Išmintingi pamokymai dėl vienystės ir santuokos

„Tai sakau [...], kad padoriai elgtumėtės ir atsidavę tarnautumėte Viešpačiui be išsiblaškymo“ (1 KOR 7:35, Jr).

1, 2. Kodėl reikėtų patyrinėti, kas dėl vienystės ir santuokos patariama Biblijoje?

NEDAUG kas gyvenime taip džiugina, nuvilia ar sukelia tiek rūpesčių kaip priešingų lyčių santykiai. Pamokymų nuo Dievo mums reikia jau vien kad gebėtume su tokiais jausmais susitvarkyti ir, aišku, dėl kitų svarių priežasčių. Štai gali būti, kad krikščionį, kuris net ir nesukūręs šeimos yra laimingas, artimieji ar draugai primygtinai skatina susirasti antrąją pusę. Kitas gal ir galvoja apie šeimą, bet tinkamo gyvenimo draugo sau neranda. Pamokymų taip pat reikia draugaujančioms poroms — kaip ateityje būti geru vyru ir gera žmona. Galiausiai, pagundų kyla visiems. Savo moralę saugoti privalo tiek bešeimiai, tiek ir susituokę krikščionys.

² Kaip mes priimame šiuos iššūkius? Nuo to priklauso, ar būsime laimingi, ir svarbiausia — ar pelnysime gerą vardą Jehovos akyse. Tam tikrų gairių dėl vienystės ir santuokos apaštalas Paulius davė Pirmojo laiško korintiečiams 7-ame skyriuje. Jis norėjo skaitytojus paraginti, kad ‘padoriai elgtųsi ir atsidavę tarnautų Viešpačiui be išsiblaškymo’ (1 Kor 7:35, Jr). Ką dėl šių svarbių dalykų jis patarė? Dabar apie tai ir pakalbėsime. Ar būtume patys vieni, ar jau sukūrę šeimą, per Biblijos pamokymų prizmę pažvelkime, kaip galime labiau atsidėti Jehovos tarnybai.

Svarbus asmeninis sprendimas

3, 4. a) Kokių problemų kartais kyla, kai draugai ir artimieji ima įkalbinėti kurti šeimą? b) Kaip Pauliaus žodžiai padeda teisingai žiūrėti į santuoką?

³ Anuomet, pirmajame amžiuje, žydų visuomenėje buvo paplitusi nuomonė, kad asmeniui labai svarbu sukurti šeimą. Toks požiūris daugelyje kultūrų vyrauja ir šiandieną. Jeigu vaikinas ar mergina iki tam tikro amžiaus nesusiranda antrosios pusės, sunerimę draugai ir artimieji skuba patarinėti, ragina aktyviau žvalgytis, patys duoda aiškių užuominų, kas galėtų į porą tikti. Norėdami du žmones suvesti, galbūt net griebiasi visokių gudrybių. Deja, kartais tik užgauna jausmus, išardo draugystę, sukelia vidinę sumaištį.

⁴ Apaštalas Paulius niekada kitų neįkalbinėjo nei tuoktis, nei likti bešeimių (1 Kor 7:7). Jam buvo gerai tarnauti Jehovai ir be žmonos, bet kitų teisę kurti šeimą jis gerbė. Ir šiandien kiekvienas krikščionis gali pats pasirinkti, tuoktis ar nesituokti. Aplinkiniams nederėtų lenkti asmens nei į vieną, nei į antrą pusę.

Kaip geriausia išnaudoti savo aplinkybes, jei esi vienas

5, 6. Kodėl Paulius patarė nesituokti?

⁵ Verta dėmesio, jog Korinto krikščionims apie nesituokimą Paulius rašė labai teigiamai. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:8.) Nors pats šeimos neturėjo, apaštalas vis dėlto nelaikė savęs pranašesniu už  susituokusius ir — priešingai nei bažnyčių dvasininkija, dabar praktikuojanti celibatą, — į kitus nežiūrėjo iš aukšto. Paulius tiesiog aiškino, kad bešeimiai gerosios naujienos tarnai turi didesnes galimybes nei susituokusieji. Ką jis turėjo omenyje?

⁶ Vedybinių įsipareigojimų nesaistomas krikščionis Jehovos tarnyboje gali priimti ir tokią užduotį, kuri šeimos žmogui būtų ne pagal jėgas. Štai Pauliui teko ypatingas uždavinys — tarnauti „kitataučių apaštalu“ (Rom 11:13, NW). Sykiu su bendražygiais Paulius darbavosi vietovėse, kur gerosios naujienos dar niekas nebuvo skelbęs. Apaštalų darbų 13—20 skyriuose pasakojama, kaip jie keliavo per miestus ir įvairiose vietose steigė krikščionių bendruomenes. Savo tarnyboje Paulius patyrė tiek negandų ir išbandymų, kiek šiandieną retas kuris (2 Kor 11:23-27, 32, 33). Vis dėlto jis daugeliui padėjo tapti Kristaus mokiniais, o tas džiaugsmas atlygino už visus sunkumus (1 Tes 1:2-7, 9; 2:19). Ar jis būtų šitiek nuveikęs, jeigu būtų turėjęs šeimą? Tikriausiai ne.

7. Pateik pavyzdį, kaip bešeimiai krikščionys išnaudoja savo aplinkybes, kad labiau atsidėtų evangelizacijos darbui.

⁷ Daug bešeimių krikščionių savo padėtimi naudojasi geram tikslui — intensyviau dirba Dievo Karalystės labui. Štai Bolivijoje dvi netekėjusios pionierės Sara ir Limbanija persikėlė į kaimą, kur žmonėms jau seniai nebuvo liudyta. Ar jų tarnybą apsunkino tai, kad kaime nebuvo elektros? „Neturėdami nei radijo, nei televizoriaus, žmonės laisvalaikį labiausiai mėgsta leisti prie knygų“, — pasakoja jos. Kai kurie kaimiečiai tebeskaitė senus, jau nebespausdinamus Jehovos liudytojų leidinius. Beveik kiekvienų namų gyventojai sesių klausėsi labai susidomėję, todėl apvaikščioti visą kaimą joms prireikė nemažai laiko. Viena senutė pasakė: „Jeigu jau ir pas mus atėjo Jehovos liudytojai, pabaiga turbūt nebetoli.“ Kai kurie kaimo žmonės netrukus ėmė lankyti bendruomenės sueigas.

8, 9. a) Kodėl Paulius patarė nesituokti? b) Ką gali nuveikti šeimos nesukūręs krikščionis?

⁸ Tokiose vietose, kur tarnyba pareikalauja daug jėgų, aišku, sėkmingai darbuojasi  ir susituokę, šeimą auginantys krikščionys. Bet užduoties, kuri bešeimiui nesunkiai įveikiama, šeimos žmogus ne visada gali imtis. Paulius matė, kad skelbti gerąją naujieną yra plati dirva, ir visiems bendratikiams linkėjo tokio pat džiaugsmo, kokio pats buvo pertekęs. Štai todėl jis ir patarė dėl Jehovos tarnystės verčiau nesituokti.

⁹ Viena netekėjusi sesuo iš Jungtinių Valstijų, tarnaujanti pioniere, rašė: „Kartais žmonės mano, kad laimingas būsi tik sukūręs šeimą. Bet pati įsitikinau, kad iš tikrųjų laimė priklauso nuo artumo su Jehova. Nors būti vienam iš dalies yra auka, tai kartu ir nuostabi dovana, tik reikia ja gerai pasinaudoti. Toks gyvenimas, kai esi vienas, yra tarsi tramplinas į laimę, ir tikrai ne kliuvinys. Žinau, kad Jehova yra geras, švelnus visiems — ir susituokusiems, ir tiems, kurie lieka vieni.“ Dabar ši sesė tarnauja kitoje šalyje, kur trūksta Karalystės skelbėjų, ir jaučiasi laiminga. Jeigu esi vienas, gal irgi galėtum daugiau nuveikti mokydamas žmones tiesos? Tada pamatysi, kad vienystė yra neįkainojama Jehovos dovana.

Jeigu galvoji apie šeimą

10, 11. Kaip Jehova palaiko tuos, kurie galvoja apie šeimą, bet dar nerado sau tinkamos poros?

¹⁰ Pabuvę kurį laiką vieni, daugelis ištikimų Jehovos tarnų ima dairytis gyvenimo draugo. Kadangi nori rasti sau tinkamą žmogų ir supranta, koks rimtas tai žingsnis, jie remiasi ne savo nuovoka — pagalbos kreipiasi į Dievą. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:36.)

¹¹ Jei trokšti savo gyvenimą susieti su žmogumi, kuris, kaip ir tu, į Jehovos tarnybą įdeda visą širdį, nepaliauk to minėti maldose (Fil 4:6, 7). Kad ir kiek tektų laukti, nenusimink. Kliaukis mylinčiu Dievu, savo Padėjėju. Jis geriausiai žino, kaip jautiesi ir ko tau iš tikrųjų reikia. Tave jis emociškai palaikys (Hbr 13:6).

12. Kodėl, prieš priimant pasiūlymą kurti šeimą, reikėtų gerai pagalvoti?

¹² O ką daryti, jeigu nori kurti šeimą ir sulauki pasiūlymo iš asmens, kurio dvasingumas abejotinas ar kuris išvis nėra tavo bendratikis? Atmink: antrąja puse pasirinkus netinkamą žmogų, širdperša kamuos kur kas labiau nei vienatvė. Ir jeigu santuokos saitais jau susisaistysi, — ar savo laimei, ar nelaimei, — būsi įsipareigojęs visam gyvenimui (1 Kor 7:27). Nesigriebk už šiaudo ir neskubėk tuoktis, kad paskui nereikėtų apgailestauti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:39.)

Kad į santuoką ir šeimą žiūrėtum realistiškai

13—15. Apie kokius galimus vargus pora turėtų pasikalbėti, kol dar tik draugauja?

¹³ Nors Paulius patarė dėl Jehovos tarnystės likti nesituokusiems, kita vertus, tų, kurie nusprendė kurti šeimą, jis nepeikė. Dievo įkvėptas, net užrašė pamokymų, ko iš santuokos realu tikėtis ir kaip vedybinį ryšį išsaugoti tvirtą.

¹⁴ Būna, kad draugaujanti pora puoselėja ne visai tikroviškus lūkesčius. Jiedviem atrodo, jog myli taip, kaip niekas kitas pasaulyje, ir toji karšta meilė ves į begalinę laimę. Pagauti svajingų jausmų, jaunieji duoda santuokos įžadą ir įsivaizduoja, kad jų džiaugsmo netemdys jokios negandos. Gyvenimo realybė, deja, yra kitokia. Romantiškos akimirkos sutuoktinius labai pakylėja, bet, kad jie gebėtų ištverti būsimus vargus, vien šito negana. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:28.) *

 ¹⁵ Pamatę, kad svarbiais klausimais jų nuomonės skiriasi, daugelis jaunavedžių sutrinka, nusimena. Kaip paskirstyti išlaidas? Ką veikti laisvalaikiu? Kur gyventi? Kiek dažnai lankytis pas uošvius? Dėl tokių ir panašių dalykų ima kilti nesutarimų, pradeda erzinti sutuoktinio ydos. Kol dar tik draugavo, pora galbūt žiūrėjo į visa tai pro pirštus, tačiau laikui bėgant dėl nuomonių skirtumo santykiai darosi įtempti. Rūpimus dalykus todėl verta aptarti iš anksto, prieš vedybas.

16. Kodėl pora turi sutarti, kaip spręsti šeimoje kylančias problemas?

¹⁶ Kad santuoka būtų laiminga, vyras ir žmona net ir sunkiais momentais turi veikti išvien. Juodu turi sutarti, kaip auklėti vaikus ir kaip rūpintis savo pagyvenusiais tėvais. Dėl problemų, kylančių šeimoje, sutuoktiniai neturėtų vienas nuo kito atitolti. Vadovaudamiesi Biblijos pamokymais, jie daugeliu atvejų ras tinkamą sprendimą arba tiesiog kantriai pakels sunkumus ir abu kartu nepritrūks laimės (1 Kor 7:10, 11).

17. Kodėl sutuoktiniams tenka rūpintis „pasaulio reikalais“?

¹⁷ Pirmojo laiško korintiečiams 7-o skyriaus 32—34 eilutėse Paulius pamini dar vieną šeimyninio gyvenimo realiją. (Perskaityk.) Sutuoktiniams neišvengiamai teks ‘rūpintis pasaulio reikalais’ — kad šeima turėtų maisto, drabužių, pastogę — ir kitais buitiniais dalykais. Kodėl gi „pasaulio reikalais“? Kol buvo nevedęs, brolis galėjo nevaržomai atsidėti tarnybai. Bet dabar, jau tapęs šeimos galva, jis stengiasi įtikti žmonai ir todėl dalį laiko bei jėgų privalo skirti jai. Tas pats sakytina apie žmoną. Kad dėl savo bendros laimės sutuoktiniai turi kai ką aukoti, pripažįsta ir Jehova. Jis puikiai žino, jog šeimą sukūrę žmonės dažniausiai nebegali krikščioniškai tarnystei atiduoti tiek laiko ir jėgų, kiek galėjo anksčiau, iki vedybų.

18. Kaip susituokusiems žmonėms gali tekti pakeisti savo laisvalaikio užsiėmimus?

 ¹⁸ Apaštalo Pauliaus žodžiai verčia susimąstyti ir dar apie kai ką. Jeigu santuokai stiprinti pora turi atimti dalį laiko iš dievatarnystės, ar neturėtų apriboti ir laisvalaikio užsiėmimų, kuriuos mėgo anksčiau, kai tebebuvo vieni? Kaip jaustųsi žmona, jei vyras, kaip įpratęs, vis lėktų žaisti, sportuoti su draugais? O kaip jaustųsi vyras, jei žmona senu papratimu vis skubėtų pas drauges? Sutuoktinis, negaudamas užtektinai dėmesio, greit pasijustų vienišas, nelaimingas, nemylimas. Tačiau taip neatsitiks, jei pora labai stengsis tarpusavio ryšį stiprinti (Ef 5:31).

Jehova reikalauja, kad laikytumės aukštos moralės

19, 20. a) Kodėl santuoka savaime neapsaugo nuo pagundų pasielgti amoraliai? b) Kuo rizikuoja sutuoktiniai, jei ilgą laiką nesimato?

¹⁹ Jehovos tarnai laikosi aukštų moralės normų. Kai kurie mano, jog amoralumo spąstų išvengti padės būtent santuoka. Tačiau vedybos savaime neapsaugo nuo palaidumo. Biblijos laikais įtvirtinto miesto mūrai teikė apsaugą tik jeigu gyventojai už jų glaudėsi. Kitapus vartų, kur bastydavosi plėšikai ir galvažudžiai, žmogus rizikavo būti apiplėštas ar net užmuštas. Panašiai ir pora svetimavimo išsisaugos tik jei neperžengs aiškių ribų, kurias Jehova, įkurdamas šeimos instituciją, nubrėžė.

²⁰ Kokios yra tos ribos, suprasti padeda Pauliaus žodžiai, užrašyti 1 Korintiečiams 7:2-5. Teisė turėti intymių santykių su vyru suteikta tik žmonai, taip pat ir vyras susaistytas intymiais ryšiais tik su savo sutuoktine. Iš abiejų tikimasi, kad atliks santuokinę pareigą, tai yra neužgins vienas kitam teisės į lytinius santykius, pasirūpins savo antrosios pusės seksualiniais poreikiais. Deja, būna, kad sutuoktiniai ilgą laiką nesimato — atskirai atostogauja arba išvyksta svetur dirbti — ir minėtos pareigos vienas kitam neatlieka. Kaip būtų baisu, jeigu asmuo pasiduotų piktojo įtakai ir dėl nesusilaikymo imtų svetimauti! Vyrai, kurie stengiasi šeimą aprūpinti nerizikuodami savo brangiais vedybiniais saitais, pelno Jehovos palaiminimą (Ps 37:25).

Ką laimėsi klausydamas Biblijos pamokymų

21. a) Kodėl būna taip nelengva dėl vienystės ar santuokos apsispręsti? b) Kuo mums vertingi pamokymai, užrašyti Pirmojo laiško korintiečiams 7-ame skyriuje?

²¹ Sprendimai dėl vienystės ir santuokos gyvenime yra vieni sunkiausių. Žmonių santykius dažnai komplikuoja netobulumas, o jį esame paveldėję visi. Todėl net Jehovos globojamas ir laiminamas žmogus, — ar būtų pats vienas, ar sukūręs šeimą, — retkarčiais įpuola į nusiminimą. Vis dėlto, jei paisome išmintingų pamokymų, užrašytų Pirmojo laiško korintiečiams 7-ame skyriuje, daugumos tokių problemų išvengsime. Ar nuspręstum tuoktis, ar nesituokti, Jehovos požiūriu, tu ‘gerai darysi’. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:37, 38.) Pelnyti Dievo pritarimą tau yra visų svarbiausias siekinys. Lydimas Jehovos malonės, žengi keliu į naująjį pasaulį, kur vyrų ir moterų santykių jokios problemos nebeapsunkins.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kodėl niekas neturi žmogaus įkalbinėti kurti šeimą?

• Kaip Jehovos tarnas galėtų geriausiai išnaudoti laiką, jei yra pats vienas?

• Kaip draugaujanti pora turėtų pasiruošti būsimiems sunkumams?

• Kodėl santuoka savaime neapsaugo nuo palaidumo?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Jei atsideda tarnybai, krikščionis net ir nesukūręs šeimos yra laimingas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Ką susituokusiems žmonėms gali tekti gyvenime pakeisti?