Ar jis paliko mums gerą ar blogą pavyzdį?
Ar jis paliko mums gerą ar blogą pavyzdį?
„Kopkime į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis parodytų mums savo kelius, kad eitume jo takais“ (IZ 2:3).
1, 2. Kokių dvejopų pavyzdžių Biblijoje randame?
GERAI žinome, kad visa, kas parašyta Biblijoje, yra parašyta mūsų labui. Čia pasakojama apie tikėjimo vyrus bei moteris, kurių pavyzdžiu mes ir stengiamės sekti — gyventi taip, kaip jie gyveno, ugdytis panašius asmenybės bruožus (Hbr 11:32-34). Tačiau greta gerų pavyzdžių randame daug ir kitokių: skaitome apie žmones, kurių gyvensena ir požiūris mums nėra sektinas.
2 Tiesą sakant, kai kurie Biblijoje minimi asmenys yra ir geras, ir sykiu blogas pavyzdys. Vieni jų poelgiai buvo išmintingi ir sektini, o kiti netinkami, smerktini. Štai prisiminkime Dovydą, paprastą piemenį, vėliau tapusį galingu karaliumi. Už tai, kad mylėjo tiesą ir pasitikėjo Jehova, jis tikrai yra girtinas. Tačiau Dovydas padarė ir sunkių nuodėmių — svetimavo su Batšeba, pasiuntė myriop Ūriją, neapgalvotai liepė surašyti tautą. Šiame straipsnyje sutelksime dėmesį į jo sūnaus Saliamono, karaliaus ir vieno iš Biblijos rašytojų, gyvenimą. Pirmiausia pakalbėsime, kokiose dviejose srityse jis rodė gerą pavyzdį.
„Saliamono išmintis“
3. Kodėl galime sakyti, kad Saliamonas yra geras pavyzdys?
3 Didesnysis Saliamonas, Jėzus Kristus, apie karalių Saliamoną atsiliepė teigiamai, kaip apie sektiną pavyzdį. Tikėjimo stokojantiems žydams jis pasakė: „Pietų šalies karalienė bus prikelta per teismą drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atvyko nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties. O štai čia daugiau negu Saliamonas“ (Mt 12:42). Išties apie Saliamono išmintį garsas sklido labai plačiai, ir pats karalius visus ragino išminties įgyti.
4, 5. Kaip išminties įgijo Saliamonas ir kaip, skirtingai negu jis, išminties galime įgyti mes?
4 Kai Saliamonas pradėjo valdyti, sapne jam pasirodė Dievas ir leido prašyti, ko tik nori. Žinodamas esąs jaunas ir nepatyręs, karalius paprašė išminties. (Perskaityk 1 Karalių 3:5-9.) Dievui patiko, kad Saliamonas negeidžia turtų nei garbės, todėl mielai davė jam „išmintingą ir įžvalgią širdį“, sykiu dovanojo ir visokeriopą gerovę (1 Kar 3:10-14). Saliamono išmintis buvo tikrai nepaprasta: jos pasiklausyti, kaip kad minėjo Jėzus, į tolimą kelionę leidosi net Šebos karalienė (1 Kar 10:1, 4-9).
5 Mes, aišku, nesitikime išminties gauti kažkokiu stebuklingu būdu. Nors Saliamonas sakė, kad „Viešpats duoda išminties“, kartu ragino negailėti pastangų patiems jos siekti. „Palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį, norėdamas suprasti“, — mokė karalius. Čia pat jis pavartojo ir kitus panašios reikšmės žodžius: „šauksiesi“, „sieksi“, „ieškosi“ (Pat 2:1-6). Vadinasi, išminties įgyti įmanoma.
6. Iš ko bus matyti, kad Dievo išmintį branginame panašiai kaip Saliamonas?
6 Pasvarstyk: ar seki Saliamono pavyzdžiu ir brangini Dievo išmintį taip kaip jis? Pasaulis ekonominiu atžvilgiu yra nestabilus, todėl daugelis susikoncentruoja į darbą, stengiasi užsitikrinti geras pajamas. Šitas rūpestis dažnai nulemia ir sprendimą, kokią specialybę pasirinkti, kiek metų mokslams paaukoti. Ar taip yra ir jūsų šeimoje? O gal jūsų sprendimai vis dėlto rodo, jog ieškote Dievo išminties ir ją branginate? Ar, norėdami įgyti daugiau išminties, neturėtumėte užsibrėžti kiek kitokių tikslų? Juk kad darbuotumėtės savo amžinai gerovei, turite išminties semtis ir visur ja vadovautis. „Tada suprasi, kas teisu ir kas teisinga, kiekvieną gerą taką ir kas dora“, — rašė Saliamonas (Pat 2:9).
Įtvirtinus Jehovos garbinimą, krašte viešpatavo taika
7. Kaip Dievui buvo pastatyta didinga šventykla?
7 Sėdęs į sostą, Saliamonas netrukus ėmėsi statyti didingą šventyklą, kuri turėjo pakeisti dar Mozės laikais įrengtą padangtę (1 Kar 6:1). Nors šventyklą vadiname Saliamono vardu, ne jis buvo darbų iniciatorius. Ir statė Saliamonas ne su ta mintimi, kad išgarsėtų kaip puikus architektas ar turtingas rėmėjas. Iš tiesų šventyklą statyti sumanė Dovydas, ir detalius viso pastato bei vidaus įrengimo brėžinius jis gavo iš Dievo. Šventyklos statybai Dovydas labai daug paaukojo (2 Sam 7:2, 12, 13; 1 Met 22:14-16). Šiaip ar taip, patį darbą — statybą, kuri truko septynerius su puse metų, — organizuoti teko jau Saliamonui (1 Kar 6:37, 38; 7:51).
8, 9. a) Kokį pavyzdį Saliamonas parodė uoliai darydamas gera? b) Kas buvo tada, kai Saliamonas įtvirtino Jehovos garbinimą?
8 Saliamonas, statydamas šventyklą, parodė sektiną pavyzdį: uoliai darė gera, susitelkė į tai, kas svarbiausia. Kai šventykla buvo baigta ir ten padėta sandoros skrynia, karalius visiems girdint kreipėsi į Dievą. Savo ilgoje maldoje Jehovą jis prašė: „Kad naktį ir dieną tavo akys būtų atviros šių namų linkui, linkui tos vietos, apie kurią pasakei: ‘Ten tebūnie mano vardas’, kad klausytumeis maldos, kuria tavo tarnas melsis šitos vietos linkui!“ (1 Kar 8:6, 29, Jr). Atsigręžę į šiuos namus, vadinamus Dievo vardu, melstis Jehovai galėjo ir izraelitai, ir kitataučiai (1 Kar 8:30, 41-43, 60).
9 O kas buvo tada, kai Saliamonas šitaip įtvirtino Jehovos garbinimą? Po iškilmingo šventyklos pašventinimo žmonės „nuėjo į savo namus džiaugdamiesi ir linksma širdimi dėl viso gerumo, kurį Viešpats buvo padaręs savo tarnui Dovydui ir savo tautai Izraeliui“ (1 Kar 8:65, 66). Visus keturiasdešimt Saliamono valdymo metų kraštas klestėjo, džiaugėsi taika. (Perskaityk 1 Karalių 4:20; 5:1, 5 [4:20, 21, 25, Brb]). Apie ano laikotarpio gerovę yra sudėta ir viena psalmė, būtent 72-oji. Jos eilutės sykiu byloja, kaip žmonija bus palaiminta valdant Didesniajam Saliamonui, Jėzui Kristui (Ps 72:6-8, 16).
Kur Saliamonas rodė blogą pavyzdį
10. Kokią Saliamono klaidą pirmiausia prisimename?
10 Saliamonas, deja, paliko ne tik gerą, bet ir blogą pavyzdį. Kodėl galime taip sakyti? Pirmiausia turbūt prisimename jo žmonas ir suguloves. Biblijoje rašoma: „Saliamonui pasenus, jo žmonos nugręžė jo širdį kitų dievų link, ir jo širdis nebuvo ištikima Viešpačiui“ (1 Kar 11:1-6). Žinoma, esame pasiryžę niekad nesukti į tokį klystkelį. Bet ar Saliamonas tik čia klydo? Dabar aptarkime dar kelis dalykus, kurie skaitant Biblijoje apie Saliamoną lengvai prasprūsta, bet irgi yra verti dėmesio: pamoko, kaip neturėtume daryti.
11. Ką galima numanyti apie pirmąją Saliamono santuoką?
11 Saliamonas valdė keturiasdešimt metų (2 Met 9:30). O ką apie jį byloja žodžiai iš 1 Karalių 14:21? (Perskaityk.) Čia pasakyta, kad po Saliamono mirties karaliumi tapo jo sūnus Rehabeamas. Šis buvo keturiasdešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti, o jo motinos vardas buvo „Naama Amonitė“. Vadinasi, dar prieš tapdamas karaliumi Saliamonas vedė svetimšalę iš priešų tarpo, iš stabmeldžių tautos (Ts 10:6; 2 Sam 10:6). Ar ta moteris irgi lenkėsi stabams? Jeigu taip, vėliau ji galbūt tapo Jehovos garbintoja, kaip Rahaba ir Rūta (Rūt 1:16; 4:13-17; Mt 1:5, 6). Bet Saliamonas iš žmonos pusės tikriausiai turėjo artimųjų ir giminaičių, kurie Jehovai netarnavo.
12, 13. Kokią klaidą savo karaliavimo pradžioje padarė Saliamonas ir kaip galbūt mėgino pasiteisinti?
12 Bloga linkme reikalai akivaizdžiai pakrypo, kai Saliamonas, ėmęs valdyti šalį, „tapo faraono, Egipto karaliaus, žentu. Jis paėmė faraono dukterį žmona ir parsivedė ją gyventi į Dovydo miestą“ (1 Kar 3:1). Ar ta egiptietė, kaip ir Rūta, pripažino Jehovą tikruoju Dievu? Apie tai nėra nė menkiausios užuominos. Savo egiptietei žmonai (ir veikiausiai jos tarnaitėms) namus Saliamonas pastatė už Dovydo miesto ribų. O kodėl? Biblijoje jo sprendimas paaiškinamas tik vienaip: klaidatikei gyventi netoli sandoros skrynios nebūtų buvę tinkama (2 Met 8:11).
13 Vesdamas faraono dukterį Saliamonas galbūt tikėjosi turėsiąs politinį užnugarį, bet ar galėjo tuo pasiteisinti? Dievas jau nuo seno buvo uždraudęs tuoktis su pagonimis kanaaniečiais ir net konkrečiai nurodęs, su kokiomis krašto tautomis Izraeliui nedera giminiuotis (Iš 34:11-16). Gal draudimo karalius nepaisė todėl, kad tarp anų tautų Egiptas nepaminėtas? Bet ar toks pasiaiškinimas būtų buvęs svarus? Iš tikrųjų Saliamonas ignoravo nedviprasmišką Jehovos perspėjimą, kad į žmonas imti kitatikę pavojinga: ji izraelitą galėjo greitai patraukti prie netikrų dievų. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 7:1-4.)
14. Kodėl iš Saliamono mums vertėtų pasimokyti, kaip nedera elgtis?
14 Ar iš Saliamono pasimokome, kaip nedera elgtis? Štai kuri nors krikščionė galbūt randa savotišką pasiaiškinimą, kodėl, nepaisydama priesako tuoktis „tik Viešpatyje“, užmezgė pažintį su vyru, kuris nėra bendratikis (1 Kor 7:39). Kiti, rasdami visokių pasiteisinimų, įsitraukia į užmokyklinę veiklą — lanko būrelius, sporto treniruotes. Dar kiti vengdami mokesčių deklaruoja ne visas pajamas arba, kai reikia atskleisti ne itin malonius faktus, išsisukinėja. Trumpai tariant, Saliamonas ieškojo būdų, kaip apeiti Dievo įstatymą. Panaši pagunda gali kilti ir mums.
15. Kaip Jehova parodė Saliamonui malonę ir ko mes neturėtume pamiršti?
15 Įdomu, kad nors Saliamonas jau buvo vedęs faraono dukterį, Dievas atsakė į jo prašymą suteikti išminties ir dar pažadėjo turtų (1 Kar 3:10-13). Dievo nurodymo karalius nepaklausė, vis dėlto Biblijoje nesakoma, kad Jehova būtų skubėjęs atimti iš jo karaliavimą ar jį patį griežtai nubaudęs. Dievas juk žino, kad žmogus yra netobulas, iš dulkių sukurtas (Ps 103:10, 13, 14). Tačiau nepamirškime: mūsų poelgiai gali turėti tam tikrų pasekmių, jei ne dabar, tai ateityje.
Tiek daug žmonų!
16. Kokio nurodymo nepaisė Saliamonas, imdamas daug žmonų?
16 Susižavėjęs viena mergina, Giesmių giesmėje karalius apdainavo jos grožį — esą ji pranoksta šešiasdešimt karalienių ir aštuoniasdešimt sugulovių (Gg 6:1, 8-10). Reikia manyti, Saliamonas čia užsiminė apie savo paties moteris ir jų, kaip matome, turėjo jau nemažai. Net jeigu dauguma jų, o gal ir visos garbino Jehovą, Izraelio karalius, kaip kitados per Mozę buvo paties Dievo nurodyta, neturėjo imti „vis daugiau ir daugiau žmonų, kad jo širdis nenutoltų“ (Įst 17:17). Bet ir dabar Jehova nuo Saliamono nenusigręžė. Jį laimino, netgi įkvėpė parašyti Giesmių giesmę, kuri vėliau įėjo į Biblijos kanoną.
17. Kaip neturėtume savęs apgaudinėti?
17 Ar iš viso to reikia suprasti, kad Dievo nuostatus Saliamonas nebaudžiamai ignoravo ir kad mes galime elgtis panašiai? Nieku būdu. Dievas, aišku, kurį laiką rodo žmogui kantrybę. Bet jeigu krikščionis, nepaisantis kokio Jehovos nurodymo, iškart nenukenčia, tai dar nereiškia, kad jam viskas gerai baigsis. Saliamonas rašė: „Kadangi bausmė už nedorus darbus vykdoma ne tuoj pat, žmogaus širdis įsidrąsina daryti pikta.“ Ir dar pridūrė: „Žinau, kad bus gera bijantiems Dievo“ (Mok 8:11, 12).
18. Kaip Saliamono gyvenime pasitvirtino principas, užrašytas Galatams 6:7?
18 Šią svarbią tiesą — kad reikia bijoti Dievo — Saliamonas vėliau, deja, pamiršo. Gyvenime jis padarė nemažai gera ir Dievas daug metų jį laimino. Bet per laiką karalius ėmė sukti bloga linkme. Žengęs vieną klaidingą žingsnį, žengė ir antrą, o paskui Jehovos priesakų visai nebepaisė. Apaštalas Paulius, šventosios dvasios įkvėptas, teisingai rašė: „Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi! Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Gal 6:7). Saliamonas Dievo nebeklausė ir galiausiai skynė karčius vaisius. Biblijoje rašoma: „Karalius Saliamonas mylėjo daug svetimtaučių moterų, ne tik faraono dukterį, bet ir moabitų, amonitų, edomitų, sidoniečių ir hetitų moteris“ (1 Kar 11:1). Dauguma tų moterų, matyt, tebegarbino netikrus dievus, ir karalius tokiai įtakai nebuvo atsparus. Todėl iš teisingo kelio jis išklydo, kantriojo Dievo malonę prarado. (Perskaityk 1 Karalių 11:4-8.)
Mokykimės iš jo pavyzdžio — ir gero, ir blogo
19. Kodėl galima tvirtinti, kad Biblijoje yra aprašyta daug gerų pavyzdžių?
19 Jehovos dvasios įkvėptas, apaštalas Paulius rašė: „Visa, kas kadaise parašyta, mums pamokyti parašyta, kad dėl savo ištvermės ir Raštų paguodos turėtume viltį“ (Rom 15:4). Tarp daugybės pamokomų dalykų, įtrauktų į Bibliją, yra ir pasakojimų apie tvirto tikėjimo žmones. Paulius dėstė: „Ką dar galiu pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gideoną, Baraką, Samsoną, Iftachą, Dovydą, taip pat Samuelį ir kitus pranašus. Dėl tikėjimo jie nugalėjo karalystes, įvykdė teisingumą, gavo pažadus, [...] atsigavo iš silpnumo“ (Hbr 11:32-34). Šiais gerais Šventojo Rašto pavyzdžiais mes ir turime sekti, iš jų mokytis.
20, 21. Kodėl Biblijoje aprašyti pavyzdžiai, rodantys, kaip nederėtų elgtis, mums irgi labai vertingi?
20 Tačiau Biblijoje aprašyta ir daug tokių pavyzdžių, iš kurių mokomės, kaip elgtis nevalia. Tam tikrą gyvenimo tarpsnį asmuo galbūt ištikimai tarnavo Jehovai, buvo jo laiminamas, bet vėliau pasuko blogu keliu. Tada verta įsidėmėti, kur ir kokių klaidų jis padarė. Ne vienas nuklydo pamažu — leidosi į netinkamus svarstymus, pasidavė ydingiems polinkiams, o tai galiausiai baigėsi liūdnai. Kad pavyzdžiai iš senovės būtų mums pamokomi, apsvarstykime, kaip tas ar kitas žmogus nuėjo klystkeliais. Įvertinkime, ar pačių širdis nekrypsta į šalį. Apmąstykime, kaip, remdamiesi Biblijos pavyzdžiais, galėtume panašių klaidų išvengti.
21 Į tuos dalykus turime kuo rimčiausiai pasigilinti. Juk ne veltui apaštalas Paulius dvasios įkvėpimu rašė: „Visa tai jiems nutiko kaip pavyzdys ir buvo aprašyta įspėti mums, sulaukusiems santvarkų galo“ (1 Kor 10:11).
Ką sužinojai?
• Kodėl Biblijoje yra aprašyta ir gerų, ir blogų pavyzdžių?
• Kaip atsitiko, kad Saliamonas žingsnis po žingsnio iškrypo iš teisingo kelio?
• Ko pasimokome iš Saliamono klaidų?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 9 puslapyje]
Saliamonas vadovavosi Dievo suteikta išmintimi
[Iliustracijos 12 puslapyje]
Ar iš Saliamono pasimokai, kaip elgtis nevalia?
