Skaitytojų klausimai

Ar įmanoma tiksliai nustatyti, kiek hebrajiškosiose Biblijos knygose yra užrašyta pranašysčių apie Mesiją?

Atidžiai tyrinėdami Biblijos hebrajiškąją dalį, randame daugybę pranašysčių, kurios išsipildė Jėzui Kristui. Buvo išpranašauta, pavyzdžiui, iš kokios šeimos Mesijas kils, kada savo viešąją tarnybą pradės ir ką darys, kaip žmonės jį priims, ką jam reikš vykdyti Dievo valią. Sudėstę visas tas pranašystes, iš bendro paveikslo ir atpažįstame, kad žadėtasis Mesijas yra Jėzus. Tačiau jeigu norėtume tiksliai nustatyti, kiek iš viso pranašysčių apie Mesiją hebrajiškuosiuose šventraščiuose esama, nebūtų taip jau lengva.

Tiesą sakant, yra sunku apibrėžti, kas į mesijinės pranašystės sąvoką įeina, o kas ne. Alfredas Ederšaimas knygoje The Life and Times of Jesus the Messiah (Mesijo Jėzaus gyvenimas ir laikai) rašo, kad senovės rabinai hebrajiškuosiuose šventraščiuose priskaičiavo 456 mesijines pranašystes, nors dauguma jų apie Mesiją tiesiogiai neužsimena. Panagrinėjus tas 456 nurodytas vietas, kyla klausimų, ar tikrai visur čia pranašaujama apie Jėzų Kristų. Štai Ederšaimas sako, kad žydai prie mesijinių pranašysčių priskyrė ir Pradžios 8:11. Jie tikėjo, kad „alyvmedžio lapą balandis parnešė nuo Mesijo kalno“. Rašytojas pamini taip pat Išėjimo 12:42 ir aiškina, kaip klaidingai žydai šią eilutę suprato: „Mozė atėjo iš dykumos — panašiai Mesijas turįs ateiti iš Romos.“ Daugelio biblistų ir Šventojo Rašto skaitytojų šitokie argumentai neįtikina ir minėtų dviejų eilučių jie niekada su Jėzumi Kristumi nesieja.

Net jeigu imtume tiktai tas pranašystes, kurios Jėzui Kristui akivaizdžiai išsipildė, vis tiek būtų sunku nustatyti tikslų skaičių. Pavyzdžiui, Izaijo knygos 53-iajame skyriuje apie Mesiją pranašaujama daug dalykų. Izaijo 53:2-7 skaitome: „Jis buvo nei patrauklus, nei gražus [...]. Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas [...]. Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias [...]. Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų [...]. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė nė žodžio.“ Ar visą šią Izaijo knygos atkarpą reikėtų laikyti viena mesijine pranašyste? O gal kiekvieną teiginį reikėtų skaičiuoti kaip atskirą pranašystę?

Arba štai pažiūrėkime Izaijo 11:1, kur rašoma: „Iš Jesės kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras.“ Panaši mintis toliau pasakyta ir 10-oje eilutėje. Ar abi šias eilutes turėtume laikyti atskiromis pranašystėmis ar viena pasikartojančia pranašyste? Kaip nuspręstume daryti su Izaijo 11-u ir 53-iu skyriais, nuo to priklausytų ir kaip skaičiuosime visas mesijines pranašystes.

Taigi labai stengtis nustatyti, tiksliai kiek pranašysčių apie Mesiją hebrajiškosiose Biblijos knygose esama, nevertėtų. Jehovos organizacija savo leidiniuose yra pateikusi ne vieną sąrašą, kur išvardyta dešimtys pranašysčių ir nurodyta, kaip jos Jėzui išsipildė. * Norėdami sustiprinti savo tikėjimą, tais sąrašais galime naudotis per asmenines ir šeimos studijas, taip pat tarnyboje. Galiausiai reikia pridurti, jog daugybė mesijinių pranašysčių, — nesvarbu, kiek jų, — aiškiai liudija, kad Mesijas, arba Kristus, yra ne kas kitas kaip Jėzus.

[Išnaša]