Skaitytojų klausimai

Kodėl Mozė supyko ant Aarono sūnų Eleazaro ir Itamaro po jų brolių Nadabo ir Abihuvo mirties, ir kaip tas pyktis buvo numaldytas? (Kun 10:16-20)

Netrukus po to, kai pranešė izraelitams apie kunigystės įvedimą, Jehova nubaudė mirtimi Aarono sūnus Nadabą ir Abihuvą už tai, kad „atnašavo Viešpaties akivaizdoje nešventintą ugnį“ (Kun 10:1, 2). Likusiems gyviems Aarono sūnums Mozė liepė žuvusių brolių negedėti. Paskui tuodu vyrai, Eleazaras ir Itamaras, Mozę smarkiai papiktino, nes nevalgė už nuodėmę paaukoto ožio (Kun 9:3). Kodėl Mozė supyko?

Įstatyme, kurį Jehova davė Mozei, buvo nurodyta, jog kunigas, atnašaujantis auką už nuodėmę, turi susitikimo palapinės kieme dalį tos aukos suvalgyti. Šitaip kunigas tarytum atsakydavo už kaltę tų, kieno vardu auka buvo atnašaujama. Tačiau jeigu atnašaujamos aukos kraujo įnešdavo į pirmąją šventovės patalpą, Šventąją, tuomet tos aukos valgyti nederėjo. Ją reikėdavo sudeginti (Kun 6:17-19, 23 [6:24-26, 30, Brb]).

Po tragiškų tos dienos įvykių Mozė tikriausiai nusprendė įsitikinti, ar laikomasi visų Jehovos paliepimų. Sužinojęs, kad aukos už nuodėmę ožys sudegintas, Mozė įpyko. Kadangi Jehovos akivaizdon ožio kraujo į Šventąją nebuvo atnešta, Mozė griežtai paklausė Eleazarą ir Itamarą, kodėl šie nevalgė atnašos, kaip to reikalavo įstatymas (Kun 10:17, 18).

Į Mozės klausimą atsakė Aaronas, nes sūnūs taip pasielgė, matyt, su jo pritarimu. Kai Nadabas ir Abihuvas buvo nubausti mirtimi, Aaronas galbūt suabejojo, ar bent kuris iš kunigų tądien galėtų su tyra sąžine valgyti auką už nuodėmę. Nors Eleazaras ir Itamaras nebuvo tiesiogiai atsakingi už brolių nusižengimą, Aaronui tikriausiai atrodė, jog valgydami auką jie Jehovos nedžiugintų (Kun 10:19).

Tokią išvadą Aaronas galėjo prieiti svarstydamas štai ką: jo šeimos nariai tik pradėjo eiti kunigiškas pareigas, ir jiems derėjo itin kruopščiai viską atlikti, žiūrint net menkiausių smulkmenų, kad Dievui būtų malonu. Tačiau Nadabas ir Abihuvas paniekino Jehovos vardą ir užsitraukė Dievo rūstybę. Tad Aaronas galėjo manyti, jog kunigų šeima, kurios nariai padarė tokią nuodėmę, šventos aukos valgyti negali.

Mozę, regis, toks brolio atsakymas nuramino, nes toliau skaitome: „Mozė, tai girdėdamas, sutiko“ (Kun 10:20). Toks pasiaiškinimas tikriausiai patenkino ir Jehovą.