Padėkime dvasinę pažangą daryti vyrams

„Nuo dabar žmones žvejosi“ (LK 5:10).

1, 2. a) Kaip į Jėzaus skelbiamą žinią atsiliepė vyrai? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

KARTĄ, nukeliavę skelbti gerosios naujienos į Galilėją, Jėzus su mokiniais sėdo į valtį ir išplaukė į nuošalią vietą pailsėti. Bet jiems iš paskos pakrante atsekė minios žmonių. Tą dieną susirinko „apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų“ (Mt 14:21). Kitąsyk Jėzų vėl susirado didelė minia. Atsigabeno ligonių, kad jis pagydytų, taip pat norėjo pasiklausyti jo kalbų. Suėjo „keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų“ (Mt 15:38). Iš šitų pasakojimų matome, jog pas Jėzų ateidavo ir jo mokymais domėjosi nemažai vyrų. Jėzus žinojo, kad jo mokiniais taps dar daugybė žmonių, todėl, stebuklingai parūpinęs gausų žuvų valksmą, vienam iš mokinių, Simonui Petrui, pasakė: „Nuo dabar žmones žvejosi“ (Lk 5:10). Jo sekėjai turėjo leisti tinklus į žmonijos jūrą ir sulaukti gero laimikio. O tarp naujų žmonių, aišku, turėjo būti ir daug vyrų.

² Ir šiandien yra vyrų, kurie mūsų skelbiamos žinios klauso ir į ją palankiai atsiliepia (Mt 5:3). Nors mokytis Biblijos tiesų ir pradeda, paskui dažnas, deja, dvasinės pažangos nebedaro. Kaip tokiems padėti? Gerąją naujieną Jėzus visiems skelbė vienaip ir prie vyrų specialiai nesitaikė. Vis dėlto kalbėjo temomis, kurios vyrams anuomet buvo aktualios. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyrams pagelbėjo Jėzus ir kaip, sekdami jo pavyzdžiu, galėtume pagelbėti mes. Pakalbėsime apie tokias tris situacijas: 1) jei vyrą slegia pragyvenimo rūpesčiai, 2) jeigu jis baiminasi, ką kiti pagalvos, 3) jei save nuvertina.

Jei vyrą slegia pragyvenimo rūpesčiai

3, 4. a) Kam daugelis vyrų teikia didelę reikšmę? b) Kodėl kai kuriems vyrams atrodo, kad svarbiau yra užsidirbti pinigų, o ne tenkinti dvasinius poreikius?

³ Vienas Raštų žinovas Jėzui tarė: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi.“ Bet kai Jėzus pasakė, jog „Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“, šis persigalvojo. Ta nežinia, ką rytoj valgys ar kur ras nakvynę, vyrą nuo mokinystės, matyt, atgrasė. Niekur nėra užsiminta, kad vėliau jis būtų tapęs Kristaus sekėju (Mt 8:19, 20).

⁴ Daugeliui vyrų atrodo, jog svarbiau yra ne dvasinius poreikius tenkinti, o užsitikrinti finansinį stabilumą. Tokiems pirmiausia rūpi įgyti gerą išsilavinimą, susirasti gerai apmokamą darbą. Jie galbūt samprotauja taip: jeigu užsidirbi pinigų, iškart turi apčiuopiamos naudos, o studijuoti Bibliją ir mokytis apie Dievą nėra taip jau praktiška. Šventasis Raštas juos lyg ir domina, bet „šios santvarkos rūpesčiai“ ir „apgaulinga turtų vilionė“ susidomėjimą nustelbia (Mk 4:18, 19). Savo mokiniams Jėzus padėjo pasirinkti, kas svarbiau. Pažiūrėkime, kaip.

5, 6. Kas Andriejui, Petrui, Jokūbui ir Jonui padėjo nuspręsti, koks darbas yra pats svarbiausias?

⁵ Andriejus su savo broliu Simonu Petru kartu vertėsi žvejyba. Šitokį bendrą verslą turėjo ir Jonas su savo broliu Jokūbu ir tėvu Zebediejumi. Darbas ėjosi gerai, reikėjo net  samdyti pagalbininkų (Mk 1:16-20). Iš Jono Krikštytojo sužinoję apie Jėzų, Andriejus ir Jonas tuojau įtikėjo radę Mesiją. Paskui Andriejus šią žinią pranešė savo broliui Simonui Petrui, o Jonas tikriausiai pasikalbėjo su Jokūbu (Jn 1:29, 35-41). Ateinančiais mėnesiais Jėzus skelbė gerąją naujieną Galilėjoje, Judėjoje bei Samarijoje ir tie keturi vyrai visur jį lydėjo. Vėliau ta ketveriukė sugrįžo prie žvejybos verslo. Nors dvasiniai dalykai juos domino, nepanašu, kad tarnyba su Jėzumi tuomet jiems būtų rūpėjusi labiausiai.

⁶ Po kurio laiko Jėzus pakvietė Petrą ir Andriejų eiti drauge, paragino tapti „žmonių žvejais“. Ką juodu darė? „Tuojau palikę tinklus, jie nusekė paskui jį.“ Lygiai taip pasielgė Jokūbas ir Jonas. „Iš karto palikę valtį ir tėvą, šie nusekė paskui jį“ (Mt 4:18-22). Kas vyrus paskatino visiškai atsidėti tarnystei? Ar šitaip apsisprendė daug nesvarstę, emocijų pagauti? Tikrai ne. Kelis mėnesius, kai vaikščiojo kartu su Jėzumi, jie girdėjo, kokių dalykų jis moko, matė, kokius daro stebuklus, kaip uoliai gina teisingumą ir kaip savo mokymais uždega žmonių širdis. Taigi jų pačių tikėjimas sustiprėjo, jie išmoko labiau pasikliauti Jehova.

7. Kaip Biblijos studijuotojui galime padėti įsitikinti, kad Jehova savo garbintojais pasirūpina?

⁷ Kaip, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, galime padėti Biblijos studijuotojui ugdytis pasitikėjimą Jehova? (Pat 3:5, 6) Trumpai tariant, šito jį turime mokyti. Nepraleiskime progų vis patikinti, kad jeigu Dievo Karalystės reikalams skirsime pirmąją vietą, Jehova mus dosniai laimins. (Perskaityk Malachijo 3:10; Mato 6:33.) Kaip Jehova savaisiais pasirūpina, byloja daug Šventojo Rašto eilučių, bet labai iškalbingas yra ir mūsų pačių pavyzdys. Jei pasakosime, kaip savo gyvenime ne kartą pajutome Jehovos globą, žmogus, su kuriuo studijuojame Bibliją, irgi mokysis Dievu pasitikėti. Taip pat vertėtų pasidalyti, kokių įkvepiančių gyvenimo istorijų mūsų leidiniuose perskaitėme. *

8. a) Kodėl Biblijos studijuotojui reikia pačiam paragauti, koks geras yra Jehova? b) Kaip galime padėti savo studijuotojui pajusti Jehovos gerumą?

⁸ Kad išsiugdytų tvirtą tikėjimą, Biblijos studijuotojui nepakanka vien skaityti kitų Dievo tarnų gyvenimo istorijas ar klausytis pasakojimų. Jehovos gerumą jis turi pats paragauti, pajusti. Psalmininkas giedojo: „Išbandykite ir patirkite patys, koks geras Viešpats. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!“ (Ps 34:9 [34:8, Brb]). O kaip padėsime studijuotojui įsitikinti, kad Jehova geras? Štai, tarkim, finansinių rūpesčių slegiamas studijuotojas stengiasi atsikratyti ir kokio blogo įpročio, pavyzdžiui, rūkymo, priklausomybės nuo azartinių lošimų, piktnaudžiavimo svaigalais (Pat 23:20, 21; 2 Kor 7:1; 1 Tim 6:10). Nuolat jam primink, kad maldoje prašytų Jehovą pagalbos tą įprotį įveikti. Dievo gerumą tada tikrai  pajus. Ir jeigu studijuotoją skatinsime pirmenybę teikti dvasiniams dalykams — kas savaitę skirti laiko Biblijos studijoms, lankyti krikščionių sueigas ir joms iš anksto pasiruošti, — Jehova jo pastangas laimins, jo tikėjimas stiprės.

Jei vyras bijo, ką pagalvos aplinkiniai

9, 10. a) Kodėl Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos laikė paslaptyje, kad Jėzaus mokymais domisi? b) Kodėl šiandieną kai kurie vyrai nesiryžta būti Kristaus sekėjais?

⁹ Eiti Kristaus pėdomis kai kurie vyrai nedrįsta todėl, kad už tai juos gali pasmerkti aplinkiniai. Štai Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos, nors Jėzaus mokymais domėjosi, stengėsi tai išlaikyti paslaptyje, mat bijojo, ką kiti žydai pasakys, jeigu viskas iškils aikštėn (Jn 3:1, 2; 19:38). Šita baimė buvo visai suprantama. Religiniai vadovai Jėzaus taip neapkentė, kad asmenis, kurie išpažino jį įtikėję, net ėmė šalinti iš sinagogos (Jn 9:22).

¹⁰ Kai kuriuose kraštuose taip jau yra, kad vyras, pradėjęs labai domėtis Dievu, Biblija ar apskritai religija, iš bendradarbių, draugų bei artimųjų neretai sulaukia visokių užgaulių, patyčių. Kitur išvis pavojinga net užsiminti, kad pakeitei religiją. O jeigu vyras tarnauja kariuomenėje, aktyviai dalyvauja politikoje arba visuomeninėje veikloje, aplinkinių spaudimui pasipriešinti jam ypač nelengva. Vokietijoje vienas vyras, pavyzdžiui, pripažino: „Jūs, Jehovos liudytojai, Bibliją aiškinate teisingai. Bet jeigu aš šiandien tapčiau jūsiškiu, jau rytoj visi apie tai kalbėtų. Ką pagalvotų kolegos, kaimynai, draugai iš klubo, kuriam mano šeima priklauso? Negalėčiau to ištverti.“

11. Kaip Jėzus savo mokinius stiprino, kad nepasiduotų žmonių baimei?

¹¹ Nors Jėzaus apaštalai toli gražu nebuvo bailiai, kiekvienam iš jų teko kovoti su žmonių baime (Mk 14:50, 66-72). Ką Jėzus darė, kad, nepaisant smarkaus aplinkinių priešiškumo, jų širdyse tiesa vis giliau įsišaknytų? Jau iš anksto ėmė mokinius ruošti ateities iššūkiams. Štai sakė: „Laimingi esate, kai žmonės jūsų nekenčia, varo šalin, užgaulioja ir piktinasi jūsų vardu dėl Žmogaus Sūnaus“ (Lk 6:22). Savo sekėjus Jėzus perspėjo, kad žmonės juos veikiausiai užgaulios, ir ne šiaip dėl ko, o „dėl Žmogaus Sūnaus“. Be to, patikino, kad jeigu tik kliausis Jehovos parama, Dievas juos palaikys ir sustiprins (Lk 12:4-12). Naujus sekėjus Jėzus skatino nevaržomai bendrauti su jo mokiniais, susirasti jų tarpe sau draugų (Mk 10:29, 30).

12. Kaip naujiems žmonėms galime padėti atlaikyti aplinkinių spaudimą?

¹² Mums taip pat privalu Biblijos studijuotoją mokyti, kaip nepasiduoti aplinkinių spaudimui. Jeigu žinos, kokie sunkumai ateity laukia, jam bus daug lengviau atsilaikyti (Jn 15:19). Kodėl gi kartu neparuošus paprastų, įtikinamų, Biblija paremtų atsakymų  į įvairius klausimus bei prieštaravimus, kuriuos galėtų iškelti jo bendradarbiai ar kiti? Patys būkime jam draugai; supažindinkime ir su bendruomene, ypač su tais broliais, kurių gyvenimo aplinkybės ar pomėgiai panašūs. Svarbiausia, mokykime jį kasdien maldoje atverti širdį Jehovai. Tada studijuotojas artinsis prie Dievo. Jehova bus jam Tvirtovė ir Uola. (Perskaityk Psalmyno 94:21-23; Jokūbo 4:8.)

Jei vyras save nuvertina

13. Kaip dvasiniais dalykais užsiimti kai kuriems vyrams trukdo nevisavertiškumo jausmas?

¹³ Kai kurie vyrai užsiimti dvasiniais dalykais nesiryžta dar ir todėl, kad prastokai skaito, nemoka sklandžiai reikšti minčių, o gal šiaip yra drovūs. Jiems nėra lengva apie savo įsitikinimus ir jausmus kalbėti viešumoje. Tokiems sunku net pagalvoti, kad reikės studijuoti, atsakinėti krikščionių sueigose ar pasakoti kitiems apie savo tikėjimą. „Kai buvau jaunesnis, tik greit prieidavau prie durų, apsimesdavau, neva nuspaudžiu skambutį, ir, tikėdamasis, kad niekas manęs nepamatys ir neišgirs, patyliukais nuslinkdavau, — prisimena vienas brolis. — Nuo tos minties, kad reikės eiti per namus, man darydavosi bloga.“

14. Kodėl Jėzaus mokiniams nepavyko išgydyti demono apsėsto berniuko?

¹⁴ Įsivaizduokime, kaip savimi nusivylė Jėzaus mokiniai, kai neįstengė pagydyti demono apsėsto vaiko. Tada berniuko tėvas kreipėsi į Jėzų sakydamas: „[Mano sūnus] serga epilepsija ir jam visai prastai — dažnai įpuola tai į ugnį, tai į vandenį. Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jiems nepavyko jo išgydyti.“ Demoną Jėzus išvarė ir berniukas pasveiko. Vėliau mokiniai, priėję prie Jėzaus, paklausė: „Kodėl mums nepavyko jo išvaryti?“ Jis atsakė: „Dėl menko jūsų tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą dydžio kaip garstyčios grūdelis, jūs tarsite šiam kalnui: ‘Persikelk iš čia tenai’, ir jis persikels. Jums nebus nieko neįmanomo“ (Mt 17:14-20). Norint įveikti didžiulę tarsi kalnas kliūtį, reikia tvirtai tikėti Jehovą. O jeigu žmogus, tai pamiršęs, ima kliautis savo paties sugebėjimais? Jo laukia nesėkmė ir nusivylimas.

15, 16. Kaip galime padėti Biblijos studijuotojui, kuris linkęs save nuvertinti?

¹⁵ Vyrui, linkusiam save nuvertinti, labai pagelbėsime ragindami jį daugiau galvoti ne apie save, o apie Jehovą. Apaštalas Petras rašė: „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus, ir meskite ant jo visą savo nerimo naštą“ (1 Pt 5:6, 7). Vadinasi, turime padėti Biblijos studijuotojui ugdytis dvasingumą. Asmuo, kuris orientuojasi į Dievą, dvasinius dalykus labai vertina. Jis brangina Dievo Žodį, savo gyvenime puoselėja „dvasios vaisių“ (Gal 5:22, 23). Taip pat visada skiria laiko maldai (Fil 4:6, 7). Jei susiklosto kebli situacija arba jei tenka įveikti nelengvą uždavinį, drąsos ir stiprybės jis įgauna kliaudamasis Dievu. (Perskaityk 2 Timotiejui 1:7, 8.)

¹⁶ Kad įgytų bendravimo įgūdžių, išmoktų geriau skaityti, sklandžiau dėstytų mintis, kai kuriems studijuotojams naudinga būtų ir praktinė pagalba. Kitus graužia sąžinė: anksčiau, kol Jehovos dar nepažinojo, jie padarė visokių blogų darbų ir Dievui  tarnauti jaučiasi neverti. Tiek vieniems, tiek kitiems rodykime didelę kantrybę, meilę. Šitaip jiems ypač pagelbėsime. „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams“, — sakė Jėzus (Mt 9:12).

Kad Jehovą pažintų daugiau vyrų

17, 18. a) Kas būtų patartina tarnyboje ieškant vyrų? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁷ Išties laimingi galime būti tiktai vadovaudamiesi Biblijos mokymais, todėl labai norime, kad į juos įsiklausytų ir kuo daugiau vyrų (2 Tim 3:16, 17). O kas, tarnyboje ieškant vyrų, būtų patartina? Galėtume dažniau liudyti vakarais, savaitgalių popietėmis, taip pat švenčių dienomis, kai daugiau vyrų yra namie. Jei tinkama, teiraukimės namų šeimininko. Nutaikę progą, neoficialiai paliudykime bendradarbiams, pasistenkime užmegzti glaudesnius ryšius su mūsų sesių vyrais.

¹⁸ Tiesos žinią nešame visiems. Tie, kurie tiesos ieško, šią žinią tikrai priims. Būkime kantrūs ir tokiems nuoširdiems žmonėms padėkime, kuo galime. O kaip paskatintume jau krikštytus brolius rodyti bendruomenėje iniciatyvą ir siekti atsakingų pareigų? Šį klausimą aptarsime tolesniame straipsnyje.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip galėtume skatinti vyrus pirmenybę teikti dvasiniams dalykams?

• Kaip naują žmogų paruošime, kad įstengtų atlaikyti aplinkinių spaudimą?

• Kas žmogui padėtų įveikti nevisavertiškumo jausmą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 25 puslapyje]

Ar ieškai progų gerąją naujieną paskelbti vyrams?

[Iliustracija 26 puslapyje]

Kaip galėtum parengti studijuotoją būsimiems iššūkiams?