Stengtis tikrai verta!

TĖVAI, savo atžalas „drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“, kas savaitę būtinai rengia šeimos dvasinio ugdymo vakarą (Ef 6:4). Jeigu augini vaiką, tikriausiai žinai, kaip sunku kartais būna išlaikyti mažylio dėmesį. Kaip jį sudominti? Štai ką sugalvojo kai kurie tėvai.

„Kai vaikai buvo mažesni, — pasakoja Kalifornijoje (JAV) gyvenantis Džordžas, — mudu su žmona stengėmės šeimos studijas vis paįvairinti, padaryti jas įdomias. Kartais visi persirengdavome Biblijos veikėjais, skaitydavome kurią nors istoriją iš Mano biblinių pasakojimų knygos ir čia pat ją suvaidindavome. Netgi pasidarydavome scenos reikmenis — kardus, skeptrus, pintines ir panašiai. Savo Biblijos žinias patikrindavome žaisdami tokius žaidimus kaip „Atspėk, kas esu“, patys sukūrėme stalo žaidimą su skirtingo sunkumo bibliniais klausimais. Be to, sugalvodavome visokiausių užduočių, kurias atlikdavome kartu, pavyzdžiui, konstravome Nojaus laivo modelį, darėme Biblijoje aprašytų įvykių laiko juostą. Nepamiršdavome ir piešimo užduotėlių — popieriuje vaizdavome įvairius Biblijos veikėjus ir siužetus. Šiuo metu planuojame nupiešti Efeziečiams 6:11-17 aprašytą dvasinę ginkluotę. Tada kiekvienas iš mūsų turės paaiškinti, ką reiškia tam tikra ginkluotės dalis. Tokios šeimos studijos mums visiems labai patinka.“

Debi, viena mama iš Mičigano (JAV), irgi dalijasi patirtimi: „Mudviem su vyru sunkiai sekėsi išlaikyti savo trejų metukų dukrelės dėmesį. Tačiau vieną dieną skaitydama jai iš Mano biblinių pasakojimų knygos apie Izaoką ir Rebeką pasiėmiau dvi lėles ir pradėjau improvizuoti. Dabar mažylė gaudė kiekvieną žodį! Nuo tada šios dvi lėlės pavirsdavo vis kitokiais Biblijos veikėjais. Mums perskaičius kokį pasakojimą dukrytė po visus namus ieškodavo žaislų ar daiktų, reikalingų tam pasakojimui inscenizuoti. Tai buvo lyg kokio lobio paieškos! Taip batų dėžė ir raudona juostelė virsdavo Rahabos namais su karančia raudona virve; pusantro metro minkšta žaislinė gyvatė, apvyniota aplink šluotkotį, puikiai atstojo varinę gyvatę iš Skaičių 21:4-9. Saugojome visą rekvizitą dideliame drobiniame maiše. Mūsų džiaugsmui, dukrelė dažnai sėdėdavo svetainėje ir rausdavosi po savo „biblinių pasakojimų maišą“. Kaip miela buvo stebėti ją, savaip žaidžiančią kokį Biblijos pasakojimą!“

Auklėti vaikus nėra lengva užduotis. Kad įdiegtume norą tarnauti Jehovai, neužteks tik kartą per savaitę su jais pastudijuoti. Vis dėlto šeimos dvasinio ugdymo vakaras gali padėti gerą pagrindą tolesniems pamokymams. Taigi stengtis tikrai verta!