). Tokia ramybė, aišku, sergėjo jų širdis ir mintis. Jehova per šventąją dvasią tikrai suteikia galybės savo tarnams, kad jie mėginami ištvertų ir veiktų išmintingai. *

⁷ Dievo tarnų ryžtas nesileisti į kompromisus, net kai yra aršiai persekiojami, stebina ne vieną. Atrodo, tarsi liudytojai būtų kupini antgamtinės galios. Iš tikrųjų taip ir yra. Apaštalas Petras patikina: „Jei jus niekina dėl Kristaus vardo, jūs palaiminti, nes garbės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų“ (1 Pt 4:14). Persekiojimai, kuriuos patiriame laikydamiesi teisingų normų, tik patvirtina, kad esame teisingame kelyje (Mt 5:10-12; Jn 15:20). Mus laimina Jehova, ir kaip gera tai žinoti!

Aplinkinių spaudimas

8. a) Kas padėjo Jozuei ir Kalebui atlaikyti aplinkinių spaudimą? b) Ko mus pamoko Jozuės ir Kalebo pavyzdys?

⁸ Krikščionims tenka atlaikyti ir netiesioginį puolimą, pavyzdžiui, priešintis blogai aplinkinių įtakai. Vis dėlto Jehovos dvasia nepalyginti galingesnė už pasaulio dvasią. Nors žmonės ir išjuoktų, kalbėtų apie mus netiesą, stengtųsi savaip perdirbti, šventosios dvasios remiami  tikrai atsilaikysime. Pagalvokime, kas kadaise padėjo Jozuei ir Kalebui nepersiimti dešimties kitų žvalgų, pasiųstų į Kanaano kraštą, mąstysenos. Juodu pakluso Dievo dvasios vadovavimui — todėl ir turėjo „kitokią dvasią“, kitokią vidinę nuostatą. (Perskaityk Skaičių 13:30; 14:6-10, 24.)

9. Kodėl krikščionys nebijo skirtis nuo daugumos?

⁹ Šventoji dvasia ir Jėzaus apaštalams padėjo labiau klausyti Dievo, o ne tų, kuriuos visuomenė laikė gerbtinais teisingo tikėjimo mokytojais (Apd 4:21, 31; 5:29, 32). Dauguma žmonių, kad išvengtų priešiškumo ir konfliktų, yra linkę eiti paskui minią. O tikrieji krikščionys tvirtai ir atvirai pareiškia, jog yra pasiryžę laikytis, kas teisinga. Jie nesibijo būti kitokie, nes drąsos teikia Dievo šventoji dvasia (2 Tim 1:7). Aptarkime vieną situaciją, kai kito asmens spaudimui privalu nepasiduoti.

10. Kokia dilema gali kilti kai kuriems krikščionims?

¹⁰ Kai kuriems jaunuoliams kyla dilema, ką daryti sužinojus apie bendratikio nusižengimą. Galbūt atrodo, jog šiuo atveju kreiptis į vyresniuosius dvasinės pagalbos tolygu sulaužyti nerašytą tylėjimo įstatymą ir sugriauti draugo pasitikėjimą, todėl geriau niekam nesakyti. Asmuo gal net įkalbinėja bendratikį nuslėpti jo nuodėmę. Ne tik jaunam, bet ir suaugusiam liudytojui gali būti sunku eiti pas bendruomenės vyresniuosius ir kalbėti, jog draugas ar namiškis nusidėjo. Kaip atsidavęs krikščionis, patirdamas tokį spaudimą, turėtų elgtis?

11, 12. Kaip derėtų reaguoti, jei kuris nors bendruomenės narys įkalbinėja tave slėpti jo nusižengimą, ir kodėl būtent taip?

¹¹ Tarkim, jaunas liudytojas Aleksas sužino, kad Simas, jo draugas iš bendruomenės, įniko į pornografiją. Aleksas sako Simui, jog toks bičiulio įprotis jam kelia nerimą, bet šis tik numoja ranka. Kai Aleksas pataria pasikalbėti apie tai su vyresniaisiais, Simas sako: „Būk tikras draugas, neišduok manęs.“ Ar baimė prarasti draugą turėtų Aleksą sulaikyti? Gal jaunuolis svarsto, katruo vyresnieji patikėtų, jei Simas imtų viską neigti. Bet jeigu tylės, situacija nesikeis į gera ir Simas galiausiai praras paties Jehovos draugystę. Čia Aleksui ypač padėtų priminimas, jog „žmonių baimė spendžia žmogui spąstus, o kas pasitiki Viešpačiu, tas apsaugomas“ (Pat 29:25). Ką dar galėtų šis jaunas krikščionis daryti? Vėl bandyti draugiškai pasišnekėti su Simu, kad  jo problema yra rimta. Aišku, tam reikia drąsos. Bet gal dabar ir pats Simas norės išsikalbėti. Aleksas turėtų vėl paskatinti draugą kreiptis į vyresniuosius ir pasakyti, kad jeigu šis pernelyg ilgai dels, jis pats bus priverstas informuoti, kas vyksta (Kun 5:1).

¹² Jeigu ir tau kada nors teko panašiai pagelbėti draugui, jis iš pradžių turbūt nėmaž nesidžiaugė ir tik laikui bėgant suvokė, jog stengeisi jo labui. Nusidėjęs asmuo, jei pasinaudoja siūloma pagalba, vėliau, ko gero, visada bus dėkingas tau už tvirtą poziciją ir už tai, kad laikaisi krikščioniškų principų. O jei baisiai užsigavo ant tavęs, ar gali jį vadinti tikru draugu? Visuomet daryk tai, kas džiugintų tavo didžiausią Draugą — Jehovą. Jeigu Dievas yra mums svarbiausias, visi jį mylintys gerbs mus už ištikimybę krikščioniškiems principams; tokių žmonių tarpe rasime sau tikrų draugų. Bendruomenėje niekada nepalikime vietos Šėtonui, antraip liūdintume Jehovos šventąją dvasią. Elkimės taip, kaip ji skatina, — saugokime krikščionių bendruomenės tyrumą (Ef 4:27, 30).

Daugybė kitokių sunkumų

13. Kokius sunkumus tenka kęsti Jehovos tarnams ir kodėl yra tiek bėdų?

¹³ Kokių tik nebūna bėdų — pristingama lėšų, netenkama darbo, miršta artimas žmogus, sušlubuoja sveikata, užklumpa stichinė ar kitokia nelaimė. Kadangi gyvename „sunkiais laikais“, anksčiau ar vėliau koks nors vargas gali prispausti bet kurį iš mūsų (2 Tim 3:1). Tuomet svarbiausia nepulti į paniką. Šventoji dvasia suteikia galybės ištverti visokius sunkumus.

14. Kaip Jobas įgavo vidinės galybės ištverti visas nelaimes?

¹⁴ Štai kadaise nelaimės viena po kitos smogė Jobui. Šis vyras neteko turto, vaikų, draugų, sveikatos, jo žmona net prarado pasitikėjimą Jehova (Job 1:13-19; 2:7-9). Bet tada Jobui tikru guodėju tapo Elihuvas. Štai jis ragino Jobą — beje, toks buvo ir paties Jehovos paraginimas: „Stabtelk akimirksnį ir pamąstyk apie nuostabius Dievo darbus“ (Job 37:14). Kas padėjo Jobui visa ištverti? Ir kaip vargus galime iškęsti mes? Ogi prisimindami ir nuolat apmąstydami, kaip pasireiškia Jehovos šventoji dvasia ir jo galia (Job 38:1-41; 42:1, 2). Gal atmintyje gyvi atsitikimai, kai patys pajutome Dievo ištiestą pagalbos ranką. Jis ir dabar mumis rūpinasi.

15. Kas Pauliui suteikė stiprybės, kad ištvertų mėginimus?

¹⁵ Apaštalui Pauliui dėl tikėjimo teko kęsti vargų ir jo gyvybei ne sykį grėsė pavojus (2 Kor 11:23-28). Kaip per tokius išbandymus jis neprarado pusiausvyros, atlaikė emocinę įtampą? Jį stiprino malda, pasitikėjimas Jehova. Apie išmėginimus, galiausiai atvedusius į mirtį, Paulius  rašė: „Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad per mane toliau skelbimas pasiektų pilnatvę ir visos tautos jį išgirstų; jis mane ištraukė iš liūto nasrų“ (2 Tim 4:17). Paulius iš savo patirties galėjo bendratikius nuraminti: „Nieku per daug nesirūpinkite.“ (Perskaityk Filipiečiams 4:6, 7, 13.)

16, 17. Pateik pavyzdžių, kaip Jehova padeda savo tarnams ištverti sunkumus.

¹⁶ Sesė Roksana, tarnaujanti pioniere, irgi patyrė, kaip Jehova padeda savo tarnams. Kai ši krikščionė, norėdama dalyvauti viename iš mūsų kongresų, paprašė kelių laisvadienių, darbdavys piktai atšovė, kad nė nebandytų ten vykti, nes antraip ją išmes. Roksana mūsų sambūrio nepraleido. Ji karštai meldė Dievą padėti neprarasti darbo ir pajuto visišką ramybę. Pirmadienį po kongreso, kaip ir buvo grasinta, Roksaną atleido. Sesė nusiminė, nes, gaudama net nedidelį atlyginimą, galėjo padėti šeimai. Vėl meldėsi ir tikino save, kad jei per kongresą Dievas rūpinosi jos dvasine gerove, neapleis ir matydamas materialinius poreikius. Eidama namo pamatė skelbimą, siūlantį darbą patyrusiems pramoninių siuvamųjų mašinų operatoriams. Sesė pasiprašė priimama. Nors reikiamos patirties neturėjo, vadybininkas sutiko ją įdarbinti, be to, už dvigubai didesnį atlyginimą, negu anksčiau ji gaudavo. Roksana suprato, jog tai atsakymas į jos maldas. Bet laukė dar didesnis džiaugsmas. Sesė dalijosi gerąja naujiena su bendradarbiais ir penki, tarp jų anas vadybininkas, priėmė tiesos žodį ir pasikrikštijo.

¹⁷ Kartais gal atrodo, jog mūsų maldos neišklausomos — arba į jas atsakoma ne iškart ir ne taip, kaip tikėjomės. Šitaip atsitinka ne be priežasties. Jehova atsižvelgia į tam tikras aplinkybes, kurios mums paaiškės galbūt tik vėliau. Neabejotina viena — Dievas savo ištikimų tarnų neapleidžia (Hbr 6:10).

Mėginimus ir gundymus atlaikome Jehovos padedami

18, 19. a) Kodėl nesistebime, kad tenka kęsti mėginimus bei gundymus? b) Kaip tu gali atlaikyti išbandymus?

¹⁸ Jehovos tarnai nesistebi, kad tenka kęsti gundymus, nusivylimą, persekiojimus, aplinkinių spaudimą. Juk iš esmės pasaulis mums priešiškas (Jn 15:17-19). Tačiau šventosios dvasios stiprinamiems mums Dievo tarnyboje nėra tokio iššūkio, kurio neįstengtume priimti. Jehova neleis gundyti mūsų virš jėgų (1 Kor 10:13). Jis niekada nepaliks ir nepamirš (Hbr 13:5). Paklusdami jo įkvėptam Žodžiui, esame saugomi ir stiprinami. Dievo dvasia taip pat gali paskatinti bendratikius ištiesti pagalbos ranką, kai mums labiausiai to reikia.

¹⁹ Melskimės, studijuokime Šventąjį Raštą ir šitaip stenkimės kuo daugiau semtis šventosios dvasios, kad būtume „visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, pilni ištvermės ir kantrybės“, ir džiaugsmo (Kol 1:11).

[Išnaša]

Kaip atsakysi?

• Kaip gali pasiruošti ištverti persekiojimus?

• Kaip elgtis, jei kas nors įkalbinėja tave slėpti jo nusižengimą?

• Kuo gali būti tikras, kad ir kokie vargintų sunkumai?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 28 puslapyje]

Ko galime pasimokyti iš Jozuės ir Kalebo?

[Iliustracija 29 puslapyje]

Kaip gali padėti draugui, kuris nusižengia?