Neapkęskime to, kas nedora

„Tu [Jėzau] nekentei nedorybės“ (HBR 1:9).

1. Kaip Jėzus pabrėžė meilės svarbą?

JĖZUS KRISTUS pabrėždamas, kokia svarbi yra meilė, savo mokiniams kalbėjo: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13:34, 35). Savo sekėjams Jėzus liepė mylėti vieniems kitus pasiaukojama meile. Tokia meilė turėjo būti jų skiriamasis bruožas. Jėzus taip pat skatino: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5:44).

2. Kam turi išsiugdyti neapykantą Kristaus sekėjai?

² Žmonėms Jėzus ne tik skiepijo meilę, bet ir mokė juos, ko reikia neapkęsti. Kadaise apie Jėzų buvo pasakyta: „Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės“ (Hbr 1:9; Ps 45:8 [45:7, Brb]). Šitie žodžiai byloja, kad privalome ne tik branginti, kas teisu, bet ir išmokti neapkęsti nuodėmės, nedorybės, neapkęsti visko, ką Dievo įstatymas smerkia. Verta įsidėmėti, jog apaštalas Jonas tiesiai pasakė: „Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą, nuodėmė — tai įstatymo laužymas“ (1 Jn 3:4).

3. Kokias keturias sritis, kur reikia rodyti neapykantą blogiui, aptarsime šiame straipsnyje?

³ Taigi kiekvienas krikščionis turėtų pasvarstyti: ar aš nekenčiu to, kas nedora? Aptarkime, kaip rodyti neapykantą blogiui šiose keturiose srityse: 1) piktnaudžiavimas svaigiaisiais gėrimais, 2) okultizmas, 3) amoralumas ir 4) bendravimas su asmenimis, kuriems patinka tai, kas nedora.

Nepiktnaudžiaukime svaigiaisiais gėrimais

4. Kodėl Jėzus turėjo moralinę teisę atvirai įspėti dėl girtavimo?

⁴ Vynas yra viena iš Dievo dovanų (Ps 104:14, 15). Kartais juo pasivaišindavo ir Jėzus, tačiau šia dovana nepiktnaudžiavo,  gerdavo ne tiek, kad pasigertų (Pat 23:29-33). Todėl jis turėjo moralinę teisę atvirai smerkti girtybę. (Perskaityk Luko 21:34.) Kai svaigiųjų gėrimų padauginama, tai veda ir prie kitų didelių nuodėmių. Ne veltui apaštalas Paulius rašė: „Nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios“ (Ef 5:18). Jis taip pat įspėjo pagyvenusias krikščiones, kad nebūtų „besaikės vyno gėrėjos“ (Tit 2:3, Brb).

5. Kokius klausimus turėtų apsvarstyti tie, kurie svaigiųjų gėrimų neatsisako?

⁵ Jei svaigiųjų gėrimų neatsisakai, apsvarstyk tolesnius klausimus. Ar mano požiūris į girtybę toks kaip Jėzaus? Jeigu dėl šio reikalo tektų kitą žmogų paprotinti, ar turėčiau moralinę teisę? Ar neišgėrinėju, kad pabėgčiau nuo rūpesčių ar kad man atlėgtų įtampa? Kiek svaigalų kas savaitę suvartoju? Kaip reaguoju, jei kas nors užsimena, kad geriu per daug? Gal puolu gintis ar net įsižeidžiu? Jeigu taptume besaikiais vyno gėrėjais, turbūt nebegalėtume blaiviai mąstyti ir teisingai apsispręsti. O Kristaus sekėjai juk stengiasi išsaugoti „sveiką nuovoką“ (Pat 3:21, 22).

Šalinkimės okultizmo

6, 7. a) Kokia buvo Jėzaus nuostata Šėtono ir demonų atžvilgiu? b) Kodėl okultizmas šiandieną taip plačiai praktikuojamas?

⁶ Jėzus gyvendamas žemėje Šėtonui ir demonams priešinosi be jokių išlygų. Jis atrėmė ir tiesiogines atakas, kai Šėtonas mėgindavo palaužti jo ištikimybę (Lk 4:1-13). Įžvelgė ir subtilius, ne tokius akivaizdžius puolimus, kai būdavo bandoma paveikti jo mąstyseną, paskatinti elgtis nederamai (Mt 16:21-23). Iš žiaurios demonų vergijos Jėzus, be to, padėjo išsivaduoti ne vienam doros širdies žmogui (Mk 5:2, 8, 12-15; 9:20, 25-27).

⁷ Karaliaus valdžią Jėzus, kaip žinia, gavo 1914 metais. Paskui jis išvalė dangų — Šėtoną ir demonus, kad nebedarytų blogos įtakos, iš ten pašalino. Todėl dabar Šėtonas kaip niekad yra užsidegęs ‘suvedžioti visą pasaulį’ (Apr 12:9, 10). Neturėtume stebėtis ir kad okultizmas kelia visuomenei vis didesnį susidomėjimą. Ko būtų patartina imtis, kad apsisaugotume?

8. Kaip dėl laisvalaikio užsiėmimų kiekvienas turėtume save ištirti?

⁸ Biblija aiškiai perspėja, kaip pavojinga sueiti į kontaktą su dvasių pasauliu. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 18:10-12.) Dabar Šėtonas ir demonai stengiasi žmonių mąstyseną paveikti propaguodami okultizmą per filmus, knygas, kompiuterinius žaidimus. Todėl kai sprendžiame, kokius laisvalaikio užsiėmimus pasirinkti, kiekvienas apsvarstykime štai ką. Ar pastaraisiais mėnesiais nežiūrėjau tokių filmų, televizijos programų, ar nežaidžiau tokių kompiuterinių žaidimų, ar neskaičiau tokių knygų arba komiksų, kuriuose figūruoja burtai, magija? Ar suprantu, kaip svarbu su okultizmu neturėti nieko  bendra? O gal tas pavojus man neatrodo toks jau didelis? Ir apskritai, ar pamąsčiau, kaip mano laisvalaikį vertintų Jehova? Jeigu šėtoniškai įtakai vis dėlto pasiduodu, argi meilė Jehovai ir pagarba jo teisingiems principams nepaskatins manęs imtis ryžtingų priemonių ir nuo šitų blogybių visiškai atsiriboti? (Apd 19:19, 20)

Įsiklausykime į Jėzaus perspėjimą dėl amoralumo

9. Kaip gali būti, kad žmogus puoselėja širdyje nedorybę?

⁹ Jėzaus nuostata dėl moralės buvo tokia kaip Jehovos. Jis sakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: ‘Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu.’ Taigi jie — jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19:4-6). Jėzus žinojo, jog tai, į ką nukreipiame žvilgsnį, gali paveikti širdį. Todėl į Kalno pamokslą įtraukė ir tokį perspėjimą: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mt 5:27, 28). Tie, kas Jėzaus žodžių nepaiso, iš tikrųjų augina širdyje nedorybę.

10. Papasakok atvejį, rodantį, kad žmogus gali atsikratyti įpročio žiūrėti pornografiją.

¹⁰ Žmonėms prie amoralių dalykų vilioti Šėtonas turi parankią priemonę — pornografiją. Dabar pasaulis jos tvindyte užtvindytas. Tiems, kas pornografiją žiūri, paskui būna sunku amoralias scenas išmesti iš galvos. Jie net gali tapti nuo pornografijos priklausomi. Štai vienas krikščionis apie save pasakoja: „Slapta žiūrėdavau pornografiją. Susikūriau fantazijų pasaulį, kuris, maniau, neturi nieko bendra su realiu pasauliu, kuriame tarnauju Jehovai. Žinojau, kad tai nedoras įprotis, tačiau save tikinau, jog mano tarnystė Dievui tebėra priimtina.“ Kas padėjo broliui susiprotėti? „Kad ir kaip buvo sunku, nusprendžiau apie savo problemą pasisakyti vyresniesiems.“ Asmenybę žlugdančio įpročio brolis galiausiai atsikratė. „Tik apsivalęs nuo šitos nuodėmės pajutau, kad mano sąžinė yra iš tiesų švari“, — prisipažįsta jis. Tie, kas neapkenčia nedorybės, privalo išmokti neapkęsti ir pornografijos.

11, 12. Kaip galėtume parodyti, jog neapkenčiame nedorybės, kai renkamės, kokios muzikos klausytis?

¹¹ Mūsų emocijas, vadinasi, ir širdį gali stipriai paveikti muzika, dainų žodžiai. Pati savaime muzika yra Dievo dovana, ir nuo seno Jehova buvo šlovinamas giesmėmis (Iš 15:20, 21; Ef 5:19). Bet sugedęs Šėtono pasaulis perša tokią muziką, kuri iškelia amoralumą, nedorybę (1 Jn 5:19). Kada muziką renkiesi, kaip žinoti, ar ji tavo protą nuodys ar ne?

¹² Visų pirma apsvarstyk štai ką. Ar dainose, kurių klausausi, nėra aukštinama žmogžudystė, svetimavimas, ištvirkavimas, ar nėra niekinami šventi dalykai? Jeigu vienos kitos dainos žodžius kam nors paskaityčiau, ar žmogus matytų, kad to,  kas nedora, neapkenčiu? O gal priešingai — jam susidarytų įspūdis, kad mano širdis jau sugadinta? Juk negalėtume sakyti, kad nekenčiame nedorybės, jeigu dainomis ją liaupsintume. „Kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų, — kalbėjo Jėzus. — Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai“ (Mt 15:18, 19; palygink Jokūbo 3:10, 11).

Į žmones, kuriems patinka nedorybė, žvelkime Jėzaus akimis

13. Kaip Jėzus žiūrėjo į tuos, kurie nesiliovė darę nuodėmių?

¹³ Jėzus pasakė atėjęs šaukti į atgailą nusidėjėlių, kitaip tariant, nedorų žmonių (Lk 5:30-32). O kaip jis žiūrėjo į tuos, kurie nesiliovė darę nuodėmių, kurie savo širdį užkietino? Jėzus pabrėžiamai įspėjo saugotis jų blogos įtakos (Mt 23:15, 23-26). Taip pat aiškiai pasakė: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ — įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daugelis man sakys, tai dienai atėjus [kai Dievas pasauliui vykdys nuosprendį]: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’“ Tačiau visus, kurie nedorai elgėsi ir neatgailavo, jis atstums, tardamas: „Šalin nuo manęs!“ (Mt 7:21-23). Kodėl jie sulauks pasmerkimo? Todėl, kad savo nedorais darbais užtraukia Dievui negarbę ir kenkia kitiems žmonėms.

14. Kodėl neatgailaujantys nusidėjėliai yra atskiriami nuo bendruomenės?

¹⁴ Dievo Žodis liepia neatgailaujančius nusidėjėlius atskirti nuo bendruomenės. (Perskaityk 1 Korintiečiams 5:9-13.) Šito reikia bent dėl trijų priežasčių: 1) kad nebūtų niekinamas Jehovos vardas, 2) kad bendruomenė išliktų tyra ir 3) kad nusidėjęs asmuo susiprotėtų ir imtų atgailauti.

15. Į kokius nelengvus klausimus turime sau atsakyti, jei norime likti Jehovai ištikimi?

¹⁵ Ar į tuos, kurie nedorų darbų neketina atsisakyti, žvelgiame Jėzaus akimis? Kiekvienas štai apie ką pamąstykime. Ar su asmeniu, kuris nuo krikščionių bendruomenės buvo atskirtas arba pats atsiskyrė, esu pasiryžęs nutraukti ryšius? O jeigu tai šeimos narys, su kuriuo nebegyvenu po vienu stogu? Pastarasis atvejis būtų tikras išbandymas. Čia ypač pasimatytų, ar branginame teisumą ir ar Dievui esame ištikimi. *

16, 17. Kokia dilema iškilo vienai krikščionei dėl sūnaus ir kas jai padėjo pripažinti, kad su atskirtaisiais bendrauti nevalia?

¹⁶ Štai pažiūrėkime, ką teko išgyventi vienai seseriai. Jos sūnus, jau suaugęs, kurį laiką puoselėjo meilę Jehovai, bet vėliau pasuko nedorybės keliu. Kadangi neatgailavo, buvo nuo bendruomenės atskirtas.  Sesuo mylėjo Jehovą, mylėjo ir sūnų. Jai buvo nepaprastai sunku laikytis Šventojo Rašto priesako nebendrauti su atskirtaisiais.

¹⁷ Ką būtum pataręs seseriai daryti? Vienas vyresnysis padėjo suprasti, kad Jehovai jos skausmas nėra svetimas. Brolis paskatino ją pamąstyti, kaip Jehovai turėjo gelti širdį, kai tarp angelų, jo dangiškųjų sūnų, radosi maištininkų. Vyresnysis atkreipė dėmesį, kad nors Jehova žino, kaip nelengva būna artimiesiems, vis dėlto reikalauja neatgailaujantį nusidėjėlį nuo bendruomenės atskirti. Sesuo į jo žodžius įsiklausė ir sutiko, kad ištikimas Dievo tarnas šiam sutvarkymui turi paklusti. * Tokia ištikimybė Jehovą džiugina (Pat 27:11).

18, 19. a) Kam parodai neapykantą, nutraukdamas ryšius su žmogumi, kuris nedorai elgiasi? b) Ką galima laimėti, ištikimai laikantis Dievo nustatytos tvarkos?

¹⁸ Jeigu ir tu patekai į tokią situaciją, atmink: Jehova tavo jausmus gerai supranta. Su atskirtuoju ar atsiskyrusiuoju nutraukdamas ryšius, parodai, kad nuodėmingų minčių ir poelgių, privedusių prie tokios baigties, neapkenti. Taip pat parodai, kad nusidėjusį žmogų tebemyli ir todėl darai viską, kas jam padėtų atsitiesti. Jei tokiu atveju Jehovos nustatytos tvarkos ištikimai laikaisi, yra daugiau vilties, kad sudrausmintas žmogus ims atgailauti ir prie Jehovos sugrįš.

¹⁹ Viena krikščionė, atskirta ir vėliau į bendruomenę sugrįžusi, rašė: „Aš taip džiaugiuosi, kad Jehova saugo bendruomenės tyrumą — savo garbintojus jis tikrai myli! Tai, kas pašaliečiams atrodo šiurkštu, negailestinga, iš tikrųjų yra būtina ir meilinga.“ Kaip manai, ar ji būtų priėjusi prie tokios išvados, jeigu bendruomenės nariai, juolab artimieji, su ja, atskirtąja, būtų palaikę nuolatinį ryšį? Paisydami Šventojo Rašto priesako su atskirtaisiais nebendrauti, mes aiškiai parodome, kad pripažįstame Jehovos teisę nustatyti elgesio normas ir kad teisumas mums brangus.

Nusistatykime ‘nekęsti pikto’

20, 21. Kodėl svarbu išmokti neapkęsti nedorybės?

²⁰ „Būkite blaivūs, budėkite!“ — skatina apaštalas Petras. Ir kodėl? Čia pat jis paaiškina: „Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Pt 5:8). Ar netapsi jo auka? Tai labai priklauso nuo to, ar išmoksi neapkęsti nedorybės.

²¹ Išsiugdyti tokią nuostatą, kad visas blogis būtų atgrasus, nėra lengva. Iš prigimties esame nuodėmingi ir gyvename pasaulyje, kuriame kūniškiems geismams pataikaujama (1 Jn 2:15-17). Tačiau jeigu sekame Jėzumi Kristumi ir tikrai mylime Jehovą, išmokti neapkęsti nedorybės mums nebus per sunku. Tvirtai nusistatykime ‘nekęsti pikto’ ir visados atminkime — Jehova „saugo savo ištikimųjų gyvastį, gelbsti iš nedorėlių rankų“ (Ps 97:10).

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kaip galėtume ištirti, ar nuo svaigiųjų gėrimų netampame priklausomi?

• Ko patartina imtis, kad atsiribotume nuo okultizmo?

• Kodėl pornografija tokia pavojinga?

• Kaip nedorybei rodome neapykantą, kai nuo bendruomenės yra atskiriamas mums artimas žmogus?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 29 puslapyje]

Jei svaigiųjų gėrimų neatsisakai, apie ką turėtum pamąstyti?

[Iliustracija 30 puslapyje]

Žiūrėk, kad laisvalaikiu nepasiduotum šėtoniškai įtakai

[Iliustracija 31 puslapyje]

Kokius daigus, žiūrėdamas pornografiją, žmogus savo širdyje augintų?