Jie laukė Mesijo

„Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas [...]“ (LK 3:15).

1. Kokią žinią iš angelo išgirsta piemenys?

ATSLINKO naktis. Piemenys budėdami laukuose sergi savo bandas. Kaip jie apstulbsta, kai čionai pasirodo Jehovos angelas ir juos nutvieskia Dievo šlovės šviesa! Paklausykime, kokią svarbią žinią angelas atnešė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“ Kūdikį piemenys gali rasti gretimame miestelyje, paguldytą ėdžiose. Staiga pasimato ir „gausi dangaus kareivija“, šlovinanti Jehovą: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2:8-14).

2. Ką reiškia žodis „Mesijas“ ir kaip galima Mesiją atpažinti?

² Žydų piemenys, be abejo, žino, kad „Mesiju“, arba „Kristumi“, vadinamas Dievo „pateptasis“ — asmuo, įgaliotas atlikti ypatingą misiją (Iš 29:5-7). O kaip jie gali patys įsitikinti ir kitiems paaiškinti, kad angelo nurodytas kūdikis tikrai bus Jehovos siųstasis Mesijas? Reikia ištirti šventuosiuose raštuose surašytas pranašystes ir pažiūrėti, kaip šiam vaikui jos pildosi.

Kodėl žmonės buvo apimti lūkesčių?

3, 4. Kaip suprantame pranašystę, užrašytą Danieliaus 9:24, 25?

³ Vėliau, kai savo veiklą pradėjo Jonas Krikštytojas, žmonės klausydamiesi jo kalbų ir matydami jo darbus spėliojo, ar jis kartais nebus Mesijas. (Perskaityk Luko 3:15.) Kai kurie, galimas dalykas, jau tuomet teisingai suprato „septyniasdešimt savaičių“ pranašystę ir iš jos apskaičiavo laiką, kada Mesijas ateis. Pranašystėje, pavyzdžiui, sakoma: „Nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės“ (Dan 9:24, 25, Brb). Biblistai sutaria, kad šitos savaitės nėra įprastinės: susideda  ne iš septynių dienų, o iš septynerių metų. Viename populiariame angliškame vertime mintis perteikiama taip: „Septyniasdešimt metinių savaičių yra paskirta [...]“ (Revised Standard Version).

⁴ Dabar Jehovos garbintojai žino, kad Danieliaus 9:25 išpranašautos 69 savaitės, tai yra 483 metai, prasidėjo 455 m. p. m. e., kai Persijos karalius Artakserksas įgaliojo Nehemiją atstatyti Jeruzalę (Neh 2:1-8). Tos savaitės, kitaip tariant 483 metai, suėjo 29 m. e. m., kai Jėzus iš Nazareto pasikrikštijo ir buvo pateptas šventąja dvasia — tapo Mesiju (Mt 3:13-17). *

5. Kokias pranašystes dabar aptarsime?

⁵ Iš daugelio pranašysčių apie Mesiją imkime ir aptarkime dar keletą. Pažiūrėkime, kas buvo išpranašauta apie Mesijo gimimą, vaikystę, tarnybą ir kaip tai išsipildė Jėzui. Mūsų pasitikėjimą Dievo pranašišku žodžiu tai, be abejo, sustiprins. Rasime akivaizdžių įrodymų, kad Jėzus tikrai buvo lauktasis Mesijas.

Pranašystės apie jo gimimą ir ankstyvąją vaikystę

6. Paaiškink, kaip išsipildė žodžiai iš Pradžios 49:10.

⁶ Mesijas turėjo gimti Izraelyje, Judo giminėje. Patriarchas Jokūbas, prieš mirtį laimindamas savo sūnus, išpranašavo: „Skeptras nepaliks Judo nei valdovo lazda, kolei neateis tas, kuriam tai priklauso; tada jam turės paklusti tautos“ (Pr 49:10). Judaizmo mokytojai šiuos žodžius visais laikais siejo su Mesiju. Pradedant karaliumi Dovydu — Jokūbo sūnaus Judo palikuoniu, skeptras (teisė karaliauti) ir valdovo lazda (reali valdžia) priklausė Judo giminei. Zedekiją, paskutinį Judo karalystės karalių, Dievas patikino, kad viešpatavimą atiduos „turinčiam teisę valdyti“. Karališkąją Judo dinastiją turėjo užbaigti įpėdinis, gausiantis sostą amžiams (Ez 21:26, 27, Brb). Vėliau, po Zedekijo, Jėzus buvo vienintelis Dovydo palikuonis, kuriam Jehova pažadėjo suteikti karaliaus valdžią. Dar prieš jam gimstant angelas Gabrielius pasakė Marijai: „Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“ (Lk 1:32, 33). Teisė valdyti priklauso tiktai Jėzui Kristui, kilusiam iš Judo giminės, Dovydo palikuoniui (Mt 1:1-3, 6; Lk 3:23, 31-34).

7. Kur Mesijas gimė ir kuo tai reikšminga?

⁷ Mesijas turėjo gimti Betliejuje. „O iš tavęs, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, man kils tas, kuris valdys Izraelį. Jo kilmė siekia tolimą senovę, seniai praėjusius laikus“, — rašė pranašas Michėjas (Mch 5:1 [5:2, Brb]). Mesijui buvo skirta gimti Betliejuje, viename iš Judėjos miestelių, kuris anksčiau, matyt, vadinosi Efrata. Jėzaus motina Marija ir įtėvis Juozapas gyveno Nazarete, tačiau paklusdami romėnų valdžios potvarkiui dėl gyventojų surašymo 2 m. p. m. e. nukeliavo į Betliejų. Čia Jėzus ir gimė (Mt 2:1, 5, 6). Kokiomis įdomiomis aplinkybėmis išsipildė ši pranašystė!

8, 9. Ką pranašystė sakė apie Mesijo gimimą ir kas turėjo atsitikti paskui?

⁸ Mesijas turėjo gimti iš mergelės. (Perskaityk Izaijo 7:14.) „Mergelė“ hebrajiškai yra betulah, tačiau Izaijo 7:14, kur pranašaujama, kad „mergelė [...] pagimdys sūnų“, yra pavartotas kitas žodis — ʽalmah. Šis žodis tinka pavadinti tiek mergelei, tiek jaunai moteriai apskritai. Kai rašoma apie dar netekėjusią Rebeką, pavyzdžiui, ji  irgi hebrajiškai vadinama ʽalmah (Pr 24:16, 43). Evangelistas Matas aiškindamas, kad žodžiai iš Izaijo 7:14 išsipildė Jėzui, šventosios dvasios įkvėptas pavartojo graikišką žodį, reiškiantį „mergelė“ (parthenos). Ir Matas, ir Lukas rašo, kad Marija buvo mergelė ir kad ji pastojo veikiant Dievo dvasiai (Mt 1:18-25; Lk 1:26-35).

⁹ Pranašystė numatė, kad, gimus Mesijui, toje vietovėje bus liepta išžudyti mažus berniukus. Kai kas panašaus buvo nutikę ir senesniais amžiais, kai Egipto faraonas įsakė visus hebrajams gimusius berniukus mesti į Nilą (Iš 1:22). O štai Jeremijo 31:15, 16 rašoma, kad Rachelė rauda savo vaikų, paimtų į „priešų kraštą“. Jos graudūs verksmai girdisi toli, sklinda net iki Ramos, esančios Benjamino giminės teritorijoje į šiaurę nuo Jeruzalės. Evangelistas Matas paaiškina, kad Jeremijo žodžiai išsipildė, kai karalius Erodas paliepė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus mažus berniukus. (Perskaityk Mato 2:16-18.) Įsivaizduokime, kiek ten buvo sielvarto!

10. Paaiškink, kaip Jėzui išsipildė pranašystė, užrašyta Ozėjo 11:1.

¹⁰ Kaip ir izraelitai, Mesijas turėjo būti pašauktas iš Egipto (Oz 11:1). Prieš Erodui surengiant tas žudynes, angelas nurodė Juozapui kartu su Marija ir Jėzumi pasitraukti į Egiptą. Jie prabuvo tenai „iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą [Ozėją]: ‘Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų’“ (Mt 2:13-15). Įvykių, susijusių su paties gimimu ir ankstyvąja vaikyste, Jėzus, aišku, nebūtų galėjęs pakreipti taip, kaip pranašų iš anksto nusakyta.

Mesijas pradeda veikti

11. Kaip Jehovos Pateptajam buvo paruoštas kelias?

¹¹ Dievo Pateptajam turėjo būti paruoštas kelias. Malachijas pranašavo, kad tai padarys „pranašas Elijas“ — Mesijo atėjimui jis paruoš žmonių širdis. (Perskaityk Malachijo 3:23, 24 [4:5, 6, Brb].) Jėzus pasakė, kad tas „Elijas“ yra Jonas Krikštytojas (Mt 11:12-14). Ir Morkus paaiškino, kad pranašo Izaijo žodžiai išsipildė per Jono tarnystę (Iz 40:3; Mk 1:1-4). Jonas, Jėzaus pirmtakas, panašų darbą kaip Elijas darė ne Jėzaus raginamas. Pats Dievas pasirūpino, kad Jonas imtųsi išpranašautos „Elijo“ veiklos ir šitaip padėtų žmonėms atpažinti Mesiją.

12. Kokia užduotis Mesijui patikėta ir kaip tai padeda jį atpažinti?

¹² Mesijas atpažįstamas ir iš to, kad vykdo Dievo pavestą užduotį. Kartą lankydamasis Nazarete, mieste, kuriame užaugo, Jėzus, pasiėmęs sinagogoje Izaijo knygos ritinį, perskaitė ir pats sau pritaikė šiuos žodžius: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems — regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų.“ Jėzus tikrai buvo žadėtasis Mesijas, todėl galėjo drąsiai pasakyti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Lk 4:16-21).

13. Kas pranašystėje buvo pasakyta apie Jėzaus tarnybą Galilėjoje?

¹³ Buvo išpranašauta, kad Mesijas darbuosis Galilėjoje. Apie „Zabulono kraštą ir Naftalio kraštą, [...] tautų Galilėją“ Izaijas rašė: „Tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą; gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Iz 8:23—9:1 [9:1, 2, Brb]). Jėzus pradėjo tarnybą Galilėjoje, apsistojęs Kafarnaumo mieste. Skaisčią dvasinę šviesą čia jis leido išvysti daugybei Zabulono ir Naftalio gyventojų (Mt 4:12-16).  Ne kur kitur, o Galilėjoje jis pasakė įsimintiną Kalno pamokslą, išsirinko apaštalus, padarė pirmąjį stebuklą. Vėliau, po savo prikėlimo, penkiems šimtams mokinių pasirodė irgi tikriausiai Galilėjoje (Mt 5:1—7:27; 28:16-20; Mk 3:13, 14; Jn 2:8-11; 1 Kor 15:6). Kada Jėzus skelbė gerąją naujieną „Zabulono krašte ir Naftalio krašte“, minėtoji Izaijo pranašystė akivaizdžiai išsipildė. Žinią apie Dievo Karalystę jis, aišku, nešė ir į kitas Izraelio vietas.

Kitos pranašystės apie Mesiją

14. Kaip Jėzui išsipildė žodžiai iš Psalmyno 78:2?

¹⁴ Mesijas turėjo kalbėti pavyzdžiais, palyginimais. Psalmininkas Asafas giedojo: „Atversiu burną prasmingais pavyzdžiais“ (Ps 78:2). Iš kur žinome, kad šie žodžiai yra pranašiški, taikytini Jėzui? Iš evangelisto Mato. Atpasakojęs palyginimus, kuriais Jėzus gretino Karalystę su garstyčios grūdeliu, išaugančiu į didelį augalą, ir su raugu, įmaišytu miltuose, Matas priduria: „Be palyginimų [Jėzus] jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: ‘Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus’“ (Mt 13:31-35). Prasmingi pavyzdžiai, arba palyginimai, Jėzaus mokymą darė itin veiksmingą.

15. Paaiškink, kaip išsipildė žodžiai iš Izaijo 53:4.

¹⁵ Mesijas turėjo nusinešti mūsų negalias. Izaijas pranašavo: „Jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus“ (Iz 53:4). Išgydęs Petro uošvę, Jėzus, kaip pasakoja evangelistas Matas, grąžino sveikatą dar ir kitiems žmonėms, „kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: ‘Jis prisiėmė mūsų negalias, užsikrovė mūsų ligas’“ (Mt 8:14-17). Ir tai tėra vienas iš daugelio aprašytų atvejų, kai Jėzus gydė ligonius.

16. Kaip apaštalas Jonas paaiškina, kad žodžiai, užrašyti Izaijo 53:1, išsipildė Jėzui?

¹⁶ Buvo numatyta, kad Mesiju, darančiu šitiek gera, daugelis žmonių vis dėlto netikės. (Perskaityk Izaijo 53:1.) Kaip ši pranašystė išsipildė, rašo apaštalas Jonas: „Nors Jėzus jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, tačiau jie juo netikėjo. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: ‘Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu, ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?’“ (Jn 12:37, 38). Kitas gerosios naujienos skelbėjas, apaštalas Paulius, irgi atkreipė dėmesį į tai, kad Mesiją Jėzų mažai kas yra įtikėję (Rom 10:16, 17).

17. Kaip Jonas pritaikė žodžius iš Psalmyno 69:5 (69:4, Brb)?

¹⁷ Mesijas turėjo būti be priežasties nekenčiamas (Ps 69:5 [69:4, Brb]). Apaštalas Jonas yra užrašęs tokius Jėzaus žodžius: „Jeigu nebūčiau tarp [žmonių] daręs darbų, kurių niekas kitas nėra daręs, jiems kaltės nebūtų. O dabar jie matė ir vis tiek nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo. Turėjo išsipildyti užrašytas Įstatyme žodis: ‘Jie manęs nekentė be priežasties’“ (Jn 15:24, 25). „Įstatymu“ dažnai vadinami visi šventieji raštai (Jn 10:34; 12:34). Evangelijų pasakojimai liudija, kad Jėzaus iš tiesų neapkentė — ypač žydų religiniai vadovai. Ir pats Jėzus pasakė: „Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti“ (Jn 7:7).

18. Kaip galėsime dar tvirčiau įsitikinti, kad Jėzus yra Mesijas?

¹⁸ Mesijinės pranašystės, surašytos hebrajiškuosiuose šventraščiuose, tikrai išsipildė Jėzui, todėl jo sekėjai anuomet, pirmajame amžiuje, nė trupučio neabejojo, kad jis yra Mesijas (Mt 16:16). Šiame straipsnyje aptarėme kai kurias pranašystes apie Mesijo gimimą, vaikystę, tarnybą.  Matėme, kaip Jėzui iš Nazareto jos pildėsi. Bet pranašysčių, leidžiančių Mesiją atpažinti, Biblijoje yra daug daugiau. Apie kai kurias kitas pakalbėsime tolesniame straipsnyje. Tas pranašystes su malda apmąstydami, dar tvirčiau įsitikinsime, kad Jėzus Kristus yra mūsų dangiškojo Tėvo paskirtas Mesijas.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kokios išsipildė pranašystės, kai Jėzus gimė?

• Kaip Mesijui buvo ruošiamas kelias?

• Kokie pranašiški žodžiai iš Izaijo knygos 53 skyriaus Jėzui išsipildė?

[Studijų klausimai]