Tebus mums prieglobstis Jehovos vardas

„Paliksiu [...] nuolankią ir kuklią tautą. Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas bus jiems prieglauda“ (SOF 3:12).

1, 2. Kokia „audra“ netrukus užklups žmoniją?

GAL kada buvai užkluptas audros su lietumi ar kruša ir slėpeisi po kokiu tiltu? Bet jei užeitų smarki vėtra, tikras uraganas, po tiltu jau nepasislėptum. Prieglobsčio reikėtų ieškoti saugesnėje vietoje.

² Dabar artinasi kitokia audra — įvykiai, keliantys grėsmę visai žmonijai. Tai „diena [...] viesulo ir audros“ (Vl), „didžioji Jehovos diena“ (NW), ištiksianti pasaulį. Vis dėlto mes turime kur prisiglausti. (Perskaityk Sofonijo 1:14-18.) Ko tad reikia, jei „Viešpaties pykčio dieną“, sparčiai besiartinančią, norime likti saugūs?

Kokių audros dienų jau būta

3. Kokia „nusiaubianti vėtra“ ištiko Izraelio dešimties giminių karalystę?

³ Jehovos diena staiga prasidės visų klaidingų pasaulio religijų sunaikinimu. Kur ieškoti prieglobsčio? Atsakymą rasime patyrinėję senąją Dievo tautos istoriją. Izaijas, gyvenęs aštuntajame amžiuje prieš mūsų erą, Jehovos nuosprendį atskalūniškai Izraelio dešimties giminių karalystei palygino su „nusiaubiančia vėtra“, kurios išvengti nepavyks. (Perskaityk Izaijo 28:1, 2.) Ta pranašystė išsipildė 740 m. p. m. e., kai dešimties giminių (žymiausia buvo Efraimo) valdas užėmė Asirija.

4. Kokia „Jehovos diena“ 607 m. p. m. e. užklupo Jeruzalę?

⁴ Kai jau buvo nubaustas į klaidatikystę pasidavęs Izraelis, „didžioji Jehovos diena“ 607 m. p. m. e. atėjo ir Jeruzalei bei Judo karalystei. Judo gyventojai irgi buvo pasukę atskalūnybės keliu, todėl ši nelaimė juos ir ištiko. Babilono karaliui Nebukadnecarui kėsinantis užgrobti Judą su sostine Jeruzale, čionykščiai žmonės kreipėsi pagalbos į savo politinį sąjungininką Egiptą — bėgo į „melo prieglaudą“. Bet babiloniečiai tarsi pražūtinga audra tą „prieglaudą“ nušlavė (Iz 28:14, 17).

5. Kaip bus su Dievo garbintojų bendruomene, kai visoms klaidingoms religijoms ateis galas?

⁵ Didžioji Jehovos diena, užklupusi Jeruzalę, yra tarsi pavyzdys, rodantis, koks nuosprendis dabar laukia atskalūniškų krikščionijos bažnyčių. Sykiu galas ateis ir visai „didžiosios Babelės“ imperijai, visoms klaidingoms pasaulio religijoms. Paskui bus  sunaikinti ir kiti nedoros Šėtono santvarkos elementai. Bet Dievo garbintojų bendruomenė, savo prieglobsčiu pasirinkusi Jehovą, per tuos įvykius išliks saugi (Apr 7:14; 18:2, 8; 19:19-21).

Dvasinis prieglobstis ir fizinė apsauga

6. Koks prieglobstis Jehovos tarnams prieinamas ir kaip į jį patenkame?

⁶ Koks prieglobstis Dievo tarnams prieinamas jau dabar, pabaigos laiku, ir kaip į jį patenkame? Šiandieną randame dvasinį prieglobstį. Tokia priebėga atsiveria visiems, kas ‘pasitiki Dievo vardu’ („mąsto apie jo vardą“, NW) ir uoliai jam tarnauja. (Perskaityk Malachijo 3:16-18.) Savaime aišku, vien mąstyti apie Dievo vardą nepakanka. Biblijoje rašoma: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Rom 10:13). Čia nurodyta aiški sąsaja: Jehova išgelbės tuos, kurie jo vardo šaukiasi. Doros širdies žmonės mato, koks didelis skirtumas yra tarp tikrųjų krikščionių, Dievo liudytojų, pagarbiai ‘mąstančių apie jo vardą’, ir kitų žmonių, kurie Dievui netarnauja.

7, 8. Kaip pirmojo amžiaus krikščionys patyrė fizinę apsaugą ir ko panašaus galima tikėtis šiais laikais?

⁷ Dievas mus gelbsti suteikdamas ne vien dvasinį prieglobstį. Savo tarnams jis žada ir fizinę apsaugą. Apie tai byloja vienas istorijos epizodas — kas vyko 66 m. e. m., kai romėnų kariuomenė, vadovaujama Cestijaus Galo, atžygiavo jėga paimti Jeruzalės. Jėzus buvo išpranašavęs, jog šito suspaudimo dienos bus „sutrumpintos“ (Mt 24:15, 16, 21, 22). Ir pranašystė išsipildė: romėnų pajėgos netikėtai nuo miesto pasitraukė. Tuomet tikrieji krikščionys, vadinamasis „kūnas“ (Brb), gavę progą išsigelbėti, skubiai paliko miestą ir jo apylinkes. Kai kurie persikėlė per Jordaną ir rado prieglobstį kalnuose į rytus nuo upės.

⁸ Anų krikščionių ir dabartinių Dievo tarnų situacija panaši. Pirmojo amžiaus krikščionys ieškojo, kur galėtų prisiglausti. Saugios prieglaudos Dievo tarnams reikės ir šiais laikais. Tik šįkart neteks bėgti į jokią konkrečią vietovę, mat tikrųjų krikščionių esama visuose žemės kampeliuose. Kai atskalūniškos krikščionių bažnyčios nueis į pragaištį, Jehovos ir kalnui prilygintos jo organizacijos prieglobstyje „išrinktųjų“ bendruomenė su savo ištikimais draugais patirs fizinę apsaugą.

9. Kas mėgina padaryti taip, kad Jehovos vardas pasimirštų? Pateik pavyzdį.

⁹ Krikščioniškojo pasaulio religijos tikrai yra vertos pražūties. Jos nemoko tikinčiųjų tiesos apie Dievą, laiko juos dvasinėje tamsoje, taip pat akivaizdžiai niekina Dievo vardą. Viduramžiais Dievo asmeninis vardas Europoje buvo gana plačiai žinomas. Tas vardas — keturios hebrajiškos raidės, vadinamos tetragrama ir transliteruojamos JHVH, — puošė monetas, namų fasadus, daugelį knygų ir Biblijų, net kai kurias katalikų ir protestantų bažnyčias. Bet pastaraisiais laikais radosi tendencija šalinti Dievo vardą iš Biblijos vertimų ir apskritai iš vartosenos. Apie tai, pavyzdžiui, liudija Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos laiškas dėl Dievo vardo, datuotas 2008 metų birželio 29-ąja. Jame Romos katalikų bažnyčia vyskupų konferencijoms nurodė tetragramą, vartojamą įvairiomis formomis, pakeisti titulu „Viešpats“. Vatikanas pareiškė, jog asmeninis Dievo vardas neturi būti tariamas katalikų liturginėse giesmėse bei maldose. Kitų religijų, tiek krikščioniškų, tiek nekrikščioniškų, vadovai nuo milijonų tikinčiųjų irgi nuslepia tikrojo Dievo tapatybę.

 Apsauga tiems, kas Dievo vardą laiko šventu

10. Kaip šiandieną Dievo vardui yra rodoma pagarba?

¹⁰ Jehovos liudytojai, skirtingai nei kitų religijų išpažinėjai, Dievo vardą gerbia ir šlovina. Jo šventumą iškelia pagarbiai tą vardą minėdami, tuo vardu į Dievą kreipdamiesi. Jehova, kad savo tarnus laimintų ir saugotų, gali tapti kuo tik reikia, ir žmonės, kurie juo pasitiki, Jehovai yra labai mieli. „Jis pažįsta ieškančius prieglobsčio jame“ (Nah 1:7, Jr; Apd 15:14).

11, 12. Kas prie Jehovos vardo glaudėsi senovės Judo karalystėje ir kas taip daro šiais laikais?

¹¹ Nors dauguma senojo Judo gyventojų nuo Dievo nusisuko, buvo ir tokių, kurie prieglauda sau pasirinko Jehovos vardą. (Perskaityk Sofonijo 3:12, 13.) Štai kai Dievas nubaudė neištikimą Judo karalystę — leido babiloniečiams kraštą nukariauti ir žmones paimti nelaisvėn, — kai kurių asmenų, pavyzdžiui, Jeremijo, Barucho ir Ebed Melecho, gyvenančių „viduryje“ atskalūniškos tautos, pasigailėjo. Kiti prie Dievo ištikimai glaudėsi net ir patekę į nelaisvę. Vėliau, 539 m. p. m. e., Babiloną užėmė Kyro vadovaujami medai ir persai. Žydų likučiui Kyras davė raštišką leidimą grįžti į tėvynę.

¹² Sofonijas pranašaudamas apie tuos, kurie sugrįžę iš tremties vėl tyrai garbins Dievą, apsakė, kaip Jehova juos gelbės ir kaip jais džiaugsis. (Perskaityk Sofonijo 3:14-17.) Kai kas panašaus vyksta mūsų laikais. Kada jau buvo danguje įkurta Dievo Karalystė, Jehova ištikimų pateptųjų likutį išvadavo iš didžiosios Babelės dvasinės nelaisvės. Ir Dievas džiaugiasi jais ligi pat šios dienos.

13. Iš ko išsilaisvina visų tautų žmonės?

¹³ Iš didžiosios Babelės išėjo ir nuo klaidingų religinių mokymų atsiribojo taip pat ir tie, kurių viltis — amžinasis gyvenimas žemėje (Apr 18:4). Pasauliniu mastu šiandieną yra taikytini Sofonijo 2:3 užrašyti žodžiai: „Ieškokite Viešpaties, visi krašto nuolankieji.“ Jehovos vardą prieglobsčiu sau renkasi nuolankūs, romūs visų tautų žmonės — ir puoselėjantys dangiškąją, ir žemiškąją viltį.

Dievo vardas — ne talismanas

14, 15. a) Kokių žinoma pavyzdžių, kai žmonės tam tikrą daiktą ar objektą laikė talismanu? b) Ko nederėtų naudoti kaip amuleto?

¹⁴ Kai kurių izraelitų akimis, šventykla buvo tarsi koks talismanas, saugantis nuo priešų (Jer 7:1-5a [7:1-4, Brb]). Dar seniau izraelitai talismanu laikė sandoros skrynią, kartą net sumanė neštis ją į mūšį, kad iškovotų pergalę (1 Sam 4:3, 10, 11). Paskesniais laikais Konstantinas Didysis davė nurodymą savo karių skydus paženklinti dviem pirmosiomis vardo „Kristus“ graikiškomis raidėmis chi ir ro, vildamasis, kad tai apsaugos karius mūšyje. Ir Švedijos karalius Gustavas II Adolfas, kovojęs Trisdešimties metų kare, manoma, dėvėjo šarvus, kurių nuotrauka įdėta 7-ame puslapyje. Atkreipkime dėmesį, kad ant krūtinšarvio gerai matomoje vietoje yra užrašytas vardas „Iehova“.

¹⁵ Kai kurie Dievo garbintojai, puolami demonų, saugų prieglobstį randa šaukdamiesi Jehovos vardo balsu. Vis dėlto jokio daikto, paženklinto Dievo vardu, nederėtų laikyti talismanu ar nešiotis kaip amuleto, tarsi jis turėtų kokių stebuklingų galių apsaugoti. Būti Jehovos vardo prieglobstyje reiškia visai ką kita.

Prieglauda, kurioje jau dabar esame saugūs

16. Kaip šiandieną randame dvasinę prieglaudą?

¹⁶ Prieglauda šiandien mums yra Dievo garbintojų bendruomenės dvasinis saugumas  (Ps 91:1). Per „ištikimą ir nuovokų vergą“ ir krikščionių vyresniuosius esame perspėjami, kokios pasaulio tendencijos tam saugumui kelia grėsmę (Mt 24:45-47, NW; Iz 32:1, 2). Pavyzdžiui, mums dažnai primenama, kaip pavojinga susitelkti į materialinius dalykus. Tokie priminimai iš tiesų gelbsti nuo dvasinio žlugimo. Taip pat esame raginami saugotis atsainumo, nerūpestingumo, kad Jehovos tarnyboje nepasidarytume neveiklūs. Dievo Žodis sako: „Kvailųjų nerūpestingumas juos pražudys, bet kas manęs klausys, tas saugiai gyvens, nevarginamas nelaimės baimės“ (Pat 1:32, 33, Jr). Kad būtume dvasiškai saugūs, be to, privalome laikytis aukštų moralės normų, šalintis visokio netyrumo.

17, 18. Kokia permaina dabar leidžia milijonams žmonių glaustis prie Jehovos vardo?

¹⁷ Ištikimas vergas dar skatina mus daryti taip, kaip Jėzaus prisakyta, — visoje žemėje skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mt 24:14; 28:19, 20). Apie vieną permainą, leisiančią žmonėms glaustis prie Jehovos vardo, Sofonijas pranašavo: „Tada Aš duosiu tautoms tyrą kalbą, kad jos visos galėtų šauktis Viešpaties ir vieningai Jam tarnauti“ (Sof 3:9, Brb).

¹⁸ Kas yra toji tyra kalba? Tai Biblijoje, šventosios dvasios įkvėptoje knygoje, užrašyta tiesa apie Jehovą Dievą, apie visa, ką jis padarė ir dar yra numatęs padaryti. Kai žmonėms aiškini, kas iš tikrųjų yra Dievo Karalystė ir kaip ji pašlovins jo vardą, kai kalbi apie Dievo visavaldystės apgynimą ir su džiaugsmu pasakoji, kokia nuostabi ateitis atsivers ištikimiesiems, gavusiems amžinojo gyvenimo dovaną, tu ir šneki tyra kalba. Daugybė skelbėjų, mokančių tyrą tiesos kalbą, į savo tarpą prikviečia ir kitus. Šie irgi šaukiasi Jehovos vardo, stoja tarnauti jam petys į petį. Taigi visame pasaulyje dabar milijonai žmonių glaudžiasi prie Jehovos (Ps 1:1, 3).

19, 20. Kaip Biblijos laikais teko nusivilti tiems, kas pasitikėjo „melo prieglauda“?

¹⁹ Pasaulio gyventojai susiduria su, regis, neįveikiamomis problemomis. Nerasdami išeities, daugelis gręžiasi pagalbos į netobulą žmogų. Dažnas savo viltis deda į politines institucijas, kaip kad senovėje Izraelis dairėsi paramos į kaimynines tautas, net sudarinėjo su jomis sąjungas. Vis dėlto žinome, jog Izraelis šitaip nieko nelaimėjo. Ir šiandieną nei jokia valstybė, nei Jungtinių Tautų organizacija visų žmonijos problemų neišspręs. Tad nejaugi vertėtų politines institucijas ir jų sąjungas laikyti prieglobsčiu? Biblijoje, beje, jos yra pranašiškai vadinamos „melo prieglauda“. Ir labai teisingai pasakyta, nes visi, kas tokiomis institucijomis pasitiki, karčiai nusivils. (Perskaityk Izaijo 28:15, 17.)

 ²⁰ Netrukus ateis Jehovos diena — pasaulį, vaizdžiai tariant, užklups pražūtinga audra. Žmonės, kad ir kokius planus kurtų, apsisaugoti neįstengs. Čia nepadės nei turtas, nei karinės slėptuvės. Izaijo 28:17 rašoma: „Nušluos ledų kruša melo prieglaudą, išplaus vandenys slėptuvę.“

21. Kodėl mums verta vadovautis 2011-ųjų metų citata?

²¹ Dievo garbintojams tikras prieglobstis dabar ir visados bus Jehova. Apie tikrąją slėptuvę primena ir Sofonijo vardas, reiškiantis „Jehova paslepia“. Ne veltui ir 2011-iesiems metams, remiantis Sofonijo 3:12 (NW), parinkti tokie žodžiai: Tebus mums prieglobstis Jehovos vardas. Jau dabar galime ir turime prieglobsčiu laikyti Jehovos vardą, besąlygiškai juo pasikliauti (Ps 9:11 [9:10, Brb]). Kasdien atminkime šiuos dvasios įkvėptus žodžius: „Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas — tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus“ (Pat 18:10).

Pakartokime

• Kaip dabar mes glaudžiamės prie Jehovos vardo?

• Kodėl neturėtume sudėti vilčių į „melo prieglaudą“?

• Kokį prieglobstį Jehova mums žada suteikti ateityje?

[Studijų klausimai]

[Anotacija 6 puslapyje]

2011-ųjų metų citata parinkti tokie žodžiai: Tebus mums prieglobstis Jehovos vardas (Sofonijo 3:12, NW).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 7 puslapyje]

Thüringer Landesmuseum Heidecksburg Rudolstadt, Waffensammlung “Schwarzburger Zeughaus”