O Dievo išminties gelme!

„O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (ROM 11:33).

1. Kokia krikščioniui yra didžiausia garbė?

KOKIA didžiausia garbė tau yra kada nors tekusi? Iš pradžių gal ateina mintis apie kokią ypatingą užduotį ar atsakingas pareigas bendruomenėje, o gal pagalvoji apie kokį gautą apdovanojimą. Bet jeigu jau esi pasiaukojęs Jehovai ir pasikrikštijęs, didžiausia garbė tau yra palaikyti su tikruoju Dievu glaudų asmenišką ryšį, vadinasi, ir būti „jo pažintam“ (1 Kor 8:3; Gal 4:9).

2. Kodėl pažinti Jehovą ir būti jo pažintiems yra tokia didelė garbė?

² Kodėl pažinti Jehovą ir būti jo pažintiems tokia didelė garbė? Visų pirma todėl, kad už jį Visatoje nėra nieko aukštesnio. Ir dar todėl, kad jis saugo ir globoja tuos, kuriuos myli. Pranašas Nahumas, šventosios dvasios įkvėptas, parašė: „Viešpats yra geras jo laukiantiems, tvirtovė priespaudos dieną. Jis pažįsta ieškančius prieglobsčio jame“ (Nah 1:7, Jr; Ps 1:6). Net ir amžinasis gyvenimas — tikriau sakant, ar jį laimėsime, — labai priklauso nuo to, ar pažįstame tikrąjį Dievą ir jo Sūnų Jėzų Kristų (Jn 17:3).

3. Ką reiškia pažinti Dievą?

³ Pažinti Dievą reiškia daugiau negu tik žinoti, kuo jis vardu. Turime pažinoti jį kaip Draugą, suprasti, kas jam patinka, kas nepatinka, ir atitinkamai elgtis. Iš to labai matysis, ar esame su juo artimi (1 Jn 2:4). O kad Jehovą išties gerai pažinotume, reikia dar kai ko. Galbūt žinome, kad Dievas padarė tą ar aną. Bet pamėginkime suvokti ir kaip jis tai padarė, ir kodėl nusprendė pasielgti šitaip. Žvelgdamas į ateitį, Dievas yra užsibrėžęs tam tikrus tikslus. Kuo geriau juos suprasime, tuo labiau žavėsimės ‘Dievo išminties gelme’ (Rom 11:33).

Dievas, siekiantis savo užsibrėžtų tikslų

4, 5. a) Kas Biblijoje vadinama „tikslu“? b) Pavyzdžiu pailiustruok, kaip tikslą galima pasiekti įvairiopai.

⁴ Jehova, kaip jau kalbėjome, siekia tam tikrų tikslų. Biblijoje net yra paminėtas „amžinasis Dievo tikslas“ (Ef 3:10, 11, Jr). Kas šiuo atveju vadinama „tikslu“? Biblijos kontekste „tikslas“ yra tam tikras siekinys ar sumanymas, kurį įgyvendinti galima ir vienaip, ir kitaip — įvairiopai.

⁵ Vaizdumo dėlei tarkime, kad žmogus nori kai kur nukeliauti. Jo tikslas, vadinasi, yra nusigauti iki tos vietos. Kokiu naudotis transportu ir kokiu maršrutu vykti — pasirinkimas platus. Taigi jis nusistato maršrutą ir išsiruošia. Bet dabar gali būti nenumatytų dalykų. Gal koks kelio ruožas bus remontuojamas ir visiškai uždarytas. O gal trukdys prastos oro sąlygos ar spūstys kelyje. Dėl viso šito gali tekti maršrutą pakoreguoti. Jei pradinis kelionės planas ir keičiasi, žmogus  vis tiek į norimą vietą atvyksta — pasiekia tikslą.

6. Kaip Jehova, siekdamas savo tikslo, parodė didelį lankstumą?

⁶ Jehova yra pasiruošęs taikytis prie aplinkybių, jis labai lankstus. Panašiai kaip tas žmogus, maršrutą, vedantį į amžinąjį tikslą, Dievas gerokai pakeitė. Aplinkkelį jis renkasi todėl, kad gerbia savo protingų kūrinių valios laisvę. Vienas pavyzdys — Dievo pažadas iškildinti Palikuonį. Čia apie tai pakalbėsime plačiau. Pirmajai žmonių porai Jehova iš pradžių buvo prisakęs: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1:28). Ar maištas Edeno sode šio tikslo įgyvendinti nesukliudė? Aišku, ne. Pasikeitus aplinkybėms, Jehova tuojau pat nubrėžė kitą „maršrutą“ savo tikslui pasiekti. Išpranašavo, kad kils „ainija“, tikriau tariant, Palikuonis, kuris ir atitaisys visą maištininkų padarytą žalą (Pr 3:15; Hbr 2:14-17; 1 Jn 3:8).

7. Ką apie Jehovą sužinome iš jo paties žodžių, užrašytų Išėjimo 3:14?

⁷ Kad Jehova, siekdamas užsibrėžto tikslo, lengvai prisitaiko prie naujų aplinkybių, aišku netgi iš to, ką sykį pats apie save yra pasakęs. Kai Mozė teisinosi nesugebėsiąs atlikti skirtos užduoties, Jehova jį patikino tardamas: „Aš būsiu, kas būsiu“ (Iš 3:14, Jr, išnaša). Kad įgyvendintų savo tikslą, Jehova gali tapti, kuo tik reikia. Gražiai tai pailiustruoja apaštalas Paulius rašydamas Laiško romiečiams 11-ame skyriuje apie alyvmedį. Šios iliustracijos nagrinėjimas Jehovos išminties gelmę plačiau atvers visiems krikščionims — ir tiems, kas viliasi eiti į dangų, ir tiems, kas laukia amžinojo gyvenimo žemėje.

Jehovos tikslas ir žadėtasis Palikuonis

8, 9. a) Kokie keturi esminiai dalykai padės mums suprasti alyvmedžio iliustraciją? b) Kokį klausimą aiškindamiesi įsitikinsime, kad Jehova savo užsibrėžto tikslo siekia labai lanksčiai?

⁸ Prieš imdami aiškintis alyvmedžio iliustraciją, turime įsisąmoninti keturis dalykus — ko Jehova ėmėsi, kad įgyvendintų savo užsibrėžtą tikslą dėl Palikuonio. Pirma, Jehova pažadėjo Abraomui, kad „visos tautos žemėje gaus palaiminimą“ per jo palikuonis (Pr 22:17, 18). Antra, Izraelio tautai, kilusiai iš Abraomo, buvo duota proga sudaryti „kunigišką karalystę“ (Iš 19:5, 6). Trečia, kai diduma etninių izraelitų Mesijo nepriėmė, Jehova „kunigišką karalystę“ nusprendė sudaryti naujaip (Mt 21:43; Rom 9:27-29). Ketvirta, nors pagrindinis Abraomo „ainijos“ narys yra Kristus, garbė įeiti į „ainiją“ buvo suteikta ir kitiems (Gal 3:16, 29).

⁹ Prie tų keturių esminių dalykų dabar galima pridurti dar kai ką. Pavyzdžiui, iš Apreiškimo knygos sužinome, kad danguje su Jėzumi viešpataus kaip kunigai ir karaliai 144000 pašauktųjų (Apr 14:1-4). Čia jie vadinami „Izraelio vaikais“ (Apr 7:4-8). Ar tai reiškia, kad visi 144000 yra kilę iš izraelitų, iš žydų? Atsakymas į šį klausimą parodys, kaip lanksčiai Jehova siekia užsibrėžto tikslo. O tą atsakymą rasime apaštalo Pauliaus laiške, adresuotame Romos krikščionims.

„Kunigiška karalystė“

10. Kas iš pradžių buvo numatyta tiktai Izraelio tautai?

¹⁰ Kaip jau minėjome, „kunigišką karalystę ir šventą tautą“ Dievo numatymu turėjo sudaryti tik Izraelio tautos nariai.  (Perskaityk Romiečiams 9:4, 5.) Tačiau kaip bus, kai žadėtasis Palikuonis ateis? Ar Izraelio tautoje rasis visi tie 144000 asmenų, kurie sudarytų dvasinį Izraelį ir kurie šalia Kristaus įeitų į Abraomo ainiją?

11, 12. a) Kada pradėta rinkti asmenis, sudarysiančius dangaus Karalystę, ir kaip į tai reagavo diduma tada gyvenusių žydų? b) Kaip Jehova surinko nustatytą skaičių asmenų, turinčių tapti Abraomo ainija, kad būtų „visuma“?

¹¹ Perskaityk Romiečiams 11:7-10. Pirmajame amžiuje žydai, kaip tauta, Jėzų atstūmė. Todėl galimybė patekti į Abraomo ainiją nuo šiol nebebuvo teikiama išimtinai tik jiems. Vis dėlto, kai 33-iaisiais mūsų eros metais per Sekmines žmones buvo pradėta rinkti į dangaus „kunigišką karalystę“, radosi doros širdies žydų, kurie kvietimą priėmė. Tokių buvo keli tūkstančiai — tik nedidelis „likutis“, palyginti su visa žydų tauta (Rom 11:5).

¹² O kaip Jehova surinks nustatytą skaičių asmenų, turinčių tapti Abraomo ainija, kad būtų „visuma“? (Rom 11:12, 25) Pažiūrėkime, ką į tai atsako apaštalas Paulius: „Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš [etninio] Izraelio, priklauso Izraeliui. Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai [Abraomo ainijos nariai] [...]. Tai reiškia, ne kūno vaikai yra Dievo vaikai, bet tiktai pažado vaikai laikomi palikuonimis“ (Rom 9:6-8). Jehova, kaip matome, griežtai nereikalauja, kad visi prie ainijos priklausantys asmenys būtų kilę iš Abraomo.

Alyvmedžio pavyzdys

13. Ką vaizduoja a) alyvmedis, b) jo šaknis, c) jo kamienas, d) jo šakos?

¹³ Žmones, tampančius Abraomo ainijos nariais, apaštalas Paulius toliau palygina su alyvmedžio šakomis * (Rom 11:21). Kultūrinis alyvmedis vaizduoja, kaip Dievas įgyvendina savo tikslą per Abraomo sandorą. Šventa medžio šaknis — tai pats Jehova, teikiantis dvasiniam Izraeliui gyvybę (Iz 10:20; Rom 11:16). Kamienas vaizduoja Jėzų, svarbiausią Abraomo palikuonį. O šakos, bendrai  paėmus, — tai „visuma“ asmenų, sudarančių antrinę Abraomo ainiją.

14, 15. Kas nuo kultūrinio alyvmedžio buvo nulaužti ir kas į jį įskiepyti?

¹⁴ Alyvmedžio iliustracijoje Jėzų atmetę žydų tautybės asmenys yra prilyginami šakoms, kurios buvo „nulaužtos“ (Rom 11:17). Jie, kitaip tariant, prarado galimybę tapti Abraomo ainijos nariais. Tačiau kas juos pakeis? Žydai taip didžiavosi esą kilę iš Abraomo, kad atsakymas juos turėjo tiesiog šokiruoti. Jonas Krikštytojas vis dėlto jau buvo tautą įspėjęs, kad jeigu Jehova norės, pažadins vaikų Abraomui net iš akmenų (Lk 3:8).

¹⁵ Ko tad Jehova ėmėsi, idant savo užsibrėžtą tikslą pasiektų? Paulius aiškina, jog į kultūrinį alyvmedį vietoj nulaužtųjų buvo įskiepyta laukinio alyvmedžio šakų. (Perskaityk Romiečiams 11:17, 18.) Taigi dvasia pateptuosius krikščionis iš kitų tautų (o tokių būta ir Romos bendruomenėje) Jehova priaugino prie alyvmedžio tarsi kokius skiepus. Šitaip jie prisiskaitė prie Abraomo ainijos. Pagal prigimtį jie buvo tarsi laukinio alyvmedžio šakos ir ypatingosios sandoros dalininkais tapti negalėjo. Tačiau dabar Jehova dvasiniu požiūriu juos pripažino žydais (Rom 2:28, 29).

16. Kaip naujosios dvasinės tautos susidarymą paaiškina apaštalas Petras?

¹⁶ Apaštalas Petras viską paaiškina tokiais žodžiais: „Tad jums, tikintiesiems [dvasinio Izraelio nariams, įskaitant ir krikščionis iš kitataučių], atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu, suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. [...] O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis,  pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę“ (1 Pt 2:7-10).

17. Kodėl galima sakyti, kad Jehova padarė tai, kas yra „prieš prigimtį“?

¹⁷ Jehova padarė, kas daugeliui atrodė labai netikėta ir kas, anot Pauliaus, yra „prieš prigimtį“ (Rom 11:24). Kodėl? Būtų buvę keista, netgi nenatūralu laukinę šaką skiepyti į kultūrinį medį. Vis dėlto pirmajame amžiuje kai kurie ūkininkai taip darydavo. * Jehova irgi pasielgė neįprastai. Žydų manymu, kitataučiai negalėjo duoti gerų vaisių. Tačiau Jehova juos priėmė į tautą, brandinančią Karalystės vaisių (Mt 21:43). Neapipjaustytus pagonis į alyvmedį imta skiepyti 36-aisiais mūsų eros metais, pradedant Kornelijaus, pirmojo neapipjaustyto kitataučio, atsivertimu į krikščionybę ir patepimu šventąja dvasia (Apd 10:44-48). *

18. Kokią galimybę ir po 36-ųjų mūsų eros metų tebeturėjo žydų tautybės asmenys?

¹⁸ Ar tai reiškia, kad po 36-ųjų mūsų eros metų žydų tautybės asmuo nebegalėjo tapti Abraomo ainijos nariu? Anaiptol. Apaštalas Paulius aiškina: „Bet ir anie [žmonės, nuo prigimimo žydai], jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti. Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje“ * (Rom 11:23, 24).

„Bus išgelbėtas visas Izraelis“

19, 20. Ką Jehova įgyvendina, kaip kad leidžia suprasti alyvmedžio iliustracija?

¹⁹ Savo tikslą — ką yra sumanęs dėl „Dievo Izraelio“ — Jehova nuostabiai įgyvendina (Gal 6:16). Paulius sako: „Bus išgelbėtas visas Izraelis“ (Rom 11:26). Atėjus skirtam laikui, „visas Izraelis“, tai yra visi iki vieno dvasinio Izraelio nariai, stos danguje tarnauti karaliais ir kunigais. Jehovai pasiekti šio tikslo niekas nesutrukdys.

²⁰ Abraomo „palikuonys“ — Jėzus Kristus ir 144000 pašauktųjų, kaip išpranašauta, dalys palaiminimą „kitataučiams“ (Pr 22:18; Rom 11:12, NW). Dievo sumanymas, vadinasi, išeis į gera visiems jo garbintojams. Matydami, kaip Jehova per istorijos tūkstantmečius eina link savo amžinojo tikslo, mes stebimės neatsistebime „Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme“ (Rom 11:33).

[Išnašos]

Pakartokime

• Kaip Jehova siekia savo užsibrėžto tikslo ir ką tai byloja apie jį patį?

• Ką Laiško romiečiams 11 skyriuje vaizduoja...

alyvmedis?

jo šaknis?

jo kamienas?

jo šakos?

• Kodėl skiepijimas buvo „prieš prigimtį“?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 24 puslapyje]

 Kodėl reikėjo įskiepyti laukinio alyvmedžio šakas

▪ Lucijus Junijus Moderatas Kolumela buvo romėnų karys ir agronomas, gyvenęs pirmajame mūsų eros amžiuje. Labiausiai jis išgarsėjo tuo, kad parašė dvylika knygų „Apie valstiečio veiklą“.

Penktojoje knygoje jis mini senovinę patarlę: „Kas alyvmedžių sodelį aparia, vaisių prašo; kas patręšia — vaisių maldauja; kas apgeni — priverčia vaisių duoti.“

Rašydamas apie medžius, kurie gražiai veša, bet vaisių neveda, jis rekomenduoja padaryti štai ką: „Vertėtų juos įgręžti grąžtu ir į skylutę įsprausti žalią laukinio alyvmedžio šakelę; medis, susilaukęs vaisingos atžalos, ir pats tampa vaisingesnis.“

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ar supranti alyvmedžio iliustraciją?