Bendruomenėje ugdykime brolius
Bendruomenėje ugdykime brolius
„Kiekvienas, kas gerai išmokytas, bus kaip jo mokytojas“ (LK 6:40).
1. Kaip Jėzus, tarnaudamas žemėje, padėjo krikščionių bendruomenės pamatą?
SAVO Evangeliją apaštalas Jonas užbaigė tokiais žodžiais: „Yra dar daugelis kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu visi iki vieno būtų surašyti, visas pasaulis, manau, nesutalpintų ritinių, kurių būtų prirašyta“ (Jn 21:25). Nors žemėje tarnavo neilgai, Jėzus per tą laiką labai daug nuveikė. Jam, pavyzdžiui, reikėjo rasti vyrų, kurie vėliau, kai jis grįš į dangų, tęstų pradėtą darbą; reikėjo tuos vyrus visko išmokyti, paruošti. 33-iaisiais mūsų eros metais, užbaigęs žemėje savo misiją, Jėzus čia paliko negausią mokinių grupelę, bet greitai ji išaugo į didelę bendruomenę, vienijančią tūkstančius evangelizuotojų (Apd 2:41, 42; 4:4; 6:7).
2, 3. a) Kodėl yra labai pageidautina, kad krikštyti vyrai bendruomenėje siektų atsakingų pareigų? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?
2 Dabar žinią apie Dievo Karalystę visame pasaulyje skelbia jau per septynis milijonus krikščionių, susibūrusių į daugiau nei 100000 bendruomenių. Tad labai reikia vyrų, kurie galėtų tomis bendruomenėmis rūpintis. „Kas siekia prižiūrėtojo pareigų, trokšta kilnaus darbo.“ Už savo pastangas tarnauti bendruomenei tokie nusipelno pagyrimo (1 Tim 3:1).
3 Joks vyras, atėjęs į bendruomenę, vis dėlto nėra savaime tinkamas imtis atsakingų pareigų. Jeigu ir įgijo gerą išsilavinimą ar sukaupė nemažą gyvenimo patirtį, vien šito neužtenka. Kad tarnautų bendratikių labui, žmogus turi būti dvasingas, turi atitikti Šventajame Rašte keliamus reikalavimus. Gabumai ir asmeniniai laimėjimai čia nėra patys svarbiausi. O kaip broliui padėsime daryti dvasinę pažangą ir pasirengti atsakingai tarnystei? „Kiekvienas, kas gerai išmokytas, bus kaip jo mokytojas“, — sakė Jėzus (Lk 6:40). Šiame straipsnyje aptarsime, kaip būsimoms užduotims savo sekėjus ruošė Didysis Mokytojas Jėzus Kristus ir kaip, atsižvelgdami į jo pavyzdį, galėtume brolius ugdyti savo bendruomenėje.
„Pavadinau jus draugais“
4. Kaip savo mokiniams Jėzus pasirodė esąs tikras draugas?
4 Savo mokinius Jėzus laikė ne pavaldiniais, o draugais. Su jais mielai leisdavo laiką, rodė jiems pasitikėjimą, ‘paskelbė jiems visa, ką girdėjo iš savo Tėvo’. (Perskaityk Jono 15:15.) Įsivaizduokime, pavyzdžiui, kiek daug jiems reiškė iš Jėzaus lūpų išgirsti atsakymą į pačių iškeltą klausimą: „Koks ženklas liudys, kad tu esi čia ir kad ši santvarka baigiasi?“ (Mt 24:3, 4). Su savo sekėjais jis dalijosi net slapčiausiomis mintimis ir jausmais. Štai tą vakarą, kai buvo išduotas, Getsemanės sode Jėzus pasivedėjo į šalį Petrą, Jokūbą ir Joną ir didžiai nerimaudamas ėmė karštai melstis. Šie apaštalai galbūt ir negirdėjo, kokiais žodžiais Jėzus meldėsi, bet tikrai galėjo pajusti, kad išmušė lemiama valanda (Mk 14:33-38). Taip pat pagalvokime, kokį įspūdį šiai trijulei turėjo padaryti kiek anksčiau matytas Jėzaus atsimainymas (Mk 9:2-8; 2 Pt 1:16-18). Su mokiniais Jėzus susisaistė glaudžiais ryšiais, ir tai stiprybės jiems teikė netgi paskesniais metais, kai ant pečių jau gulė atsakingų užduočių našta.
5. Kaip krikščionių vyresnieji tarnauja savo bendratikiams?
5 Krikščionių vyresnieji, kaip ir Jėzus, bendratikiams yra draugai, pagalbininkai. Jie bendruomenę myli, su saviškiais yra artimi ir negaili laiko kiekvienu pasidomėti. Nors būna ir konfidencialių dalykų, apie kuriuos nepasakojama, apskritai vyresnieji neslapukauja. Broliais jie pasitiki ir atradę tiesos perlų atvirai su visais dalijasi. Bendruomenės patarnautojui, net už save gerokai jaunesniam, jie neviršininkauja. Toks brolis, jų akimis, yra dvasingas krikščionis, perspektyvus Jehovos tarnas, daug darantis dėl visų bendro labo.
„Daviau jums pavyzdį“
6, 7. Kokį pavyzdį Jėzus mokiniams rodė ir kaip juos tai paveikė?
6 Jėzaus mokiniai, aišku, dvasinius dalykus vertino, tačiau didelę įtaką jiems darė kultūrinė aplinka, ankstesnis auklėjimas (Mt 19:9, 10; Lk 9:46-48; Jn 4:27). Savo mokiniams Jėzus vis dėlto nepamokslavo, ant jų nesibarė. Neapkrovė jų pernelyg dideliais reikalavimais ir niekada neprašė daryti to, ko pats nebūtų daręs. Trumpai tariant, mokė savo pavyzdžiu. (Perskaityk Jono 13:15.)
7 O kokį pavyzdį mokiniams Jėzus parodė? (1 Pt 2:21) Kad galėtų netrukdomai kitiems tarnauti, jis gyveno paprastą gyvenimą (Lk 9:58). Jėzus buvo kuklus ir savo mokymus visad grindė Dievo Žodžiu (Jn 5:19; 17:14, 17). Be to, buvo malonus, žmonėms lengvai prieinamas. Didžiausia ir pagrindinė jo tarnystės paskata buvo meilė (Mt 19:13-15; Jn 15:12). Jėzaus pėdomis pasekė ir apaštalai. Antai Jokūbas liko atsidavęs Jehovai ir net mirties akivaizdoje nepabūgo (Apd 12:1, 2). Jonas pramintu Jėzaus taku ištikimai ėjo daugiau kaip šešiasdešimt metų (Apr 1:1, 2, 9).
8. Kokį pavyzdį vyresnieji rodo jaunesniems bendruomenės broliams ir apskritai visiems?
8 Pasiaukojantys, nuolankūs, su meile kaimenę ganantys vyresnieji yra tikras pavyzdys jaunesniems bendruomenės broliams (1 Pt 5:2, 3). Savo tikėjimu, mokymu, krikščioniška gyvensena ir uolumu evangelizacijos darbe jie rodo bendratikiams kryptį. O kaip jie džiaugiasi būdami patikimi kelrodžiai! (Hbr 13:7)
‘Jėzus išsiuntė juos davęs nurodymų’
9. Iš kur žinome, kad Jėzus savo mokinius ruošė evangelizacijos darbui?
9 Jėzus jau uoliai darbavosi apie dvejus metus ir dabar evangelizacijos tarnybą dar išplėtė — skelbti gerosios naujienos pasiuntė dvylika apaštalų. Pirmiau, negu išlydėjo į kelią, davė jiems nurodymų (Mt 10:5-14). Kitąsyk, prieš stebuklingai pamaitindamas tūkstantinę minią, Jėzus pamokė, kaip reikėtų žmones susodinti ir išdalyti maistą (Lk 9:12-17). Vadinasi, savo mokinius atsakingoms užduotims jis ruošė aiškiai, konkrečiai pasakydamas, ką ir kaip daryti. Šitaip Jėzaus išlavinti ir vėliau gavę šventosios dvasios galybės, apaštalai nuo 33-iųjų mūsų eros metų jau gebėjo organizuoti ir prižiūrėti itin plataus masto evangelizacijos darbą.
10, 11. Kaip bendruomenėje yra ugdomi vyrai?
10 Dabar vyrą dvasinių tiesų imame mokyti, kai sėdame su juo studijuoti Biblijos. Galbūt turime padėti jam išmokti geriau skaityti. Jeigu studijos tęsiasi, prireikia ir tolesnio ugdymo. Pradėjęs lankyti krikščionių sueigas, žmogus į teokratinės tarnybos mokyklą įsirašo, nekrikštytu skelbėju tampa ir kitus svarbius žingsnius žengia tikriausiai ne be mūsų pagalbos. Kada pasikrikštija, jam galima patikėti ir tokių darbų kaip Karalystės salės priežiūra, remontas. Vėliau vyresnieji gali broliui nurodyti, kur turėtų dar pasitobulinti, kad tiktų į bendruomenės patarnautojus.
11 Duodami krikštytam broliui užduotį, vyresnieji paaiškina, kaip ją tinkamai atlikti ir kokia yra organizacinė tvarka. Brolis turi aiškiai suprasti, ko iš jo tikimasi. Jeigu paskirtas darbas einasi sunkokai, supratingi vyresnieji neskubės prie išvados, kad brolis užduočiai nepasirengęs. Verčiau taktiškai patars, ką reikėtų pagerinti, primins, koks rezultatas pageidaujamas ir kaip jį pasiekti. Kai mato, kad brolis patarimą priima ir tarnaudamas bendruomenei yra laimingas, vyresnieji patys labai džiaugiasi (Apd 20:35).
„Išmintingas žmogus klauso pamokymo“
12. Kodėl Jėzaus pamokymai buvo tokie paveikūs?
12 Savo sekėjus Jėzus ugdė atsižvelgdamas į kiekvieno poreikius ir duodamas asmeniškų pamokymų. Štai kartą vieno samariečių kaimo gyventojai Jėzaus nepriėmė, ir Jokūbas su Jonu jau buvo pasišovę liepti ugniai kristi iš dangaus ir tuos žmones sunaikinti. Jėzus tada juodu sudraudė (Lk 9:52-55). Kitąsyk, kai Jokūbo ir Jono motina prašė savo sūnums išskirtinių vietų Karalystėje, tiesiogiai į tuos brolius Jėzus kreipėsi sakydamas: „Ne aš sprendžiu, kam sėdėti mano dešinėje ir kairėje. Tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta“ (Mt 20:20-23). Jėzaus pamokymai visada buvo aiškūs, praktiški, tvirtai paremti teisingais principais. Savo sekėjus jis skatino tokiais principais vadovautis (Mt 17:24-27). Sykiu Jėzus matė jų ribotumus ir nesitikėjo tobulybės. Ugdė juos ir mokė pirmiausia todėl, kad nuoširdžiai mylėjo (Jn 13:1).
13, 14. a) Kam prireikia patarimų, pamokymų? b) Pateik pavyzdžių, kaip vyresnieji gali pamokyti asmenį, kuris nedaro dvasinės pažangos.
13 Patarimų ar pamokymų iš Šventojo Rašto kartais prireikia kiekvienam atsakingų pareigų bendruomenėje siekiančiam vyrui. „Išmintingas žmogus klauso patarimo“, — rašoma Patarlių 12:15. „Labiausiai kankinausi dėl savo paties netobulumo. Bet vienas vyresnysis padėjo suprasti, kad savo galimybes turėčiau vertinti realiai“, — sako jaunas brolis.
14 Pastebėję, kad brolio elgesys galbūt ne visai tinkamas ir kad tai trukdo jam daryti pažangą, vyresnieji tokį stengiasi pataisyti romumo dvasioje (Gal 6:1). Kartais pastabą reikia duoti dėl kokios negeros charakterio savybės. Brolis, tarkim, yra linkęs save patausoti. Vyresnieji galėtų jam priminti, kad Jėzus buvo uolus Karalystės skelbėjas ir kad mokinius ruošti prisakė taip pat savo sekėjams (Mt 28:19, 20; Lk 8:1). Jeigu brolis pasirodo ambicingas, vyresnieji su juo galėtų pasikalbėti, kaip Jėzus apaštalus protino, kad nesiektų garbės (Lk 22:24-27). O jei dėl ko nors užsigavęs nenori savo įžeidėjui atleisti? Tada brolį galbūt paskatins susimąstyti palyginimas, kaip vienas vergas nesutiko savo tarnybos draugui dovanoti menkutės skolos, nors pačiam valdovas dovanojo kur kas didesnę skolą (Mt 18:21-35). Prireikus duoti pamokymą, būtų geriausia, kad vyresnieji neatidėliotų, su žmogumi pasišnekėtų pirmai progai pasitaikius. (Perskaityk Patarlių 27:9.)
„Lavinkis“
15. Kaip visa šeima prisideda, kad vyras galėtų tarnauti bendratikiams?
15 Bendruomenėje vyrus ugdyti pirmiausia imasi vyresnieji, bet vertinga yra ir kitų pagalba. Siekti atsakingų pareigų vyrui galėtų padėti — ir netgi turėtų padėti — visa šeima. Jeigu brolis jau tarnauja vyresniuoju, didelė parama jam yra rūpestinga žmona, nesavanaudžiai vaikai. Kad gerai atliktų savo pareigas, bendruomenės reikalams brolis skiria laiką, kurį galėtų maloniai praleisti su namiškiais, ir labai džiaugiasi, kad jie taip pat pasiruošę aukotis. Už tai jiems dėkoja ir visa bendruomenė (Pat 15:20; 31:10, 23).
16. a) Kas dėl atsakingų pareigų bendruomenėje turi rodyti didžiausią iniciatyvą? b) Kaip brolis gali bendruomenėje siekti užduočių?
16 Nors kitų krikščionių pagalba, parama daug reiškia, iniciatyvą tarnauti bendruomenei turi rodyti pats brolis. (Perskaityk Galatams 6:5.) Aišku, kad darytų bendratikiams gera ir atsidėtų tarnybai, jis neprivalo būti nei bendruomenės patarnautoju, nei vyresniuoju. Bet, kita vertus, jei tokių atsakingų pareigų siekia, Šventajame Rašte išdėstytus reikalavimus jis turi atitikti (1 Tim 3:1-13; Tit 1:5-9; 1 Pt 5:1-3). Tad jeigu brolis galvoja apie patarnautojo ar vyresniojo pareigas, jam būtų neprošal paanalizuoti, kuriose srityse derėtų labiau pasistengti. Tegul pasvarsto: ar kasdien skaitau Bibliją, reguliariai ir kruopščiai studijuoju? ar apmąstau, ką perskaitęs? ar maldoje išlieju širdį Jehovai? ar uoliai darbuojuosi evangelizacijos tarnyboje? Jeigu taip, vadinasi, brolis įsiklauso į Timotiejui skirtą Pauliaus pamokymą: „Lavinkis, kad augtum dievotumu“ (1 Tim 4:7).
17, 18. Kas broliui būtų patartina, jeigu iniciatyvos jis nerodo manydamas esąs netinkamas arba dėl motyvacijos stokos?
17 O jeigu brolis save nuvertina ir į patarnautojo arba į vyresniojo pareigas mano niekada netiksiąs? Tegul pamąsto, kiek daug dėl mūsų padarė Jehova ir Jėzus Kristus. Teisingai pasakyta, kad Jehova „kasdien [...] neša mūsų naštas“ (Ps 68:20 [68:19, Brb]). Taigi, jei ryšis bendruomenės labui tarnauti, dangiškasis Tėvas jam tikrai padės. Verta taip pat prisiminti, kad brandžių vyrų, Dievo organizacijoje galinčių imtis atsakingų pareigų, labai trūksta. Turėdamas tai omenyje, brolis savo nepasitikėjimą turbūt lengviau įveiks. Ir dar tegul meldžia Jehovą šventosios dvasios. Tai padės jam puoselėti dvasios vaisių ir įgauti daugiau vidinės ramybės, daugiau susivaldymo. Tada jis nebemanys esąs netinkamas (Lk 11:13; Gal 5:22, 23). Krikščionį, kuris pasiaukojamai darbuojasi iš gerų paskatų, Jehova dosniai laimina, — tuo galime neabejoti.
18 O gal brolis pareigų nesiekia todėl, kad jam trūksta motyvacijos? Kas jam padėtų, jeigu tarnauti tiesiog nenori? Apaštalas Paulius rašė: „Juk tai Dievas jumyse veikia teikdamas jums, kaip jam patinka, ir norą, ir gebėjimą veikti“ (Fil 2:13). Troškimą tarnauti sužadina Dievas, ir jėgų atlikti dievatarnystę teikia Jehovos dvasia (Fil 4:13). Krikščionis netgi gali melsti, kad Dievas skatintų jį daryti, kas teisu (Ps 25:4, 5).
19. Ką mums reiškia pažadas, kad rasis „septynetas ganytojų, aštuonetas karališkų vadų“?
19 Jehova apdovanoja visus: ir vyresniuosius, kurie stengiasi kitus ugdyti, ir brolius, kurie mielai duodasi ugdomi ir užsibrėžia tikslą tarnauti bendruomenei. Šventasis Raštas patikina, kad Dievo tautoje rasis „septynetas ganytojų, aštuonetas karališkų vadų“ — pakankamai vyrų, gebančių Jehovos organizacijoje imtis atsakomybės (Mch 5:4 [5:5, Brb]). Kaip džiugu, kad šitiek nuolankių krikščionių mokosi darbuotis bendruomenėse ir Jehovos šlovei stengiasi nuveikti kuo daugiau!
Kaip atsakysi?
• Kaip Jėzus ruošė savo mokinius svarbioms užduotims?
• Kaip vyresnieji, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, gali padėti broliui imtis bendruomenėje atsakomybės?
• Kuo visa šeima prisideda, kad vyras galėtų daugiau nuveikti dėl bendratikių?
• Ko tikimasi iš paties krikščionio, kuris bendruomenėje siekia atsakingų pareigų?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 31 puslapyje]
Kaip padėsi Biblijos studijuotojui daryti pažangą?
[Iliustracija 32 puslapyje]
Iš ko bus matyti, kad brolis bendruomenės labui stengiasi nuveikti daugiau?
