Šventoji dvasia Dievo kūryboje

„Dangūs yra padaryti Viešpaties žodžiu ir žvaigždžių daugybė Dvasia Jo burnos“ (PS 33:6, Vl).

1, 2. a) Kaip per laiką gausėjo žinių apie dangų ir žemę? b) Kokį klausimą reikia išsiaiškinti?

KAI 1905 metais Albertas Einšteinas paskelbė specialiąją reliatyvumo teoriją, jis pats ir daugelis kitų mokslininkų manė, jog Visatą sudaro tik viena galaktika — mūsiškis Paukščių Takas. Kaip smarkiai jie klydo! Dabar jau žinoma, kad Visatoje yra daugiau kaip šimtas milijardų galaktikų su milijonais, net milijardais žvaigždžių. Dangų tyrinėjant vis galingesniais stacionariais ir orbitiniais teleskopais, nuolat atrandama naujų, ligi tol nematytų galaktikų.

² XX amžiaus pradžioje mokslo žinios tiek apie dangų, tiek ir apie žemę buvo gan ribotos. Tiesa, žmonės, gyvenę prieš šimtą metų, žinojo daugiau negu jų protėviai. Bet šiandieną apie gyvybės mechanizmo sudėtingumą ir genialumą, taip pat apie sistemas, palaikančias gyvybę mūsų planetoje, turima kur kas daugiau informacijos negu anuomet. Ateityje dangų ir žemę, be abejo, pažinsime dar geriau. Vis dėlto grįžkime mintimis į pačią pradžią ir iškelkime klausimą: kaip visa tai atsirado? Atsakymas yra — ir tik todėl, kad Kūrėjas jį atskleidė Šventajame Rašte.

Kūrimo stebuklas

3, 4. Kaip Dievas sukūrė Visatą ir kaip jo darbai teikia jam šlovę?

³ Kaip Visata užgimė, paaiškina pirmieji Biblijos žodžiai: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pr 1:1). Tada, kai jokia materija dar neegzistavo, Jehova savo šventąja dvasia, galinga veikiamąja jėga, sukūrė materialųjį dangų ir žemę, kitaip tariant, Visatą. Žmogus kokį daiktą sumeistrauja rankomis ir įrankiais, o Dievas didžius darbus daro pasitelkęs šventąją dvasią.

⁴ Biblijoje šventoji dvasia vaizdžiai vadinama Dievo „pirštu“ (Lk 11:20; Mt 12:28). Jehovos „rankų darbas“ — tai, ką jis šventąja dvasia sukūrė, — teikia jam didelę šlovę. Psalmininkas Dovydas giedojo: „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą“ (Ps 19:2 [19:1, Brb]). Materialioji kūrinija iš tiesų liudija, kad Dievo šventosios dvasios galia stulbinanti (Rom 1:20). Pakalbėkime apie tai plačiau.

Dievo beribė galia

5. Pavyzdžiu pailiustruok, kokią kuriamąją galią turi Jehovos šventoji dvasia.

⁵ Visata, kurios platybių žmogus net mintimis neaprėpia, akivaizdžiai rodo, kokia neišsemiama Jehovos jėga, jo galybė. (Perskaityk Izaijo 40:26.) Šiuolaikinis mokslas žino, kad materiją galima paversti energija, o energiją — materija. Vienas pavyzdys, kaip materija virsta energija — tai mūsų Saulė. Kas sekundę apie keturis milijonus tonų materijos Saulė paverčia šviesa, šilumine bei kitokia energija. Mus pasiekia tik dalelė tos energijos, bet jos visiškai pakanka gyvybei žemėje palaikyti. Savaime aišku, Saulei sukurti reikėjo milžiniškos galios, neapsakomai didelės jėgos. O kur dar  milijardai kitų žvaigždžių! Jehova turėjo užtektinai galybės, kad visa tai sukurtų. Jo jėga iš tikrųjų neišsenkama.

6, 7. a) Kodėl galima teigti, jog visa, ką Dievas šventąja dvasia sukūrė, yra labai tvarkinga? b) Kas rodo, kad Visata nėra aklo atsitiktinumo produktas?

⁶ Nesunku pastebėti, jog visa, ką Dievas savo šventąja dvasia padarė, yra labai tvarkinga. Štai įsivaizduok, kad turi dėžę, pilną įvairiaspalvių rutuliukų. Tą dėžę gerai pakratai, rutuliukai susimaišo, o paskui visus išpili ant žemės. Kaip manai, ar rutuliukai savaime susigrupuos pagal spalvą — mėlyni su mėlynais, geltoni su geltonais ir taip toliau? Aišku, kad ne. Nevaldomi procesai tvarkos nesukuria; priešingai, sąlygoja netvarką. Pripažįstama, jog tai yra vienas iš pagrindinių gamtos dėsnių. *

⁷ Kai akis pakeliame į dangų, kai į erdvę nukreipiame teleskopus, ką gi matome? Skliaute mirga begalė šviesulių — galaktikos, žvaigždės, planetos, visos išsidėsčiusios tam tikra tvarka, ir judėjimas jų labai preciziškas. Tokios darnos negalėjo sukurti aklas atsitiktinumas ar nevaldomas kosminis sprogimas. Čia derėtų susimąstyti: kokiai jėgai veikiant mūsų tvarkingoji Visata atsirado? Žmogaus galimybės ribotos, ir jokiais moksliniais eksperimentais, jokiais stebėjimais neįmanoma nustatyti, kokia jėga visa padarė. Įvardyta ji Biblijoje. Tai Dievo šventoji dvasia, galingiausia jėga Visatoje. Psalmininkas giedojo: „Dangūs yra padaryti Viešpaties žodžiu ir žvaigždžių daugybė Dvasia Jo burnos“ (Ps 33:6, Vl). Žvalgydamiesi po nakties dangų, plika akimi įžiūrime tiktai menką dalį tos „žvaigždžių daugybės“.

Šventoji dvasia ir mūsų planeta

8. Kiek iš tikrųjų težinome apie Jehovos darbus?

⁸ Mūsų dabartinės žinios apie gamtą tėra kruopelytė, palyginti su tuo žinių lobynu, kuris dar turės atsiverti ateityje. Dievo kūrybą menkai tepažįstame. Teisingai pasakė dievobaimingasis Jobas: „Tai tik jo galybės užuominos, mes tik jos šnabždesį teišgirstame“ (Job 26:14). Praėjus keliems šimtmečiams, karalius Saliamonas, kruopštus Jehovos darbų tyrinėtojas, padarė išvadą: „Visa, ką [Dievas] daro, tinkama tam laikui. Be to, jis įdiegė amžinybę į jų širdį, bet žmogus negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro“ (Mok 3:11; 8:17).

9, 10. Kokia galia Dievas sukūrė žemę ir kokių įvyko pokyčių per pirmąsias tris kūrimo dienas?

⁹ Vis dėlto svarbiausius dalykus Jehova, Kūrėjas, mums atskleidė. Pavyzdžiui, iš Šventojo Rašto sužinome, kad Dievo dvasia jau veikė žemėje prieš neapsakomą daugybę amžių. (Perskaityk Pradžios 1:2.) Anuomet mūsų planetoje nebuvo sausumos, nebuvo šviesos ir, reikia manyti, nebuvo oro, kuriuo gyvieji organizmai kvėpuotų.

 ¹⁰ Toliau Biblijoje aprašoma, ką Dievas nuveikė per keletą kūrimo dienų. Nors kalbama apie „dienas“, turima omenyje ne 24 valandų trukmės para, o ištisos epochos. Pirmąją kūrimo dieną Jehova padarė, kad žemėje po truputį rastųsi šviesa. Ir šviesos radosi vis daugiau, kol galiausiai, žiūrint iš žemės, jau pasimatė saulė ir mėnulis (Pr 1:3, 14). Antrąją dieną ėmė formuotis atmosfera (Pr 1:6). Taigi žemėje jau buvo vandens, šviesos, oro, tačiau dar nebuvo sausumos. Trečiosios kūrimo dienos pradžioje Jehova savo šventąja dvasia, galbūt pasitelkęs planetos gelmėse veikiančias galingas jėgas, iš pasaulinio vandenyno iškėlė sausumą, suformavo žemynus (Pr 1:9). Tą pačią trečiąją dieną ir paskesniais kūrimo laikotarpiais vyko dar daug kitų nuostabių procesų ir mūsų planetos veidas labai keitėsi.

Šventoji dvasia ir gyvieji organizmai

11. Ką liudija gyvųjų organizmų sudėtingumas, simetrija, grožis?

¹¹ Savo dvasia Dievas padarė didžių darbų ir biosferoje: tąja galinga jėga nuo trečios iki šeštos dienos sukūrė stulbinančią augalų ir gyvūnų įvairovę (Pr 1:11, 20-25). Gyvojoje gamtoje matome begalę sudėtingumo, simetrijos, grožio pavyzdžių, ir jie liudija, kad viskas turėjo būti suprojektuota nepaprastai išmoningai.

12. a) Kokia yra DNR funkcija? b) Ką mums byloja DNR kodo stabilumas?

¹² Pagalvokime, pavyzdžiui, apie DNR (deoksiribonukleorūgštį), vieną cheminių mechanizmų, skirtų perduoti savitas individo ypatybes jo palikuonims, kitaip tariant, tolesnei kartai. Visa, kas mūsų planetoje gyva, — mikrobai, žolė, drambliai, mėlynieji banginiai, žmonės — dauginasi pagal DNR kode užšifruotas instrukcijas. Nors žemėje gyvų organizmų esama pačių įvairiausių,  genetinis kodas, lemiantis daugelį jų paveldimų savybių, yra labai stabilus ir sąlygoja tai, kad pagrindinės gyvybės rūšys viena nuo kitos skiriasi ir niekada tarpusavyje nesimaišo. Todėl sudėtingoje žemės ekosistemoje, kaip Jehova Dievas iš pradžių ir buvo sumanęs, gyvieji organizmai nekintamai atlieka kiekvienas savo paskirtį (Ps 139:16). Šitos sistemos funkcionalumas ir darna taip pat aiškiai liudija, jog visa yra sukurta Dievo šventąja dvasia, jo „pirštu“.

Žemiškosios kūrybos šedevras

13. Kaip Dievas sukūrė žmogų?

¹³ Slinko amžiai. Dievas sukūrė gyvąją ir negyvąją gamtą, padarė nesuskaitomą daugybę veikalų. Žemė nebebuvo „padrika ir dyka“. Bet Jehovos kūryba tuo nesibaigė, jis ruošėsi sukurti žemėje tikrą šedevrą. Šeštosios dienos pabaigoje savo šventąja dvasia iš žemės elementų Dievas padarė žmogų (Pr 2:7).

14. Kuo iš esmės žmogus skiriasi nuo gyvūnų?

¹⁴ Pradžios 1:27 rašoma: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.“ Pasakymas, kad Jehova sukūrė mus pagal savo paveikslą, primena, jog esame apdovanoti valios laisve, gebėjimu mylėti ir netgi užmegzti artimą ryšį su Kūrėju. Taigi savo protu labai išsiskiriame iš gyvūnų, ir ne atsitiktinai. Jehova žmogui davė tokį protą, kad apie jį ir jo darbus galėtų semtis žinių visą amžinybę ir kad tas pažinimas teiktų didelį malonumą.

15. Kas gera laukė Adomo ir Ievos?

¹⁵ Jau pačioje pradžioje Dievas patikėjo Adomui ir Ievai žemę, kad tyrinėtų ją ir džiaugtųsi visais nuostabiais kūriniais (Pr 1:28). Jehova pirmąją porą apgyvendino rojuje, parūpino gausybę maisto. Priešaky buvo ištisa amžinybė, ir juodu galėjo susilaukti milijardų tobulų palikuonių, tapti mylimais tėvais ir seneliais. Bet reikalai pasisuko kitaip.

Pripažinkime šventosios dvasios vaidmenį

16. Kokią turime viltį, nors pirmieji žmonės nuo Dievo ir nusigręžė?

¹⁶ Užuot dėkinga širdimi Kūrėjui paklusę, Adomas ir Ieva pasirodė savanaudžiai, nuo Dievo nusigręžė. Jų palikuonys todėl nuo pat gimimo neša netobulybės naštą, patiria daug vargo ir skausmų. Bet žalą, kuri radosi pasukus nuodėmės keliu, Dievas atitaisys, ir Biblijoje yra paaiškinta, kaip jis tai padarys. Iš šios knygos taip pat žinome, kad Jehova įgyvendins visa, ką pradžioje buvo sumanęs. Žemė taps rojumi ir čia gyvens sveiki, laimingi žmonės — žmonės, apdovanoti amžinuoju gyvenimu (Pr 3:15). Kad šituo nuostabiu pažadu nė kiek neabejotume, mums reikia Dievo šventosios dvasios pagalbos.

17. Kokios pasaulėžiūros neturime persiimti?

¹⁷ Šventosios dvasios turime prašyti Jehovą maldoje (Lk 11:13). Šitaip stiprės mūsų įsitikinimas, kad pasaulis ir visa, kas jame, yra Dievo rankų darbas. Šiandieną kaip niekad propaguojamas ateizmas ir evoliucijos teorija — dalykai, grindžiami suktais, tuščiais samprotavimais. Tegul visuomenėje įsigalėjusi klaidinga pasaulėžiūra mūsų netrikdo ir negąsdina. Visi krikščionys turi būti pasirengę tokį puolimą atlaikyti, nepasiduoti aplinkinių spaudimui. (Perskaityk Kolosiečiams 2:8.)

18. Kodėl, aiškinantis Visatos ir žmogaus kilmės paslaptį, būtų trumparegiška atsisakyti minties, jog esama Kūrėjo?

¹⁸ Sąžiningai ištirkime, kokiais faktais mokymas apie Kūrėją pagrįstas, ir mūsų tikėjimas dar stiprės, Bibliją laikysime dar didesniu autoritetu. Aiškindamiesi Visatos ir žmogaus kilmės paslaptį, daugelis net neprisileidžia minties, kad čia galėjo veikti  kokia nors aukštesnė jėga. Bet jeigu laikytumės tokio požiūrio, negalėtume visų faktų vertinti objektyviai. Tada tiesiog nekreiptume dėmesio į tai, kaip sistemingai ir tikslingai gamtoje viskas sutvarkyta ir kad tokių pavyzdžių esama „daugiau [...], negu žmogus gali suskaičiuoti“ (Job 9:10; Ps 104:25). Mes, krikščionys, neabejojame, jog jėga, kuri sąlygojo pasaulio atsiradimą, buvo šventoji dvasia ir ją kryptingai panaudojo mąstanti Esybė, pats Jehova.

Šventoji dvasia ir mūsų tikėjimas

19. Kas tave patį įtikina, kad Dievas yra ir kad jo dvasia veikia?

¹⁹ Kad Dievą tikėtume, didžiai gerbtume ir mylėtume, mums nebūtina apie jo kūrybą žinoti visko. Kaip draugystė tarp žmonių nėra grindžiama tiktai racionaliais apskaičiavimais, taip ir tikėjimas, siejantis mus su Jehova, remiasi ne vien sausais faktais. Kuo geriau draugai vienas kitą pažįsta, tuo stipresnis darosi tarpusavio ryšys. Panašiai yra su Dievu: kuo daugiau apie jį sužinome, tuo tvirčiau tikime. Kai Jehova išklauso mūsų maldas, kai patys įsitikiname, kokie vertingi jo principai, Dievas mums tampa ypač realus. Vis aiškiau matydami, kaip jis kreipia mūsų žingsnius, kaip mus globoja, laimina mūsų tarnybą ir aprūpina viskuo, kas būtina, su Jehova dar labiau suartėjame. Visa tai neginčijamai liudija, kad Dievas yra ir kad šventoji dvasia veikia.

20. a) Iš kokių paskatų Dievas sukūrė Visatą ir žmogų? b) Kas mūsų laukia, jei visada leisimės Dievo šventosios dvasios vedami?

²⁰ Biblija yra vienas akivaizdus pavyzdys, kaip Jehovos veikiamoji jėga kitados pasireiškė, mat jos rašytojai „Šventosios Dvasios paakinti [...] kalbėjo Dievo vardu“ (2 Pt 1:21). Kruopščiai į Bibliją gilindamiesi, ugdomės tikėjimą Dievu, Visatos Kūrėju (Apr 4:11). Jehova kūrimo darbų ėmėsi iš meilės (1 Jn 4:8). Tad kiek galėdami stenkimės padėti žmonėms pažinti dangiškąjį Tėvą ir Draugą, kurio meilė mus taip traukia. Jeigu visada leisimės Dievo dvasios vedami, apie Jehovą sužinosime vis ką nors nauja, ir taip bus ištisą amžinybę (Gal 5:16, 25). Nepaliaukime semtis žinių apie Jehovą, apie jo didžius darbus. Savo pačių gyvensena atspindėkime tą begalinę meilę, kurią jis parodė sukurdamas šventąja dvasia dangų, žemę ir žmogų.

[Išnaša]

Kaip paaiškintum?

• Ką apie Dievo šventosios dvasios veikimą suprantame jau vien iš to, kad egzistuoja dangus ir žemė?

• Kokių galimybių Dievas atvėrė žmogui, sukurdamas jį pagal savo paveikslą?

• Kodėl turėtume ištirti, kokiais faktais mokymas apie Kūrėją pagrįstas?

• Kaip savo ryšį su Jehova galime stiprinti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ką mums byloja Visatoje regima tvarka ir darna?

[Šaltinio nuoroda]

Žvaigždės: Anglo-Australian Observatory/David Malin Images

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Kodėl galima sakyti, jog visus gyvuosius organizmus sieja kai kas bendra — DNR?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Ar esi pasirengęs ginti savo tikėjimą?