Artėjant pabaigai, pasitikėkime Jehova

„Pasitikėkite Viešpačiu amžiais“ (IZ 26:4).

1. Koks yra skirtumas tarp Dievo tarnų ir pasaulio žmonių?

GYVENAME tokiais laikais, kai žmonės, jau daug kartų nukentėję ir apvilti, nebežino, kuo pasitikėti. Visai kitaip yra su Jehovos garbintojais. Jie vadovaujasi Dievo išmintimi, todėl tikrai žino, kas yra vertas pasitikėjimo. Užuot dėję viltis į šį pasaulį ir jo „didžiūnus“, atiduoda savo gyvenimą ir savo ateitį į Jehovos rankas (Ps 146:3). Jie tiki Dievo meile ir jo galia ištesėti visus pažadus (Rom 3:4; 8:38, 39).

2. Kaip Jozuė paliudijo Dievą esant patikimą?

² Koks patikimas Dievas yra, kadaise paliudijo ir Jozuė. Izraelitams, savo tautiečiams, jau žiloje senatvėje jis pasakė: „Visi žinokite visa savo širdimi ir visa savo siela, kad visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, ir nė vienas neliko neįvykdytas“ (Joz 23:14).

3. Ką apie Dievą byloja jo paties vardas?

³ Pažadus Jehova ištesi ne tik todėl, kad myli savo tarnus. Tai jis daro pirmiausia dėl savojo vardo (Iš 3:14; 1 Sam 12:22). Apie  Dievo vardą Dž. B. Roderamas (Rotherham) savo Biblijos vertimo pratarmėje rašo: „[Šis vardas] prilygsta maloningiausiam pažadui; juo nusakomas Dievo gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių, priimti visokius iššūkius, spręsti iškylančius uždavinius [...]. [Dievo vardas yra] pažadas, [...] apreiškimas, priminimas, garantas. Savo vardui Dievas visada liks ištikimas, niekados jo nesigėdys“ (The Emphasized Bible).

4. a) Ką esame skatinami daryti Izaijo 26:4? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

⁴ Imk ir pasvarstyk. Ar Jehovą pažįstu pakankamai gerai, kad juo visiškai pasikliaučiau? Ar į ateitį žvelgiu su pasitikėjimu, žinodamas, kad Dievas yra Valdovas viršum visko? Izaijo 26:4 rašoma: „Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats — amžiais tverianti Uola!“ Biblijos laikais Dievas žmonių labui kartais darė akivaizdžius stebuklus. Dabar, kaip žinia, to nedaro. Vis dėlto jis tebėra „amžiais tverianti Uola“, į kurią remtis galima visais laikais. Kaip tad patikimasis Dievas šiandieną savo atsidavusiems tarnams padeda? Aptarkime tokius tris dalykus: jeigu juo kliaujamės, jis teikia tvirtybės atsispirti pagundoms, stiprina mus, kai turime pakelti žmonių abejingumą ar netgi atvirą priešiškumą, neleidžia paskęsti rūpesčių sraute. Kai visa tai nagrinėsime, būtinai pamąstyk, kaip pats galėtum Jehova labiau pasitikėti.

Pasitikėkime Dievu, kai kyla pagunda blogai pasielgti

5. Dėl kokių reikalų gali būti nelengva pasitikėti Dievu?

⁵ Pasitikėti Jehovos pažadu, kad bus atkurtas rojus ar kad mirusieji prisikels, nėra sunku, nes šito labai trokštame. Visai kas kita yra pasitikėti Dievu dėl moralės reikalų — būti širdyje įsitikinusiam, kad laikytis jo principų ir nuostatų verta ir kad tik šitaip galima pasiekti tikrąją laimę. Karalius Saliamonas užrašė tokį paraginimą: „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus“ (Pat 3:5, 6, Brb). Įsidėmėkime, jog čia paminėti „keliai“ ir „takai“. Iš tikrųjų apie mūsų pasitikėjimą Dievu turėtų byloti ne vien krikščioniška viltis, kurią puoselėjame, bet visa mūsų gyvensena. O kaip tą pasitikėjimą parodysime, kai kyla pagundų?

6. Kaip mums įgauti daugiau ryžto vyti šalin blogas mintis?

⁶ Gręžtis nuo blogio pirmiausia reikia savo mintyse, sąmonėje. (Perskaityk Romiečiams 8:5, Brb; Efeziečiams 2:3.) Kaip tad mums įgauti daugiau ryžto vyti šalin blogas mintis? Štai penki patarimai: 1) prašyk Dievą pagalbos maldoje (Mt 6:9, 13); 2) pamąstyk, kas rašoma Biblijoje apie tokius žmones, kurie Jehovos klausė ir kurie neklausė, prisimink, kaip klostėsi vieniems ir kaip  kitiems * (1 Kor 10:8-11); 3) pasvarstyk, kokią psichinę ir emocinę žalą nuodėmė gali padaryti tau ir tavo artimiesiems; 4) pagalvok, kaip Dievas jaučiasi, kai jo tarnas įpuola į didelę nuodėmę (perskaityk Psalmyno 78:40, 41); 5) įsivaizduok, koks džiaugsmas užlieja Jehovos širdį, kai ištikimas jo garbintojas atsispiria blogiui ir tiek viešumoje, tiek vienumoje daro tai, kas teisu (Ps 15:1, 2; Pat 27:11). Tegul iš tavo teisių darbų matosi, kad Jehova tu pasitiki.

Pasitikėkime Dievu, kai aplinkiniai yra abejingi ar net priešiški

7. Kokių išmėginimų teko patirti Jeremijui ir kaip jis kartais jautėsi?

⁷ Daugelis mūsų brolių tarnauja tokiose vietose, kur reikia labai daug ištvermės. Panašiai buvo pranašui Jeremijui — jis darbavosi Judo karalystėje neramiais laikais, paskutiniais jos gyvavimo dešimtmečiais. Klusniai skelbdamas Dievo teisminius nuosprendžius, tikėjimo išbandymų pranašas patirdavo kiekvieną dieną. Sykį net jo ištikimasis raštininkas Baruchas ėmė skųstis pavargęs (Jer 45:2, 3). Ar Jeremijas pasidavė nusiminimui? Bent jau vieną kartą jis tikrai jautėsi prislėgtas. „Tebūna prakeikta diena, kurią aš gimiau! [...] Kam gi išėjau iš įsčių? Pamatyti vien vargą ir skausmą, baigti savo dienas gėdingai?“ — aimanavo jis (Jer 20:14, 15, 18).

8, 9. Ką, remiantis Jeremijo 17:7, 8 ir Psalmyno 1:1-3, turime daryti, kad nepaliautume davę gerų vaisių?

⁸ Jeremijas vis dėlto nenuleido rankų, visuomet pasitikėjo Jehova. Ištikimajam pranašui todėl išsipildė paties Jehovos žodžiai: „Laimingas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis — tik Viešpats. Toks žmogus — tarsi medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis savo šaknis srovės link, nebijantis kaitros, kai ji užeina; jo lapai nuolat žaliuoja, nepabūgsta sausros metų, nenustoja duoti vaisių“ (Jer 17:7, 8).

⁹ Kaip vešlus vaismedis, „pasodintas prie vandens“, augantis gerai drėkinamame sode, Jeremijas niekad ‘nenustojo duoti vaisių’. Jis nesileido piktų šaipūnų paveikiamas. Pranašas laikėsi šalimais gyvybinio „vandens“ Šaltinio, ėmė į širdį visa, ką Jehova jam kalbėjo. (Perskaityk Psalmyno 1:1-3; Jer 20:9.) Kokį sektiną pavyzdį Jeremijas parodė! Daugelis iš mūsų skelbdami žinią irgi sulaukiame ne itin gero atsako. Jeigu vargina žmonių abejingumas, priešiškumas, visiškai pasitikėk Jehova. Tau, viešumoje šlovinančiam Dievo vardą, jis tikrai suteiks ištvermės (Hbr 13:15).

10. Kaip esame apdovanoti ir apie ką turėtume pagalvoti?

¹⁰ Kad padėtų ištverti šį nelengvą paskutinių dienų laikotarpį, Jehova atvėrė mums klestinčią dvasinę valdą. Čia esame visokeriopai apdovanoti: turime visą Dievo Žodį, kurio tikslus vertimas prabyla vis naujomis kalbomis; per ištikimą ir nuovokų vergą Jehova reikiamu metu teikia apsčiai dvasinio maisto. Bendruomenės sueigose ir gausesniuose sambūriuose, be to, suveda mus su daugybe bendratikių, kurie visad pasirengę ištiesti pagalbos ranką. Ar gerai pasinaudojame šiomis dovanomis? Jeigu taip, mes ‘dainuosime iš širdies džiaugsmo’. O tie, kurie Dievui nepaklūsta, ‘verks iš širdgėlos, aimanuos iš sielvarto’ (Iz 65:13, 14).

Pasitikėkime Dievu, kai pasaulis skęsta rūpesčiuose

11, 12. Kaip elgtis būtų tikrai išmintinga, turint minty pasaulio problemas?

¹¹ Kaip ir išpranašauta, žmonija patiria vis didesnį nelaimių antplūdį (Mt 24:6-8; Apr 12:12). Kada kyla potvynis, daugelis  bėga į iškilesnę vietą arba lipa ant stogų — nesvarbu kur, kad tik aukščiau. Pasauliui vis giliau grimztant į problemas, milijonai žmonių priebėga sau renkasi tariamai aukštas finansines, politines arba religines institucijas, taip pat mokslą ir technologijas. Bet tikrojo saugumo čia nerasi (Jer 17:5, 6). Patikima priebėga vis dėlto yra, ir Jehovos garbintojai ją surado. Tai „amžiais tverianti Uola“ (Iz 26:4). Psalmininkas giedojo: „[Jehova] yra mano Uola ir mano išganymas, mano užuovėja.“ (Perskaityk Psalmyno 62:7-10 [62:6-9, Brb].) Kaip ši Uola tampa mums priebėga?

¹² Prie Jehovos glaudžiamės paklusdami jo Žodžiui, kuris, beje, dažnai yra priešingas žmogiškai išminčiai (Ps 73:23, 24). Štai kas nors, vadovaudamasis žmonių išmintimi, gali sakyti: „gyveni tik vieną kartą, stenkis iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau“, „mėgink kaip nors prasimušti“, „užsidirbk daugiau pinigų“, „pirk tą, pirk aną“, „keliauk, pamatyk pasaulį“. O Dievo išmintis sako kitaip: „Tie, kurie naudojasi šiuo pasauliu, tenemėgina viską iš jo išgauti, nes šis dabartinis pasaulis yra jau bepragaištąs“ (1 Kor 7:31, Vl). Jėzus irgi ragina pirmenybę skirti dvasiniams dalykams ir šitaip krautis „lobį danguje“, pačioje saugiausioje vietoje (Mt 6:19, 20).

13. Apie ką vertėtų pamąstyti, turint omenyje žodžius iš 1 Jono 2:15-17?

¹³ Ar tavo požiūris į ‘pasaulį ir į tai, kas yra pasaulyje’, byloja apie visišką pasitikėjimą Dievu? (1 Jn 2:15-17) Ar dvasiniai turtai ir galimybė praplėsti tarnystę tau yra brangiau ir svarbiau už tai, ką pasaulis siūlo? (Fil 3:8) Ar stengiesi išsaugoti „akį sveiką“? (Mt 6:22) Elgtis neapgalvotai, neatsakingai, aišku, nederėtų — ypač jeigu esi šeimos maitintojas. Šito ir Dievas iš savo tarnų nesitiki (1 Tim 5:8). Vis dėlto Jehova nori, kad besąlygiškai pasikliautume juo, o ne dėtume viltis į mirštantį Šėtono pasaulį (Hbr 13:5).

14—16. Kodėl mūsų bendratikiai, saugodami „akį sveiką“ ir teikdami pirmenybę dvasiniams dalykams, dėl to nesigaili?

¹⁴ Štai Ričardas ir Rūta augina tris vaikus. „Širdis man kuždėjo, kad dėl Jehovos galėčiau daryti daugiau, — sako Ričardas. — Gyvenome pasiturinčiai, bet jaučiau, kad Dievui atiduodu vien tai, kas atlieka. Dėl šio reikalo pasimeldę ir viską gerai pasvėrę, mudu su Rūta sutarėme, kad viršininko paprašysiu sutrumpinti man darbo savaitę iki keturių dienų — nors šalį vargino ekonominė krizė. Darbdavys prašymą patenkino ir, nepraėjus nė mėnesiui, dirbau jau nauju tvarkaraščiu.“ Ar Ričardas dėl savo sprendimo nesigaili?

¹⁵ „Mano alga sumažėjo penktadaliu, bet dabar per metus turiu penkiasdešimt papildomų laisvų dienų, kurias galiu skirti žmonai, vaikams, — sako jis. — Dvigubai daugiau laiko aukoju evangelizacijos tarnybai, vedu triskart daugiau Biblijos studijų, taip pat daugiau nuveikiu bendruomenės labui. Kadangi esu laisvesnis ir dažniau galiu pasilikti su vaikais, Rūta kartais tarnauja  pagalbine pioniere. Stengsiuosi ir toliau laikytis tokio tvarkaraščio.“

¹⁶ Arba štai kitas pavyzdys. Rojus ir Petina, kurių dukra tebegyvena su jais kartu, darbo valandas sutrumpino tiek, kad įstengė imtis visalaikės tarnybos. „Dirbu tris dienas per savaitę, — pasakoja Rojus, — o Petina dirba dvi. Be to, persikraustėme iš namo į butą, ir jį prižiūrėti kur kas lengviau. Pionieriais tarnavome dar prieš tai, kai mums gimė sūnus ir dukra, ir noras tarnauti niekad neišblėso. Tad kai vaikai užaugo, vėl grįžome prie visalaikės tarnybos. Už jokius pinigus tokio džiaugsmo nenusipirksi.“

Tegul „Dievo ramybė“ sergi tavo širdį

17. Kaip Šventasis Raštas tau padeda įveikti nerimą dėl rytojaus?

¹⁷ Nė vienas nežinome, ką rytojus atneš, nes „laikas ir atsitiktinumas“ ištinka mus visus (Mok 9:11, Brb). Tačiau netikrumas dėl rytojaus tegul šiandien neatima mums vidinės ramybės. Neimkime pernelyg nuogąstauti — nebūkime kaip tie, kuriems Dievas tolimas ir kurie dėl to nesijaučia saugūs (Mt 6:34). Apaštalas Paulius rašė: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Fil 4:6, 7).

18, 19. Kaip Dievas mums teikia paramą? Pailiustruok pavyzdžiu.

¹⁸ Didelę vidinę ramybę, ateinančią nuo paties Jehovos, sunkiais momentais yra pajutę daugelis brolių ir sesių. „Chirurgas, norėdamas atlikti man kraujo perpylimą, vis baugino, kad tik palūžčiau ir su viskuo sutikčiau, — pasakoja viena sesuo. — Netgi „pasveikino“ mane žodžiais: „Kokią čia sugalvojot kvailystę dėl kraujo?“ Tą kartą ir vėliau tylomis meldžiausi Jehovai ir mane užliejo ramybė. Jaučiausi tvirta kaip uola. Dėl žemo hemoglobino man buvo silpna, bet vis tiek gebėjau pagrįsti savo poziciją, paaiškinti, ką šiuo klausimu sako Biblija.“

¹⁹ Paramą Dievas kartais suteikia per atjautų bendratikį, taip pat stiprina tokiu dvasiniu maistu, kokio šiandieną labiausiai reikia. Galbūt esi girdėjęs brolį ar sesę sakant: „Šito straipsnio man labai reikėjo. Parašytas kaip tik man!“ Kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės ar poreikiai, jeigu pasitikime Jehova, jis ras kaip parodyti meilę. Juk esame jo avys, kaimenė, suburta jo vardo šlovei (Ps 100:3; Jn 10:16; Apd 15:14, 17).

20. Kodėl, Šėtono valdomam pasauliui einant prie pabaigos, Jehovos tarnai gyvens saugiai?

²⁰ „Viešpaties pykčio dieną“, kuri sparčiai artėja, visa, į ką Šėtono valdomas pasaulis deda viltis, subyrės į šipulius. Auksas, sidabras ir kitokie turtai žmogaus nė trupučio neapsaugos (Sof 1:18; Pat 11:4). Vienintelė priebėga bus mūsų „amžiais tverianti Uola“ (Iz 26:4). Todėl jau dabar visiškai pasitikėkime Jehova — klusniai vaikščiokime jo teisumo takais; žinią apie Karalystę skelbkime, net jeigu žmonės bus abejingi ar priešiški; paveskime Dievui visus savo rūpesčius. Taip darydami, tikrai ‘gyvensime saugiai, mūsų nevargins nelaimės baimė’ (Pat 1:33).

[Išnaša]

Ar galėtum paaiškinti?

Kaip parodysime pasitikėjimą Dievu, kai...

• kyla pagunda blogai pasielgti?

• aplinkiniai yra abejingi ar net priešiški?

• pasaulis skęsta rūpesčiuose?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 13 puslapyje]

Kad būtum laimingas, turi laikytis Dievo nustatytų normų

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jehova yra „amžiais tverianti Uola“