Istorinės reikšmės sueiga

„PASIBAIGUS programai, jūs pasakysite: ši metinė sueiga tikrai įeis į Dievo tautos istoriją!“ Tokiais žodžiais Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys Stivenas Letas kreipėsi į gausingą auditoriją, 2010-ųjų spalio 2-ąją susirinkusią Jehovos liudytojų asamblėjų salėje Džersi Sityje (Naujojo Džersio valstija, JAV). Tąkart vyko 126-oji metinė bendrijos Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania sueiga. Intriguojanti pradžia visą salę uždegė smalsuliu. Ką gi tokio svarbaus klausytojai išgirdo ta ypatinga proga?

Brolis Letas gyvai kalbėjo apie Jehovos dangiškąjį vežimą, aprašytą Biblijoje, Ezechielio knygoje. Tas milžiniškas, įspūdingas vežimas simbolizuoja Dievo organizaciją, vairuojamą paties Jehovos. Dangiškoji organizacijos dalis, kurią sudaro dvasinės esybės, juda žaibo greičiu — tokiu, kokiu skrieja Jehovos mintys. Žemiškoji dalis, pasak kalbėtojo, irgi nestovi vietoje. Brolis Letas atkreipė dėmesį į keletą svarbių pakeitimų, padarytų regimojoje Dievo organizacijos srityje pastaraisiais metais. Tai mus išties įkvepia.

Pavyzdžiui, kai kurie filialai buvo sujungti, todėl daug brolių ir sesių, anksčiau tarnavusių Betelyje, galės susitelkti į evangelizaciją. Brolis Letas paragino dalyvius nepaliauti melsti Dievą, kad Vadovaujančioji taryba, atstovaujanti vergui, visada būtų ne tik ištikima, bet ir išmintinga, arba nuovoki (Mt 24:45-47).

Įkvepiantys pranešimai ir širdžiai mieli interviu

Visi su jauduliu klausėsi Tabo Honsbergerio, dabar tarnaujančio filialo komitete Haityje. Jis papasakojo apie žemės drebėjimo, įvykusio 2010-ųjų sausio 12-ąją, padarinius. Per šią stichinę nelaimę žuvo apie 300000 šalies gyventojų. Anot brolio, dvasininkai aiškina, jog Dievas tuos žmones nubaudė už netikėjimą, o geruosius apsaugojo. Tačiau, kai žemei drebant griuvo kalėjimo sienos, laisvėje atsidūrė tūkstančiai nusikaltėlių. Todėl doros širdies haitiečiai, girdėdami tiesą iš Biblijos, kodėl mūsų laikai tokie neramūs, randa daug paguodos. Brolis Honsbergeris persakė vieno ištikimo krikščionio, netekusio per tą negandą žmonos, žodžius: „Lieju ašaras iki pat šiol. Kiek ilgai dar gedėsiu, nežinau, bet širdį labai sušildo Jehovos organizacijos rodoma meilė. Gyvenu viltimi ir esu pasiryžęs ja dalytis su kitais.“

 Markas Sandersonas, Bruklino Betelio šeimos narys, kalbėjo apie teokratinę veiklą Filipinuose. Anksčiau tarnavęs šios šalies filialo komitete, brolis Sandersonas visas švytėdamas pasakojo, ko ten pasiekta skelbiant gerąją naujieną apie Karalystę. Net 32 mėnesius iš eilės vis daugėjo Karalystės žinios skelbėjų, ir Biblijos studijų dabar vedama gerokai daugiau nei yra liudytojų. Kalbėtojas paminėjo ir brolį Migelį, kurio anūkas buvo nužudytas. Migelis dėjo visas pastangas, kad žudikas būtų nuteistas ir įkalintas. Vėliau, kai Migelis liudijo kalėjime, jųdviejų keliai vėl susikirto. Nors jautė įtampą, su tuo žmogumi kalbėjosi maloniai ir pagarbiai. Paskui ėmė vesti jam Biblijos studijas. Šis priėmė tiesą, pamilo Jehovą ir galiausiai pasikrikštijo. Dabar juodu yra artimi draugai, ir Migelis daro viską, kad naujasis bendratikis būtų anksčiau išleistas iš kalėjimo. *

Toliau programoje buvo keletas interviu. Brolis Markas Numaras, teokratinių mokyklų skyriaus dėstytojas, kalbino tris poras: Aleksą ir Sarą Reinmiulerius, Deividą ir Kristą Šeiferius, Robertą ir Ketrą Sirankus. Aleksas Reinmiuleris, tarnaujantis padėjėju leidybos komitete, papasakojo, kaip pamilo tiesą dar penkiolikmetis, kai tarnavo pionieriumi Kanadoje ir gerąją naujieną dažnai skelbdavo pats vienas. Paklaustas, kurie broliai Betelyje padarė jam didžiausią įtaką, brolis paminėjo tris ištikimus Dievo tarnus ir apibūdino, kaip kiekvienas iš jų padėjo jam tvirtėti dvasiškai. Jo žmona Sara papasakojo apie savo draugystę su sese, kuriai už tikėjimą teko dvidešimt metų sėdėti Kinijos kalėjimuose. Vienas dalykas, ko Sara iš jos išmoko, — tai pavesti savo rūpesčius Jehovai maldoje.

Deividas Šeiferis, padėjėjas mokymo komitete, šiltai kalbėjo apie savo motiną, tvirto tikėjimo krikščionę, taip pat prisiminė brolius, kurie dirbo medkirčiais ir jam, dar paaugliui, padėjo tarnauti pagalbiniu pionieriumi. Krista, jo žmona, pasidžiaugė, kokią gerą įtaką jai darė garbaus amžiaus Betelio šeimos nariai, paisantys Jėzaus priesako būti ‘ištikimiems mažame dalyke’ (Lk 16:10, Brb).

Robertas Sirankas, padėjėjas rašymo komitete, pasidalijo atsiminimais apie savo du senelius ir dvi močiutes — pateptuosius krikščionis, kurie imigravo iš Vengrijos. Jam, dar vaikui, įspūdį padarė dideli šeštajame dešimtmetyje vykę kongresai. Juose Robertas pamatė, kad Jehovos organizacija  daug didesnė nei paties bendruomenė. Jo žmona Ketra pasakojo, kaip, tarnaudama pioniere bendruomenėje, kur reiškėsi atskalūnybė bei kitokios problemos, mokėsi būti Dievui ištikima. Sesė viską atlaikė ir galiausiai buvo paskirta tarnauti specialiąja pioniere tokioje bendruomenėje, kurios vienybė ją labai įkvėpė.

Manfredas Tonakas kalbėjo apie Etiopiją. Šioje šalyje, menančioje biblinius laikus, Dievas laimina savo tarnų veiklą ir dabar čia gerosios naujienos skelbėjų yra 9000 su viršum. Didžioji jų dalis susitelkusi apie sostinę Adis Abebą, todėl atokiose vietovėse reikia daugiau darbininkų. Siekiant patenkinti šį poreikį, liudytojai etiopai, gyvenantys kitose šalyse, buvo kviečiami padėti darbuotis kai kuriuose nuošaliuose Etiopijos kampeliuose. Nemažai jų atvyko, labai sustiprino vietinius liudytojus ir tarnyboje surado palankiai nusiteikusių klausytojų.

Įsimintini buvo ir pranešimai apie Rusijos Jehovos liudytojus ir jų teisines kovas. Aulis Beridalis iš Rusijos filialo komiteto papasakojo, kokių persekiojimų tenai, ypač Maskvoje, liudytojams tenka patirti. Paskui kitas pranešėjas, Filipas Brumlis, tarnaujantis Jungtinių Valstijų filialo juridiniame skyriuje, auditoriją informavo, kaip puikiai reikalai klostėsi pastaraisiais mėnesiais: Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) devynis Jehovos liudytojams mestus kaltinimus išnagrinėjo ir vieningai nusprendė, kad nė vienas jų nėra konkrečiais faktais pagrįstas, o kai kuriuos priešininkų tvirtinimus net argumentuotai nuneigė. Ką gera tai duos, parodys ateitis, tačiau Teismo sprendimas, anot Brumlio, turėtų paskatinti ir kitų šalių teisėsaugos atstovus išspręsti panašias bylas mūsų naudai.

Po tokių jaudinančių naujienų brolis Letas dar pranešė, jog EŽTT priima nagrinėti ilgai užsitęsusią bylą dėl mokesčių, kurių iš Jehovos liudytojų reikalauja Prancūzijos vyriausybė. Apskritai šis autoritetingas Teismas iš visų pateikiamų bylų imasi tirti tik nedaugelį. Iki šiol EŽTT yra svarstęs 39-ias Jehovos liudytojų bylas ir 37 kartus sprendimas buvo mums palankus. Brolis Letas paragino visus Jehovos tarnus melstis, kad reikalai gerai išsispręstų ir šį kartą.

Paskui dar kalbėjo Ričardas Morlanas, evangelizacijos instruktorius, vedantis kursus bendruomenių vyresniesiems. Jis su užsidegimu pasakojo apie pačius kursus ir kaip nuoširdžiai broliai už juos dėkoja.

 Ką dar kalbėjo Vadovaujančiosios tarybos nariai

Širdžiai mielą kalbą pasakė Vadovaujančiosios tarybos narys Gajus Pirsas — aptarė žodžius iš Sofonijo 3:12 (NW), parinktus 2011-iesiems metams: tebus mums prieglobstis Jehovos vardas. Brolis Pirsas pabrėžė, kad nors šis metas Jehovos tarnams labai džiaugsmingas, yra ir daug dalykų, į kuriuos reikia žiūrėti rimtai ar netgi dėl kurių reikėtų susirūpinti. Artėja didžioji Jehovos diena, tačiau žmonės tebeieško prieglobsčio klaidingoje religijoje, deda viltis į politines institucijas, pasitiki materialinėmis vertybėmis, bando užsimiršti atsiribodami nuo tikrovės ir panašiai. Kad rastume tikrą prieglaudą, turime šauktis Jehovos vardo, o tai reiškia gerai pažinti tą Asmenį, kurio vardo šaukiamės, jį labai gerbti, juo pasikliauti, iš meilės aukoti jam, ką turime geriausia.

Paskui auditorijos dėmesį prikaustė Vadovaujančiosios tarybos nario Deivido Spleino kalba „Ar įžengei į Dievo poilsį?“. Dievo poilsis, kaip jis aiškino, nėra neveikla, nes visą tą poilsio dieną Jehova ir jo Sūnus darbuojasi, kad Dievo sumanymai čia, mūsų planetoje, būtų sėkmingai įgyvendinti (Jn 5:17). Kaip mums į Dievo poilsį įeiti? Privalome susilaikyti nuo nuodėmės ir nebandyti savęs išteisinti darbais. Bet tai ne viskas. Reikia gyventi tikėjimu — nuolatos turėti Dievo sumanymus omenyje ir visomis išgalėmis stengtis prie jų įgyvendinimo prisidėti. Kartais būna ypač nelengva, bet vis tiek įsiklausykime į Jehovos organizacijos pamokymus, laikykimės nurodymų. Brolis Spleinas susirinkusiųjų prašyte prašė, kad negailėtų pastangų įeiti į Dievo poilsį.

Baigiamoji kalba, kurią pasakė Vadovaujančiosios tarybos narys Antonis Morisas, vadinosi „Ko ateityje laukiame?“. Pabrėžiamai ir labai tėviškai brolis Morisas klausytojams priminė, kas, pildantis pranašystėms, ateityje dėsis, nurodė įvykius, kurių Dievo tarnai labai laukia. Tai garsios kalbos apie „ramybę ir saugumą“ ir klaidingų religijų sunaikinimas (1 Tes 5:2, 3; Apr 17:15-17). Brolis Morisas perspėjo, jog, girdėdami naujienų pranešimus, nesusijusius su minėtomis pranašystėmis, neturime sakyti: „Čia jau tikriausiai Armagedonas!“ Verta būti kantriems ir, kaip rašoma Michėjo 7:7, mokėti laukti neprarandant džiaugsmo. Kartu brolis Morisas skatino visus suglausti gretas ir petys į petį su Vadovaujančiąja taryba veržtis tarsi kareiviams į mūšio sūkurį. „Būkite drąsios širdies visi, kurie laukiate Jehovos!“ — ragino jis (Ps 31:25 [31:24, Brb]).

Pabaigoje auditorija išgirdo kelias jaudinančias, tikrai istorinės reikšmės naujienas. Džefris Džeksonas, Vadovaujančiosios tarybos narys, pranešė, jog tiems, kurių anglų kalbos žinios ribotos, planuojama leisti supaprastintą Sargybos bokšto studijų numerį. Paskui Stivenas Letas paskelbė, jog Vadovaujančiosios tarybos nutarimu sričių prižiūrėtojus ir jų žmonas, tarnaujančius Jungtinėse Valstijose, lankys paskirti ganytojai, atsakingi broliai. Jis taip pat pasakė, kad tarnybos tobulinimo mokykla nuo šiol vadinsis „Biblijos mokymo kursai nevedusiems broliams“. Dar viena naujovė — „Biblijos mokymo kursai sutuoktiniams“, padėsiantys daugiau nuveikti Jehovos organizacijoje. Brolis Letas taip pat pranešė, kad kursai filialų komitetų nariams ir jų žmonoms bei keliaujantiesiems prižiūrėtojams ir jų žmonoms vyks po du kartus per metus. Taigi kasmet bus parengiamos dvi laidos, ir tie, kurie baigė vienus ar kitus kursus anksčiau, turės galimybę mokytis antrą kartą.

Nuolankia, širdinga malda programą užbaigė ilgametis Vadovaujančiosios tarybos narys Džonas Baras, jau sulaukęs 97 metų amžiaus. * Skirstydamiesi visi jautė, kad tai tikrai buvo istorinės reikšmės diena.

[Išnašos]

[Anotacija 19 puslapyje]

Visų dėmesį patraukė įdomūs interviu

[Anotacija 20 puslapyje]

Jehova laimina evangelizacijos darbą Etiopijoje